2015 03 15

Andrius Navickas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Apibendrinimai po rinkimų

Didmiesčiai be intrigos

 Antrasis rinkimų turas nepateikė ryškesnių staigmenų.  Didžiausia intriga turėjo būti Vilniuje bei Kaune, kur buvusieji merai įnirtingai kabinosi į kiekvieną šiaudą. Abu patyrė skaudžią nesėkmę. Pasirinkta agresyvi taktika antrajame rinkimų ture nepasiteisino. Kita vertus, abu merai suprato, kad šis pralaimėjimas gali ilgam juos išsviesti iš Lietuvos politinio gyvenimo elito. Vargu ar po ketverių metų TS-LKD vėl  kels Andriaus Kupčinsko kandidatūrą, nebent jo politiniai talentai išsiskleistų, darbuojantis opozicijoje.

Keblioje situacijoje atsidūrė ir Artūras Zuokas. Aišku, jis gali pretenduoti į opozicijos lyderius Vilniuje, tačiau, kaip jis pats pripažino, buvimas opozicijoje jam niekada neimponavo. Jo politinių manevrų laisvę riboja ir tai, kad jis šiuose rinkimuose ne konkuravo, bet iš esmės kariavo ir labiausiai su naujuoju Vilniaus meru.

Vienintelis didesnio miesto meras liberalas  Vytautas Grubliauskas gali džiaugtis  gavęs rinkėjų patvirtinimą, kad dirbo prasmingai. Jis aiškia persvara nugalėjo jaunąją TS-LKD atstovę Agnę Bilotaitę. Pastarosios pralaimėjimas tikrai nestebina. Kiek keista tai, jog ji taip pat pasirinko agresyvią taktiką ir tikėjosi diskredituoti populiarų merą, nors tarsi kur kas prasmingiau buvo investuoti į ateitį,  ruošiantis patraukti V. Grubliausko remėjus ne kaip jo oponentei, o kaip esą  kūrybiškai jo darbų tęsėjai.

Panevėžio gyventojai patvirtino, jog nepartinio architekto Ryčio Račkausko palaikymas pirmame ture nebuvo trumpalaikis kaprizas. R. Račkauskas tiesiog sutriuškino Tėvynės sąjungos kandidatą  Maurikijų Grėbliūną ir  dabar  naujojo mero laukia labai sudėtingas uždavinys – nenuvilti juo pasitikėjusių miesto gyventojų.

Šiauliuose galima buvo tikėtis kiek įnirtingesnės kovos. V. Simulikas prieš antrą turą buvo nusiteikęs ryžtingai, tačiau buvo visiškai sutriuškintas Artūro Visocko. Tai reiškia, jog ir šis miestas atveria visai naują  politinį puslapį. kuriame ryškiausiomis raidėmis rašys nepartiniai politikai.

 Nepartinių pergalės

 Viena svarbiausių šių pirmųjų tiesioginių mero rinkimų išdava – tai, kad  Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Alytus ir Jurbarkas turės nepartinius merus.  Teko girdėti  labai piktų politikos senbuvių komentarų šia tema, tačiau man šis faktas kaip tik suteikia vilties, kad galima tikėtis visos partinės sistemos transformacijos.

Tiesa, iš karto dera pabrėžti, kad Kauno atvejis kiek kitoks. Kaune partinį politiką keičia verslininkas, kuris visuomeninį judėjimą sukūrė kaip įrankį rinkimams. Šiuo atveju absurdiška kalbėti apie kokį nors partinės sistemos atsinaujinimą iš apačios.

Save išsikėlusio Skirmanto Mockevičiaus pergalė Jurbarke džiugina ir kartu stebina. Po pirmojo turo atrodė, kad šiam nepartiniam pretendentui į merus gali pritrūkti politinio svorio, tačiau jis puikiai susitvarkė su užduotimi ir nugalėjo konkurentą liberalą.

Zarasiškei Daivai Kelečienei nepavyko pasekti S. Mockevičiaus pavyzdžiu. Tiesa, ją sunku vadinti nepartine kandidate, veikiau tiktų naujadaras po-partinė kandidatė (jis taip pat puikiai tinka  Šiauliuose kandidatavusiam V. Simulikui).

Įdomu, kiek nepartiniai merai bendradarbiaus tarpusavyje. Dar vienas įdomus dalykas – ar jie netrukus netaps kurios nors partijos vietinio skyriaus vadovais. Taip pat su didžiausiu nekantrumu laukiu, kaip atrodys valdančioji koalicija  Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

 Socialdemokratų  kartėlis

 Nenustebino gana silpnas socialdemokratų kandidatų pasirodymas antrajame ture. Praktiškai visos politinės dvikovos, kuriose socialdemokratai atsiliko po pirmojo turo, baigėsi jų nesėkme.

Tiesa, socialdemokratai ir toliau dominuos Akmenės, Kelmės, Mažeikių, Prienų, Rokiškio,  Tauragės, Telšių, Zarasų rajonus. Pridėjus tuos, kurie nugalėjo jau pirmajame ture, galima konstatuoti, kad didžiausia teritorija savivaldybė, kurioje dominuos socialdemokratai – Marijampolė.

