Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Žvelkime į pasaulį pozityviai

Mano draugai ir pažįstami dažnai man priekaištauja, kad savo publicistiniuose tekstuose ir apskritai gyvenime esu sunkiai pakeliamas priekabus niurgzlys, pesimistas, tikrovėje matantis vien negatyviąją jos pusę. Žodžiu – sadomazochistas. Greičiausiai taip ir yra, todėl nenuostabu, kad kuo toliau, tuo rečiau aplanko mane draugai, beveik nebesikviečia į svečius ar bendrus pasibuvimus. Draugų ratas taip susiaurėjo, kad mano telefono išklotinėje liko tik keletas man skambinančių žmonių. Ir tų skambučiai retėja, trumpėja pokalbiai, iš manęs jie nieko nebenori, nieko nebesitiki. 

Mano daktarė, matydama liūdesį mano akyse, perspėja, jei taip ir toliau gyvensiu, mano kraujas blogės ir visai suges, o tuomet jokie vaistai ir terapijos nebepadės. Aš pasižadu daugiau taip nebedaryti, keisti žiūrėjimo rakursą, žvelgti į ateitį ir pasaulį pozityviai, ieškoti gėrio ir grožio apraiškų, vengti susidūrimų su negražiąja tikrovės puse. Apverčiu Adomo Mickevičiaus chrestomatinę „Pono Tado“ eilutę: „Tėvyne Lietuva, tu man brangesnė už sveikatą“. Ir mano gyvenimo moto jau turėtų skambėti taip: „O sveikata, tu man brangesnė už tėvynę“. Su tokia pozityvia gyvenimo nuostata ir filosofija šauktiniu į armiją geriau neiti, neduok Dieve, atpažins, kas esi per paukštelis – neišsilaižysi. Tokius šventvagiškus dalykus geriau nutylėti, o kurti sau mažiau kaltus pozityvius gyvenimo ir veiklos scenarijus: dienai, savaitei, mėnesiui.

Taigi, pamėginkime sukurti tobulą pozityvios dienos scenarijų, pagal kurį galėtų gyventi kiekvienas ir kartu su visa Lietuva sveikti. Kaip pasakytų eurobiurokratas, – dalyvauti visuotinėje valstybės ir asmens sveikimo programoje. Scenarijuje reikėtų numatyti tas vilkduobes, kurios klastūnės gali žmogaus tykoti, kad tasai išsimuštų iš pozityvaus dienos ritmo, psichologiškai sutriktų, ir taip būtų sugriautas patsai sveikatingumo scenarijus. Tų vilkduobių netikėtai gali išnirti visa gausybė, todėl scenarijus turėtų būti giliai apmąstytas ir nuo jų gerai apsaugotas.

Pavyzdžiui pabudęs ryte niekados neturėtum rizikuoti įsijungti radijo aparato paklausyti ryto žinių, juk niekados iš anksto negali nuspėti, ką jie ten gali pasakyti. Jei pasisekė įveikti šią pagundą, jokiais būdais nepasiduok antrajai – neįsijunk kompiuterio ir jokiais būdais nesmalsauk, kas nauja atėję į tavo elektroninį paštą. 

Pasisveikink su kate, besiglaustančia tau prie kojų, bet jokiu būdu nežiūrėk jai į akis, nes suprasi, ko ji tavęs prašo. Tiesioginis akių kontaktas su alkana kate pozityvo dienos scenarijui nepridės.

Neatidarinėk šaldytuvo. Į ryto pamaldas geriau eik lengvas, nepersivalgęs. 

Geriausiai į tą bažnyčią, kur seno sukirpimo kunigas per pamokslą parapijiečius mėgsta barti ir kaltinti apsileidimais, o jų nuodėmes linkęs sutirštinti. Pasiprašyk išpažinties ir pats tirštink savo „griekus“ kiek įmanydamas ir kiek fantazija veža. Kai kunigėlis tavo nuodėmes išriš, palengvės trigubai, nei būtum kokį griekelį užmiršęs ar nuslapukavęs. Taip gausi gerą pozityvo užtaisą iki pirmos kitos nuodėmės. 

Išėjęs po Mišių iš bažnyčios nuoširdžiai pažadėk šventoriaus elgetai, kad dosniai aukosi jam išmaldos iš pirmosios bedarbio pašalpos. Nesiteirauk elgetos, kokią jis gauna socialinę išmoką ir kokios jo mėnesinės pajamos. Nereikalingas smalsumas gali išmušti tave iš pozityvaus dienos ritmo.

Esi švarus kaip tuščias popieriaus lapas. Pats laikas eiti į parką pamedituoti, pabūti su bundančia gamta ir paukščiais, kurie patys sau gyvena pagal pozityvią programą tiesiog savaime, be jokių papildomų pastangų. Ir tu taip turėtum išmokti gyventi.

Į darbo biržą šiandien geriau neik ir neskambink. Tau ir taip per gerai sekasi – be galo juk taip nesitęs. Pameditavęs grįžk pas šventoriaus elgetą ir paprašyk, kad paskolintų katės ėdalui iki pirmos bedarbio pašalpos. Jei geras žmogus, greičiausiai paskolins, ir turėsi labai pozityvią patirtį, kad nesi visiškai su savo kate socialiai apleistas.

Užkąsti eik į Halės turgų ir prie kiekvieno prekystalio prašyk paragauti: dešros, kumpio, lašinių, kopūstų, skiltelės obuolio, naminės duonos. Produktą pakomentuok žinovo sakiniu, pagirk. Sočiai užkandęs eik namo pamiegoti. Gink Dieve, nežiūrėk, koks ten pranešimas boluoja pašto dėžutėj. Jame tikrai nerasi nieko pozityvaus. Stenkis miegoti iki vakaro. 

Pabudęs susidėliok kultūrinę vakaro programą. Patys pozityviausi renginiai yra rašytojų jubiliejiniai knygų pristatymai, parodų atidarymai, viešos diskusijos įvairiausiomis temomis, etnografinės vakaronės, naujų produktų ar virtuvės indų prezentacijos. Įprasta, kad panašūs renginiai baigiami furšetais, kur ir gana sočiai pavalgysi, ir vyno išgersi, jei nepasikuklinsi. Į valias gausi ir pozityvaus dvasinio, ir fizinio peno. Bet jei tokie pozityvūs kultūriniai renginiai tą dieną nevyksta, nieko nepadarysi, teks tau eiti į šermenis.

Šermenyse nesistenk būti per daug matomas. Jei paklaus, kas toks buvai velioniui, ramiai atsakyk: „Teko susitikti gyvenimo vingiuose. Velionis buvo puikus žmogus, pozityvus. Tokius giltinė pirmus pasirenka. Amžiną atilsį.“ O po tokios prakalbos valgyk ir gerk į sveikatą. Žmonės yra geri, pozityvūs, ir tu su savo dienos programa esi savo vietoje. Teisingame sveikimo kelyje.