2014 12 23

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Laima Šidlauskytė. Brangūs senjorai ir visi kiti

Laima Šidlauskytė. Nuotrauka iš asmeninio autorės archyvo

Skaičiusieji ankstesnį mano straipsnį greičiausiai prisimins, kad esu Vytauto Didžiojo universiteto Literatūros ir spaudos magistrantė. Visgi šioje publikacijoje svarbu paminėti, kad bakalauro diplomas man įteiktas už sėkmingai baigtus ekonomikos ir finansų mokslus. Nors kol kas nuo jų esu kiek nutolusi, įgytos žinios neretai praverčia. Privalau pakartoti liaudies išmintį (kurią, tiesa, studijuojant suprasti buvo sunku) – ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.

Dar prieš vykstant studijuoti į Švediją, bakalauro studijų dėstytojas prof. habil. dr. Remigijus Čiegis juokdamasis prisakė parvežti Nobelio premiją. Džiaugiausi, kad profesorius nesukonkretino savo noro, tad dar turiu laiko apsispręsti, kurioje srityje darbuotis – ekonomikos ar literatūros. Tiesa, dažniausiai laureatams premija įteikiama už jaunystėje padarytus atradimus ar atliktus darbus, kurių jie nepaleidžia visą gyvenimą, tad laiko apsispręsti lieka vis mažiau!

Vienu žingsniu arčiau premijos atsidūriau užsiregistruodama „Nobel Week Dialog“. Ši konferencija suburianti tyrėjus, mokslininkus, o tarp jų ir žmones, apdovanotus Nobelio premija, atvira visam pasauliui. Šį kartą renginyje dalyvavo net devyniasdešimt penkių šalių atstovai.

Laimos Šidlauskytės asmeninio archyvo nuotrauka

Šių metų „Nobel Week Dialog“ tema – senėjimas. Taip, ir aš pagalvojau – na, ko gi mes dar nežinome?.. Populiacijos piramidės laiptais lipti jau nebegalim – gimstamumas mažėja, tad dirbančiųjų gretos traukiasi, pensininkai, negeneruojantys jokių pajamų, tampa visuomenės našta, etc. Tokios mintys mane nenorom sugrąžina į finansų paskaitą, kurioje patikimiausia, pelningiausia draudimo kompanija savo pranešimą pradėjo aštuonių asmenų šeimos nuotrauka ir provokuojančiu klausimu: „Kuris iš jūsų norėtų turėti tiek vaikų?“ Nedvejodama, tačiau kiek nedrąsiai pakėliau ranką. Tai buvo vienintelė ranka šimto trisdešimties studentų auditorijoje. O taip pat, reikia pripažinti, ir puiki pranešimo pradžia. Vėliau, be abejo, buvom supažindinti su demografiniais, įmonės pelningumo ir visais kitais rodikliais, drąsinančiais mus pradėti kaupti sau pensiją. Na, jei patys dar dvejojame, tai grįžę namo būtinai turime perduoti žinią tėvams – „Paskubėkite kaupti!“

Tikriausiai ne vienas esame buvę užkalbinti draudikų ir apipilti nenuginčijamais įrodymais, kodėl svarbu nedelsiant pasirašyti pensijos kaupimo sutartį. O kai kurie iš mūsų gal jau ir krauna gėrį senatvei. Tačiau norėčiau į senatvę pažiūrėti kiek kitu kampu, kurio aiškią trajektoriją nubrėžti padėjo „Nobel Week Dialog“. Pasidalinsiu keliomis įdomybėmis.

Pirma. Populiacijos dalis, kurią sudaro vyresnio amžiaus asmenys, išliks stabili – senjorai netaps amžina našta dirbantiems.

Antra. Žmogaus vystymasis priklauso ne tik nuo biologinių veiksnių. Didelę įtaką turi ir socialiniai bei kultūriniai veiksniai, taip pat nusiteikimas, požiūris, elgesys. Chronologinis amžius nėra pagrindas „nurašyti“ vyresnio amžiaus žmones – labai svarbu atsižvelgti ir į kognityvų funkcionavimą. Konferencijoje ne kartą aiškiai pabrėžta, kad pastarasis yra nesunkiai kontroliuojamas. Tad ne tik širdis, bet ir smegenys gali būti jaunos!

Trečia. Lietuvoje senjorai, išėję į pensiją, dažnai atsiduria žemiau skurdo ribos… Vakaruose tipinė pensija – nesibaigiančios atostogos. Nors atostogų modelis tam tikromis prasmėmis ir gali atrodyti siektinas, konferencijoje jis buvo švelniai pajuoktas. Pamažu jis keičiamas kitu modeliu, leidžiančiu senjorui pačiam pasirinkti, kada išeiti į pensiją. Tad sistema, kuomet pensinio amžiaus sulaukęs žmogus privalo palikti darbą, buvo kritikuojama. Pasak pranešėjų, senjorai gali būti visaverčiai, nepriklausomi rinkos dalyviai.

Ketvirta. Svarbi gero kognityvaus funkcionavimo dalis – mokymasis visą gyvenimą. Švedijoje senjorai turi galimybę įgyti naują išsilavinimą. Vienas iš mano bendrakursių Stokholmo universitete – jau į pensiją išėjęs Rolfas, nusprendęs, jog nori studijuoti literatūrą. Prašom, Rolfai, universitete esate labai laukiamas! Girdėjau, kad ir Lietuvoje mokymasis visą gyvenimą tampa vis populiaresnis. Ir ne veltui. Konferencijoje sociologas Martinas Kohli pažymėjo, kad žemesnis išsilavinimas lemia mažesnes pajamas, o kartu ir trumpesnį gyvenimo amžių. Tuo tarpu aukštasis išsilavinimas dažnai turi įtakos ilgesnei gyvenimo trukmei. Todėl dar kartą grįžtu prie kognityvaus mokymosi svarbos.

Penkta. Kognityvus funkcionavimas susijęs ir su gera fizine sveikata. Bene didžiausio palaikymo socialiniuose tinkluose susilaukė psichologijos profesorės Ursulos Staudinger raginimas skatinti sveikatingumą, o ne ligų prevenciją.

„Nobel Week Dialog“ renginys. Laimos Šidlauskytės asmeninio archyvo nuotrauka

Konferencijos pranešėjai bei nobeliatai ne kartą buvo paklausti, kaip saugo savo sveikatą. Atsakymai buvo gan panašūs – dažniausiai jie kalbėjo apie judėjimo bei sveikos mitybos svarbą. Besibaigiant konferencijai salėje skambėjo juokas, nes profesorius Jamesas Vaupelas dalyvių pasisakymus apibendrino trumpai ir aiškiai : „Klausyk mamos!“

Tad ne tik pensijos kaupimas privačiuose fonduose, bet ir rūpinimasis savimi bei artimu, pasivaikščiojimai, pozityvus nusiteikimas ir nuolatos palaikoma protinė veikla gali žadėti gražią senatvę. Apibendrindama šio turiningo dialogo patirtis norėčiau pabrėžti, jog senėjimas – tai procesas, ir nė vienas senjoras netapo senjoru per dieną.

Linkiu sau ir visiems mokėti džiaugtis kiekvienu amžiaus tarpsniu ir kiekviena diena. Gražių švenčių! 

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.