Džiazas Lietuvoje

Zenekos nuotrauka

Balandžio 30-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė džiazo diena. Nors oficialiai šią dieną UNESCO paskelbė tik 2011 m., tačiau džiazo muzika jau seniai yra tapusi laisvės sinonimu. Neatsitiktinai ir Lietuvos išsilaisvinimo kelyje džiazo muzika, nors ir netiesiogiai, suvaidino svarbų vaidmenį. Tad ir šiandien tegu skamba džiazas – universali laisvės kalba…

Vienas svarbiausių klausimų, į kurį tikriausia taip ir liks neatsakyta, – nuo kada Lietuvoje jau buvo galima klausytis profesionaliai atliekamos džiazo muzikos. Nors ir rašoma, jog 4–ame praeito amžiaus dešimtmetyje mūsų laikinosios sostinės Kauno restoranuose ir kavinėse („Metropolyje“, „Versalyje“ ir kt.) skambėjo populiarios tradicinio amerikietiško džiazo melodijos, bet ar iš tikrųjų buvo improvizuojama – belieka tik spėlioti, nes įrašų neišliko. Pokario metais dėl sovietinės ideologijos ši muzikos rūšis beveik išnyko. Tik 6–to dešimtmečio pabaigoje prasidėjus politiniam „atšilimui“, 1958m. Valstybinėje filharmonijoje buvo įkurtas Lietuvos estradinis orkestras, kuriam iki 1966 metų vadovavo Juozas Tiškus. Nors šis kolektyvas dažniausiai akomponuodavo dainininkams, atliekantiems populiarias įvairių tautų melodijas, tačiau jo repertuare buvo ir instrumentinės džiazo muzikos. Orkestre grojo ne tik Lietuvos bet ir kitų sovietinių respublikų muzikantai profesionalai. Tai buvo gerai svinguojantis džiazo kolektyvas ir nuo 1963 metų jo koncertuose skambėdavo daugiau šio žanro instrumentinės muzikos. Apie orkestro meistriškumą liudija keturių kūrinių įrašai iš 1965 m. balandžio 28 d. koncerto Vilniuje, kurie yra Valstybinio radijo fonduose.

Pagaliau džiazas pelnė pripažinimą ir akademiniuose sluoksniuose. Muzikologas L.Šaltenis (1941-1994) rašė: „Pirmasis šios krypties muzikos koncertas įvyko 1962 m. kovo mėn. Valstybinės konservatorijos didžiojoje salėje. Grojo trys skirtingų stilių vilniečių ansambliai: populiariausias to meto mūsų džiazo kolektyvas – Valstybinės konservatorijos diksilendas (gyvavęs 1961–1965 metais), neilgai egzistavęs svingo krypties L.Šaltenio ir E.Puidoko vadovaujamas kvintetas ir V.Ganelino vadovaujamas kvartetas; pastarasis stengėsi propaguoti modernaus džiazo kūrinius“.1 Po to Lietuvoje buvo rengiama daugiau šios muzikos koncertų, Vilniaus jaunimo kavinėje pradėjo veikti džiazo klubas, apsilankydavo gastroliuojantis artistai, buvo skaitomos džiazo istorijos paskaitos, klausomasi įrašų. Vilniečių muzikantų V.Ganelino ir O.Molokojedovo vadovaujami ansambliai sėkmingai pasirodė džiazo festivaliuose Estijos sostinėje Taline 1965 ir 1967 m. 1968 m. nedideliame Lietuvos miestelyje Elektrėnuose įvyko pirmasis džiazo festivalis „Jaunystė-68“, tačiau sekančio tokio pobūdžio renginio sulaukėme tik 1980 metais Birštone. Roko muzikos antplūdis 8-ojo dešimtmečio pradžioje bei tuometinės valdžios abejingumas kuriam laikui sustabdė džiazo raidą Lietuvoje.