Jau vien tai, kad socialdemokratai prarado įtaką  Šiaulių ir Alytaus miestuose, o jų pozicijos labai susilpnėjo ne tik Vlniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje,  apkartina džiaugsmą  šiaip neblogai pasibaigusiais Savivaldos rinkimais.  Sutinku, kad galėjo būti ir blogiau. Kita vertus, šios partijos pirmininkas tikrai negali ramia širdimi laukti Seimo rinkimų. Net ir po to, kai  ir toliau ryškėja Darbo partijos pabaigos pradžia.

 Darbiečiams ir tvarkiečiams išbandymų metas

 Tiek darbiečiai, tiek partija „Tvarka ir teisingumas“ didžiausią smūgį gavo pirmajame ture. Net ir viską laimėję antrajame, šios partijos nebūtų galėjusios kalbėti apie sėkmę rinkimuose.

Beje, atrodė, kad sėkmė bent kažkiek  atsisuka veidu Viktoro Uspakicho partijai. Jos kandidatai laimėjo Ukmergės, Švenčionių, Širvintų, Raseinių rajonuose. Tačiau visa tai nublanko prieš didžiausią antrojo turo sensaciją – darbietės Nijolės Naujokienės pralaimėjimą šios partijos bastione – Kėdainių rajone. Prisipažįstu, netikėjau, kad „Laisvės sąjungos“ kandidatas Saulius Grinkevičius gali nugalėti šiame rajone. Pirmajame ture N. Naujokienei trūko itin mažai balsų iki pergalės. Atrodė, kad antrasis turas tėra formalumas.  Dabar jau galima sakyti, kad krito Darbo partijos citadelė ir laukti ryžtingų V. Uspakicho sprendimų.

Tvarkiečiai išsaugojo savąją politinę citadelę – Pamario kraštą. Ši partija turės merus Šilutėje bei Šilalėje,  Tačiau tuo pat metu skaudus pralaimėjimas patirtas Telšiuose. Ši partija nebekontroliuos nė vienos didesnės savivaldybės ir turi rimtai sukrusti, jei  nori per kitų metų Seimo rinkimus peržengti penkių procentrų barjerą.

 Tėvynės sąjunga: debesuota su pragiedruliais

 Didžiausias šios partijos sukrėtimas – pralaimėjimas Kaune, kurio iki paskutinės minutes dar tikėtasi išvengti. Neturėtų  įkvėpti optimizmo ir tai, kad A. Bilotaitei  nepavyko rimčiau pasipriešinti dabartiniam Klaipėdos merui, o M. Grėbliūnas beviltiškai pralaimėjo Panevėžyje. Sunkiu smūgiu galima vadinti ir Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus pralaimėjimą.

Kita vertus, galima kalbėti ir apie politinius pragiedrulius.  Pavyzdžiui, užtikrinta pergalė Kupiškyje, Skuode, Kretingoje, Radviliškyje. Sudėtingoje kovoje pavyko atsilaikyti Alytaus rajono merui Algimantui Vrubliauskui, svarbią pergalę iškovojo jaunas politikas Vytenis Tomkus Kaišiadorių rajone.

Tai, kad, nepaisant  vidinių rietenų dalyje skyrių ir partijos vadovybėje, TS-LKD išlaiko didelį politinį potencialą, nekelia abejonių. Tačiau garantijų, kad vėjas tikrai išblaškys politinius debesis, tikrai nėra. Labai daug kas priklausys ir nuo pasirinktos TS-LKD politinės taktikos, ruošiantis Seimo rinkimams.

 Liberalų sąjūdžio triumfas

 Prieš ketverius metus būtų pakakę liberalų pergalės Vilniuje bei Klaipėdoje, kad partijos pasirodymas rinkimuose būtų vertinamas teigiamai. Dabar gi galima teigti, jog Liberalų sąjūdis įsitvirtina kaip viena svarbiausių politinių partijų Lietuvoje. 

Įspūdinga ir simbolišką pergalę liberalai iškovojo Anykščiuose, į kurio politinį peizažą įsiveržė kaip viesulas. LRS pavyko išlaikyti merą Elektrėnuose, nugalėti sudėtingoje kovoje Joniškyje. Svarbias pergales ši partija iškovojo Plungėje ir Varėnoje.

Akivaizdu, kad po šių rinkimų Liberalų sąjūdis gerokai pakėlė politinių ambicijų kartelę ir dabar galvoja ne apie tai, kaip peržengti penkių procentų barjerą Seimo rinkimuose, bet apie tai, kaip gauti tiek balsų, kad galima būtų tikėtis patekti į valdančiąją koaliciją.

P. S.

Rinkimai baigėsi, politikai jau ruošiasi naujiems rinkimams. Šiuo metu galima kalbėti apie tris didžiausias intrigas:

kokią politinę kariauną Seimo rinkimams yra pasiryžęs mobilizuoti Naglis Puteikis;

kaip baigsis TS-LKD pirmininko rinkimai;

ar artimiausiu metu Darbo partija nepasitrauks iš valdančiosios koalicijos ir nebandys tapti ryškia opozicine jėga.