2015 03 10

Julie Holland

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Moterų jausmų gydymas vaistais

Moterų nuotaikos svyruoja. Evoliuciškai mums įdiegtas jautrumas supančiai aplinkai, empatija vaikų poreikiams ir nuojauta dėl partnerio intencijų. Tai mūsų pačių ir palikuonių išlikimo pagrindas. Kai kurie tyrimai iškelia mintį, kad moterys dažnai geriau reiškia jausmus nei vyrai, nes vystantis moterų smegenims daugiau pajėgumų numatyta kalbai, atminčiai, klausymuisi ir aplinkinių jausmų stebėjimui.

Šie pastebėjimai turi biologinį pagrindą ir niekaip nesusiję su jokia pro- ar antifeministine ideologija. Tačiau jie turi socialinių poteksčių. Moterų emocionalumas – sveikatos, ne ligos ženklas; tai jėgos šaltinis. Tačiau mes patiriame nuolatinį spaudimą suvaržyti savo emocijų pasaulį. Mes mokytos atsiprašinėti už ašaras, užgniaužti savo pyktį ir baimintis, kad tik nepavadintų isteriškomis.

Farmacijos pramonė išnaudoja šią baimę, atakuodama moteris reklamomis dienos pokalbių laidose ir žurnaluose. Psichotropinių vaistų Amerikoje suvartojama daugiau nei kada nors anksčiau, negana to, iš patirties galiu patvirtinti, vaistai vartojami daug ilgiau nei skirta. Antidepresantų ir nerimą slopinančių vaistų pardavimai per pastaruosius du dešimtmečius tik augo. Šiandien visus juos pralenkė antipsichotinis preparatas „Abilify“, Jungtinėse Valstijose pirmas perkamiausias vaistinis preparatas, ir ne vien tarp psichotropinių preparatų.

Dvidešimt metų išdirbusi psichiatre, galiu tvirtai paliudyti – tai nenormalu.

Mažiausiai viena iš keturių moterų ir vienas iš septynių vyrų Amerikoje šiuo metu vartoja psichotropinius vaistus. Taigi moterys bemaž dukart dažniau nei vyrai išgirsta depresijos ar nerimo sutrikimo diagnozę. Daugeliui moterų šie vaistai stipriai pagerina gyvenimo kokybę. Tačiau kitoms jie visai nebūtini. Padažnėjęs psichotropinių vaistų skyrimas, neretai kitų sričių specialistų, kuria ir įtvirtina naują normą, skatinančią vis daugiau moterų ieškoti cheminės paramos. Ar moteriai reikalingi tokie vaistai, turėtų būti mediciniškai pagrįstas sprendimas, bet ne atsakas į socialinį spaudimą ir vartotojiškumą.

Ši nauja medicininė norma kertasi su moterų dinamine biologija; organizme vyksta nuolatinė smegenų ir viso kūno cheminių medžiagų kaita. Paprastumo dėlei imkime pavyzdžiu serotoniną, smegenų cheminę medžiagą, signalizuojančią, kad „viskas puiku“. Kai jo koncentracija aukšta, niekas per daug nerūpi; jei žema – regis, kliūva viskas.

Keletą dienų prieš menstruacijas, kai padidėja emocinis jautrumas, moterys gali jaustis mažiau užtikrintos, dirglesnės ar nepatenkintos. Savo pacientėms sakau, kad šios fazės metu lankančios mintys ir jausmai, yra nuoširdūs ir tikri, ir gal verčiau pergalvoti, su kuo joms tenka taikstytis likusią mėnesio dalį, kai jų hormonų ir neurotransmiterių lygis labiau skatina jas prisitaikyti prie aplinkinių reikalavimų ir poreikių.