Vladimiras Tarasovas Zenekos nuotrauka

Susidomėjimas šia muzika vėl atgimė po V.Ganelino trio itin sėkmingo pasirodymo tarptautiniame džiazo festivalyje „Jazz Jamboree‘ 76“ Varšuvoje (Lenkija). Šis kolektyvas, dirbęs Lietuvoje 1971–1987 metais, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Sutrumpintai pavadintas GTČ, užsienio šalių enciklopediniuose leidiniuose pristatomas kaip „Ganelin Trio“ 2, ansamblis grojo avangardinės krypties džiazą, visada atlikdavo savo pačių kūrinius, gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kanadoje, Kuboje, Indijoje. Jo nariai Viačelavas Ganelinas (fortepijonas, klavišiniai instr.), Vladimiras Čekasinas (saksofonai, klarnetas ir kiti mediniai pučiamieji instr.), Vladimiras Tarasovas (mušamieji instr.) ne tik garsino Lietuvos vardą užsienyje, bet ir ugdė džiazo auditoriją bei naują muzikantų kartą mūsų šalyje. V.Čekasinas, sukūręs originalią džiazo dėstymo metodiką, nuo 1975 metų dirbo Dvariono muzikos mokykloje ir Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1976-88 vadovavo bigbendui. Daugelis džiazo atlikėjų, muzikinę karjerą pradėjusių 9-ame dešimtmetyje, yra jo mokiniai. V.Ganelinas Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigęs kompozicijos studijas kūrė ne tik džiazo, bet ir akademinę muziką, 1967-1987 dirbo Lietuvos rusų dramos teatro muzikinės dalies vedėju, 1987 m. emigravo į Izraelį, Jeruzalės muzikos akademijoje dėsto kompiuterinę kompoziciją.

Petras Vyšniauskas Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija

Žymiausi 9-o dešimtmečio muzikantų kartos atstovai – saksofonininkai Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Aleksandras Fedotovas, pianistai Saulius Šiaučiulis, Gintautas Abarius, trombonininkas, vokalistas, multiinstrumentininkas Skirmantas Sasnauskas, bosininkas Leonidas Šinkarenko, būgnininkas Gediminas Laurinavičius. Dauguma jų iki šiol aktyviai koncertuoja, vadovauja įvairiems kolektyvams arba užsiima pedagogine veikla. Jie yra dalyvavę įvairiuose tarptautiniuose džiazo projektuose ir festivaliuose, tokiuose kaip „East-West Vapirov Project“, „Octet Ost“, „Jazz Baltica Ensemble“, „New European Saxophone Quartet“, „Moscow Composers Orchestra“, „Ford Montreux Jazz Festival“ (JAV), „Jazz Expo“ (Italija) „Vision Festival XII“ (JAV) ir kt. Ypač daug koncertuojantį įvairiose šalyse ir Lietuvoje P.Vyšniauską, po jo pasirodymo su „Ganelin Trio Priority“ Niujorke 2007m., JAV džiazo žurnalistų asociacijos prezidentas, prodiuseris Howard Mandel įvertino taip: „Mano galva, lietuvis saksofonininkas sopranas Petras Vyšniauskas yra vienas originaliausių ir giliausių atlikėjų grojančių šiuo instrumentu. Jo kapotos frazės išplėstos į ryžtingus ir originalius intervalus bei galingas skambesys – galingesnis ir taiklesnis nei, pavyzdžiui, Samo Riverso, tapo dar labiau koncentruotas nei vėlyvojo Steve‘o Lacy grojimas, ir vos ne polifoninis, atliepiantis Evano Parkerio manierą.“

Eugenijus Kanevičius Zenekos nuotrauka

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, džiazo, kaip ir kitų žanrų muzikos atlikėjams, atsirado žymiai daugiau galimybių koncertuoti, mokytis ir kurti įvairiausius projektus. 10-ame dešimtmetyje pripažinimo sulaukė pianistai Dainius Pulauskas, Artūras Anusauskas, Tomas Kutavičius, Arūnas Šlaustas, Egidijus Buožis, kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius, saksofoninkai Liudas Mockūnas, Danielius Praspaliauskis, Algis Kilis, Janas Maksimovičius, trimitininkai Valerijus Ramoška, Vytautas Grubliauskas, būgnininkai Arvydas Joffe, Arkadijus Gotesmanas, gitaristas Juozas Milašius, vokalistės Neda Malūnavičiūtė.

Nedidelėje, tris milijonus gyventojų turinčioje šalyje, rengiami net penki džiazo festivaliai (du iš jų sostinėje Vilniuje). Jų yra buvę ir daugiau. Kurortinėje vietovėje Birštone, kas dveji metai, kovo mėnesio pabaigoje toks renginys vyksta jau tris dešimtmečius. Čia atliekama įvairių stilių džiazo muzika, vyksta retrospektyvinės ir meninės foto parodos, eksponuojami darbai, kuriuose užfiksuoti šių festivalių įdomiausi momentai, daugeliu atveju atspindintys šio improvizacinio meno raidą. Nors jame dalyvauja svečiai iš įvairių šalių, tačiau Birštone Lietuvos atlikėjų visada būna daugiau nei kituose panašaus pobūdžio renginiuose pas mus. Nuo 1988 – ųjų kasmet rengiamas tarptautinis festivalis „Vilnius Jazz“ yra „Europe Jazz Network“ narys, bendradarbiauja su Goethe‘s institutu, Britų taryba, „US Arts International“ ir kitomis pasaulio kultūros institucijomis. Jo pagrindinė kryptis – naujasis, avangardinis džiazas. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune nuo 1991 –ųjų taip pat kasmet rengiamas tarptautinis festivalis „Kaunas Jazz“, pasižymintis stilių įvairove bei itin įžymių atlikėjų gausa. Kitas nuo 2002 metų mūsų šalies sostinėje pradėtas rengti festivalis „Vilnius Mama Jazz“ yra naujų originalių tarptautinių bei stambių nacionalinių projektų iniciatorius.

