2015 04 28

Jonathan Sacks

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Demokratija nėra duotybė

Šiame tekste rabinas Jonathanas Sacksas aptaria skirtumus tarp Amerikos ir jo gimtosios Didžiosios Britanijos rinkimų sistemų ir konstatuoja, kad negalime sau leisti įtikėti, jog demokratija yra duotybė.

Praleidus kelias savaites Amerikoje ir grįžus į šiuos krantus, itin maga palyginti čia, Jungtinėje Karalystėje, vykstančią parlamento rinkimų kampaniją ir JAV tik ką prasidėjusią prezidento rinkimų kampaniją.

Čia galime pastebėti kelis esminius skirtumus. Pavyzdžiui, Amerikoje vienas pirmųjų dalykų, apie kurį ima kalbėti kandidatai, yra kampanijai surinkta pinigų suma. Kažkaip negaliu įsivaizduoti kandidatų, darančių tą patį čia, kur, aš vis dar manau, mes jaučiame, jog balsų negali nupirkti jokie pinigai.

Žvelgiant toliau, Amerikoje daug kalbama apie įvairius elektorato segmentus. Ar kandidatas X gali laimėti ispanakalbių rinkėjų balsus arba evangelikų balsus, arba afroamerikiečių balsus. Tuo tarpu mes, man atrodo, vis dar mąstome apie rinkėją kaip individą, kuris turi nuo etniškumo, religijos ar jos nebuvimo nepriklausančias pažiūras. Tai nuostatos, kurias reikia vertinti ir saugoti.

Tačiau, nepaisydamas visų skirtumų, aš vis dėlto daugiau galvojau apie tai, koks sudėtingas pasiekimas yra demokratija, ir kiek daug istorijos turėjo prabėgti bei kiek skausmo teko iškęsti, kol galiausiai Britanija ir Amerika ją pasiekė.

Vos prieš ketvirtį amžiaus, kai griuvo Berlyno siena, žlugo Sovietų Sąjunga ir baigėsi Šaltasis karas, žmonės apie demokratiją kalbėjo taip, tarsi ji būtų laimėjusi lemiamą kovą ir netruks pasklisti po visą pasaulį. Tada praktiškai iš karto susidūrėme su kruvinu etniniu karu buvusioje Jugoslavijoje.

Vos prieš ketverius metus prasidėjus Arabų pavasariui vėl atrodė, kad demokratija plėsis ir pasklis Vidurio Rytuose. Tačiau vėl patyrėme kraujo praliejimą ir pilietinį karą.

Demokratija jokiu būdu nėra duotybė. Ji yra rezultatas dviejų didžių senovės civilizacijų – Graikijos, davusios mums patį terminą „demokratija“, bei judėjų ir krikščioniškosios civilizacijos paveldo, perdavusio mums, kad esame sukurti pagal Dievo atvaizdą, ir dėl to visi lygūs.

Pirmasis demokratijos sujudimas įvyko XVII amžiuje, kai Europą nuniokojo religiniai karai. Būtent tuomet Miltonas, Hobbesas, Spinoza ir Locke’as atsigręžė į hebrajų Bibliją ir joje rado idėją, kad bloga yra valdyti kitus prieš jų pačių valią. Iki pilnos demokratijos dar prireikė laiko, tačiau būtent tada ji ir prasidėjo.

Tad, kai žmonės kalba apie tai, kad rinkimų kampanija yra nuobodi, atsakau: valio nuobodybei turint mintyje, kokios yra jos alternatyvos. Demokratija yra vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų ir niekada neturi būti priimta kaip duotybė.

Parengė Donatas Puslys

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.