Dažniausiai vartojami antidepresantai, kurie taip pat skiriami šalinti nerimą, – tai selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), sustiprinantys serotonino transmisiją, arba perdavimą. Šie medikamentai palaiko „viskas puiku“ jauseną. Tačiau per gerai – irgi nieko gero. Didesnė serotonino koncentracija gali prailginti pakilią nuotaiką ir numalšinti baimę, tačiau kartu nujautrinti fiziškai ir emociškai. Šie medikamentai dažnai slopina moterų lytinį potraukį. SSRI veikiau atšipina neigiamus jausmus, nei paskatina teigiamus. Vartodami SSRI greičiausiai netrypsite iš laimės; tiesiog išliksite racionalesni ir mažiau pasiduosite emocijoms. Kai kurie SSRI vartoję žmonės pastebėjo sumažėjus kitų žmogiškųjų savybių: tokių kaip empatija, sutrikimas, liūdesys, erotiniai sapnai, kūrybingumas, pyktis, jausmų reiškimas, gedulas ir susirūpinimas.

Akivaizdu, tam tikrose situacijose tenka griebtis psichotropinių vaistų. Bėda ta, kad daugybė tikrai sergančių žmonių lieka be gydymo, dažniausiai dėl socioekonominių veiksnių. O tie, kuriems iš tiesų nereikia tokių medikamentų, mėgina gydyti vaistais normalias reakcijas į nenatūralius stresą sukeliančius veiksnius: gyvenimą stokojant miego, saulės šviesos, maistingų medžiagų, judėjimo ir akių kontakto, kas esmiškai svarbu mums kaip socialioms būtybėms.

Jei moters organizme nuolat dirbtinai palaikomas aukštas serotonino lygis, rizikuojama prarasti natūraliai svyruojantį emocinį jautrumą ir suformuoti daugiau vyrišką, nekintamą hormonų pusiausvyrą. Toks emocijų atšipinimas skatina moteris perimti vyrams tipiškai priimtiną elgseną: stengtis atrodyti nepažeidžiama, pavyzdžiui, užimant tokią laikyseną, kuri galbūt padėtų prasimušti vyrų dominuojamame versle. Primatologų tyrimai atskleidžia, kad SSRI vartojimas gali paskatinti socialinio dominavimo elgseną, taip sulyginant gyvūnų padėtį hierarchijoje.

Tačiau kokia kaina? Gydžiau pacientę, kuri skambindavo iš savo darbovietės ir verkdama prašydavo padidinti antidepresantų dozę, mat nevalia, kad ją pamatytų verkiančią darbe. Smulkiai išnagrinėjusios, kodėl ji buvo nusiminusi – jos viršininkas apgavo ir pažemino ją bendradarbių akivaizdoje – mes nusprendėme, kad jai reikia ne didesnės vaistų dozės, bet ramaus pokalbio.

Medicininės ataskaitos nuolat patvirtina, kad psichotropinius medikamentus gydytojai dažniau skiria moterims, ypač 35 iki 64 metų amžiaus, nei vyrams. Kai kurioms šios amžiaus grupės moterims premenopauzės simptomai gali panašėti į depresiją. Ašaros – taip pat dažnas reiškinys. Verkiama ne vien iš liūdesio. Mes verkiame, kai mums baisu arba esame nusivylę, kai matome neteisybę, kai mus giliai paliečia žmonijos negandos. Kai kurios moterys pravirksta greičiau nei kitos. Ir tai nereiškia, kad esame silpnos ar nesivaldome. Vartojant SSRI didesnėmis dozėmis, darosi sunku pravirkti. Taip pat sukeliama apatija ir abejingumas. Tačiau pokyčius žadina nepatogumo pojūtis ir suvokimas, kad kažkas gyvenime negerai; žinome, kas yra gerai, tik pajutę tai. Jei būti paveiktam vaistų reiškia jaustis viskuo patenkintam – niekam nuo to nėra geriau.

Kai persisotiname vaistų, mūsų emocijos tampa sintetinės. Tačiau asmeninis augimas, laiminga santuoka ir taika pasaulyje reikalauja ne mažesnės, bet – priešingai – didesnės empatijos, užuojautos, gebėjimo suvokti, emocionalumo ir pažeidžiamumo.

Turime vengti įvardyti savo liūdesį ir nerimą nepatogiais simptomais ir vertinti juos kaip sveiką bei parankią savo biologinės prigimties dalį.

Vertė Dangė Vitkienė