Zenekos nuotrauka

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei kitose mokymo įstaigose rengiami šios muzikos atlikėjai. Daugėja jaunų džiazo muzikantų baigusių mokslus arba dar studijuojančių Danijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir JAV. Kai kurie iš jų, kaip saksofonininkas L.Mockūnas, kontrabosininkas V.Nivinskas jau dirba LMTA džiazo katedroje, daug koncertuoja. Iš jauniausios kartos Lietuvos džiazo atlikėjų minėtini saksofonininkai Kęstutis Vaiginis, Alexander Raichenok, Dovydas Stalmokas, trimitininkai Leonardas Bėkša ir Mindaugas Vadoklis, pianistas Dimitrijus Golovanovas, būgnininkai Darius Rudis, Marijus Aleksa, vokalistė Daiva Starinskaitė.

Liudas Mockūnas Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Visų rūšių saksofonais ir klarnetais grojantis Liudas Mockūnas (g. 1976) yra įgijęs džiazo ir akademinį muzikinį išsilavinimą. Muzikos mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, 2002 m. baigė magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2005m. – džiazo atlikėjo magistrantūrą Kopenhagos ritmo muzikos konservatorijoje (Danija). Jo atliekamuose kūriniuose ir laisvose improvizacijose labai natūraliai išnyksta ribos tarp free džiazo ir šiuolaikinės avangardinės krypties akademinės muzikos. L.Mockūno kūrybinių partnerių sąrašas įspūdingas – Marc Ducret, Andrew Hill, Scott Colley, Nasheet Waits, Mikko Innanen, Barry Guy, Ryoji Hojito, Piere Dorge, Jaak Sooaar, Vladimir Tarasov, Vladimir Chekasin, Mats Gustafsson, Mats Eilertsen, Mark Solborg ir kt. Su danų būgnininku Stefanu Pasborgu 2000 m. subūrė ansamblį „Toxikum“. Tuo pačiu pavadinimu išleistas albumas Danijoje buvo pripažintas 2004 metų atradimu (Jazz Discovery of the Year 2004). L.Mockūnas tarptautinių ansamblių „Red Planet“, „Baltic Trio“, “Revolver“ bendralyderis, vadovauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo katedros bigbendui3 , yra „Copenhagen Art Ensemble“, „Odessa 5“ ir naujosios muzikos ansamblio „Gaida“ narys. Kaip solistas L. Mockūnas yra grojęs su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru (dir. Juozas Domarkas), Lietuvos Valstybiniu orkestru (dir. Peter Eotvos), Kralovy Hradec simfoniniu orkestru (dir. Kaspar Zehnder), Šv. Kristoforo kameriniu (dir. Donatas Katkus) ir Klaipėdos kameriniu (vad. Mindaugas Bačkus) orkestru.

Kęstutis Vaiginis (g. 1978) – jaunosios kartos saksofonininkas, magistro laipsniu baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (P.Vyšniausko kl.), atlieka modernios krypties džiazą ir akademinę muziką. Tęsė studijas Olandijoje Prince Claus Conservatorium, kur 2006m. įgijo bakalauro, o 2008m. Conservatorium van Amsterdam – magistro laipsnį. Pastaroji mokymo įstaiga vienam semestrui išsiuntė K.Vaiginį į Manhattan School of Music (JAV). Čia jo specialybės dėstytojai buvo žinomi saksofonininkai Steve Wilson ir Donny Mc Caslin. K.Vaiginis yra šešių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas (tarp jų -. trečioji vieta džiazo festivalio “Leiden Swingt!” konkurse Olandijoje 2005 m.), grojęs su žymiausiais Lietuvos džiazo atlikėjais. Nuo 2003 m. studijuodamas Olandijoje pradėjo muzikuoti tarptautiniuose kolektyvuose: ansamblyje “SiBuLi“ , saksofonų kvartete “Differences“ ir kt.4 Originalios K.Vaiginio kompozicijos, aranžuotės bei improvizacijos įrašytos kompaktinėje plokštelėje “Unexpected Choices“(SECD 018) 2008m. Jas atliekant jam talkino įvairių šalių muzikantai.

