2014 12 15

Antanas Šimkus

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Žvalgymai: kosminiai

Nors ir ne taip paprasta išvysti žvaigždėtą skliautą bent jau virš Vilniaus, kartais tam tikras kosmines odisėjas pasiūlo internetinė galaktika. Viename jos ūke egzistuojantys mažytis dienraštis Bernardinai.lt, toks mažytis, kad galėtų būti pavadintas nanobernardinais, vis dėlto skleidžia ar bent atspindi kultūrinę šviesą ir lydi žmoniją bei kiekvieną to lydėjimo norintį atskirą jos individą per nesibaigiantį kosminį kontinuumą.

Nujaučiamus kosminius užmojus patvirtintų ir keletas žinučių. Štai skaitome kvietimą į naują jaunos poetės knygos pristatymą: „Poetė Aušra Kaziliūnaitė kviečia išsilaipinti Mėnulyje“.

Nuo literatų cecho neatsilieka, o netgi jį lenkia menininkų Stanikų šeima, kurios meno projektas sostinės Maloniojoje gatvėje LRT.lt puslapyje pristatomas (o mūsų Bernardinuose perpublikuojamas) autentišku pavadininimu: „Menininkai siūlo kelionę į Marsą“.

Tarsi to būtų negana, „Literatūra ir menas“ siūlo puikų verstinį Emilijos Visockaitės interviu su režisieriumi Chrisu Nolanu ir jo bendradarbiu, mokslininku Kipu Thorne’u. Ne paslaptis, kad paskutinysis režisieriaus filmas vadinosi „Interstellar“ („Tarp žvaigždžių“), tad iš čia ir natūraliai atsiradęs interviu pavadinimas – „Metafizika tarp žvaigždžių“.

Žinoma, kosminių žvalgymų ribas apibrėžti vien žurnalistų sukurtomis antraštėmis nebūtų visiškai teisinga. Ne menkesnius tarpžvaigždinius ar bent su šviesos srautų fenomenu susijusius procesus liudija ir interviu su poetu Artūru Valioniu, kurio pastarosios eilėraščių knygos pavadinimas – „Daugiau šviesos į mūsų vartus“.

Šią temą savaip pratęsia iš šios knygos antraštės motyvą pasiskolinęs Domantas Razauskas. Jis, apžvelgdamas grupės „Groundation“ kūrybą, neišsiverčia be tokio įvardinimo: „Daugiau šviesos į mūsų ausis“. Ką tai reiškia konkrečiau, turbūt kiekvienas pats susiras atsakymą minimame tekste.

Beveik kosminio masto įvykis Lietuvos kultūrinėje padangėje – atsiradęs naujas darinys – Lietuvos kultūros institutas, keičiantis kiek blyškiau švietusį pavadinimą.

Nuo mūsų šalies debesijos dainyno neatsiejamas S. Dariaus ir S. Girėno įvaizdis nuskamba ir Bernardinai.lt kultūrinėje erdvėje. Pranešama, kad šiedu gilių padangių berniukai atgijo Miglės Anušauskaitės komiksų knygoje.

Naujų žvaigždžių nacionaliniame skliaute atranda arba dar sustiprina senųjų (visom prasmėm) žvaigždžių legendas didžiųjų premijų laureatų paskelbimas bei tų rinkimų ir įžvelgimų aptarimas.

Galbūt šio teksto autoriui prieš rašant opusą vertėjo stipriau įsigilinti į Rūtos Lazauskaitės recenzijos „Populiarioji istorija ir kaip jos nesugadinti“ didaktinę pusę, tačiau rašinio pabaigoje norėčiau priminti, kad visiškai sutinku su rašytoju Benjaminu Lebertu, kurio interviu praėjusią savaitę publikavome – „Humoras yra dildė, padedanti pasprukti iš kalėjimo“.

Pridurkim: „Net jei tas kalėjimas būtų kosmoso dydžio.“

P. S. Dar leiskite paminėti penketą į rišliuosius kosminius apsižvalgymus netilpusių, bet ne mažiau vertingų tekstų, gal net suteikiančių priežastį neieškoti jokių kosmoso platybių. Pirmas, Jurgitos Lūžaitės-Kajėnienės gruodžio mėnesio knygų vaikams apžvalga, antras – interviu su rašytoja Scholastique Mukasonga, trečias – Laimos Šidlauskytės įspūdžiai iš Stokholmo, ketvirtas – pokalbis su dailininku Saulium Vaitiekūnu ir penktas – žinia apie A. Baranausko premijos suteikimą poetui Gintautui Dabrišiui.

O jei jau paminėjome šį poetą, tai pabaikim „Žvalgymus“ jo gražiu (kas nesutinka, tas, duodu ranką nukirst, nieko nesupranta apie čia aprašomą kosmosą) eilėraščiu iš premijuotos 2013 m. eilių knygos „Upė Jekaterinai“:

Gintautas Dabrišius

Ne visa žemė ant žemės

Galbūt
Paukščiai klajūnai
Vienas kito klausia –

Kur išskrenda,
Kur žiemą praleidžia lėktuvai?

Gal giliai vandenyno kišenėse
Yra kitas žemynas,
Kurio dar neaptikom?

Kai toli nuskrenda,
Ką koja paliečia –
Tas virsta žeme. 

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.