Pianistas Dmitrij Golovanov (g. 1983) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (A.Anusausko kl.), tobulinosi Leipcige (Vokietija) Mendelssohn‘o muzikos ir teatro konservatorijoje pas Richie Beirach. Groja įvairią muziką su žymiausiais skirtingų kartų Lietuvos atlikėjais, nuo mainstream džiazo (su bigbendais) iki originalaus modern creative (su ansambliu „Riot“). Dalyvavo džiazo festivaliuose mūsų šalyje, Suomijoje, Baltarusijoje, yra įvairių konkursų laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo katedros dėstytojas.

Zenekos nuotrauka

Nepaisant jauno amžiaus, būgnininkai Darius Rudis (g.1982) ir Marius Aleksa (g.1985) išsiskiria meistriškumu ir universalumu. Su Lietuvos ir užsienio atlikėjais jie groja modern mainstream džiazą, fusion, latin, crossover ir kitokių stilių muziką. D.Rudis dėsto Vilniaus kolegijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Lietuvoje džiazo CD ir DVD yra išleidę įvairios muzikos leidybos ir platinimo kompanijos: “Juosta Records“, “Semplice“, “Pūkas“, LRT, “Intervid“, “Prior Records“ ir kt. Dauguma jų yra 1993m. įkurtos firmos “Bomba“ padaliniai ir leidžia įvairių žanrų muziką. Istoriniu požiūriu vertingi du kompanijos “Semplice“ išleisti albumai (kiekvienas po tris CD) “Lithuanian Jazz“ SECD 011, SECD 014.

2008m. įkurta firma “No Business Records“ – vienintelė užsiimanti tik džiazo muzikos leidyba. Jos kataloge tokių įžymių avangardinės muzikos atlikėjų kaip David S.Ware, Charles Gayle, Mats Gustafsson taip pat ir užsienio šalyse žinomų lietuvių muzikantų Liudo Mockūno ir Arkadijaus Gotesmano pavardės.

1. Klaipėdos džiazo kvartetas (1970-1985) vad. S.Šiaučiulis
2. P.Vyšniausko kvartetas (1981-1985)
3. V.Čekasino kvartetas (1981-1991)
4. S.Sasnausko kvartetas (1986-1989)
5. „Vilnius Jazz Quartet“
(įk.1989m., nariai: V.Labutis, O.Molokojedovas, L.Šinkarenko, G.Laurinavičius)
6. „Lithuanian Jazz Trio“ (įk.1989m.,nariai: V.Labutis, L.Šinkarenko, A.Joffe)
7. „Labutis Jazz Quartet“ (1990-2005)
8. A.Anusausko kvintetas (1993-1995)
9. Kvintetas „Džiazo nublokšti“ (įk.1994 m.)
10.„Doudi Jazz Band“ (įk. 1996) vad. V.Grubliauskas
11. D.Praspaliauskio diksilendas (įk. 1996 m.)
12. D.Pulausko sekstetas (įk. 1996 m.)
13. „Leonid Šinkarenko Jazz 4“ (įk. 1997m.)
14. „Saulės kliošas“ (įk. 2000 m.)
15.„DixXband“ (įk. 2003 m.) vad. R. Arnašius
16.„Contra Jazz“ (įk. 2003 m.) vad. A. Šlaustas, D.Praspaliauskis
17.„D‘Orange“ (įk. 2004 m.) vad. D. Aleksa
18.„Traffic Quartet“ (įk. 2004 m.)
19.„Riot“ (įk. 2005 m.)
20.„Saga Quartet“ (įk. 2006 m.)
21.„Magic Mushrooms“ (įk. 2006 m.)

Kiti Lietuvos džiazo orkestrai:

1. Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetų džiazo orkestras (1975-1993) vad. P. Narušis 
2. Lietuvos radijo ir televizijos bigbendas (įk.1985) vad. J. Cechanovičius
3. Kauno bigbendas (įk. 1991) vad. R. Grabštas (1991-2009), S.Sasnauskas (nuo 2009m.)

---

 

1 L.Šaltenis. Mūza su mikrofonu. Mintis. Vilnius. 1983 m. Psl.13.

2 All Music Guide to Jazz. 3 rd edition. Edited by M.Erlewine, V.Bogdanov, Ch.Woodstra, S.T.Erlewine, S.Yanow. Miller Freeman Books. San Francisco. 1998. Psl. 403.

3 Jūratė Kučinskaitė. MILC. Vilnius. 1997-2008 m. Interneto svetainės adresas: www.mic.lt

4 Ten pat