Bėgimas šiandien ir kodėl verta bėgioti

Bėgimas yra vienas iš natūraliausių žmogaus atliekamų veiksmų. Gali atrodyti, kad siekdami geros fizinės formos ar malonumo žmonės bėgiojo visada, be tai ne tiesa. Bėgimas kaip pramoga, toks, kokį jį žinome šiandien, tapo tik 1970 m. Pokyčius bėgimo populiarėjime nulėmė susidomėjimas maratonu ir ilgų nuotolių bėgimu. Niujorko ir Londono gatvėse prasidėjęs bėgimas populiarumo viršūnę jau pasiekė JAV, Europoje ir visame Vakarų pasaulyje. Nauja bėgimo mada pritraukė daugybę dėl įvairių priežasčių sportą pasirinkusių mėgėjų.

Neįmanoma nustatyti tikslaus bėgikų skaičiaus visame pasaulyje ar net kurioje nors šalyje. Bėgimo paprastumas pritraukia tiek daug žmonių todėl, kad nereikia registruotis ar kam nors pasakoti, jog bėgioji. Iš tikrųjų daug tuo užsiimančių žmonių visai nelaiko savęs bėgikais. Nepaisant to, galima teigti, kad pastarasis bėgimo populiarumas šiandien yra netgi didesnis, daugiau žmonių apimantis ir ilgiau trunkantis nei pradžioje.

Koja kojon su pokyčiais

Pradžioje bėgimo madą įkvėpė (pirmiausia) tokie elito sportininkai kaip Frankas Šorteris ir kėlė iššūkį nubėgti maratoną kuo greičiau, o antroji banga pabrėžė kitką. XX a. aštuntajame dešimtmetyje ir devintojo pradžjoje bėgikai dažniausiai buvo jaunesni nei 40 m. vyrai. Jie bėgo norėdami varžytis. O dabar – maždaug po lygiai vyrų ir moterų, bėga daugiau veteranų arba vyresnio  amžiaus žmonių, o bėgimo priežastys įvairios: noras numesti svorio, surinkti pinigų labdarai ar įveikti stresą.

Vėlesnį bėgimo populiarumą lėmė daugelis veiksnių. Pirmiausia paminėtinas padažnėjęs labdaros organizacijų dalyvavimas: jos rengė savo pačių bėgimo renginius ir pabrėžė dalyvavimo, o ne varžymosi svarbą. Toks emocinis pokytis į šią sporto šaką pritraukė daugiau moterų. Pavyzdžiui, tik moterims skirtos labdaros varžybos, tokios kaip „Race for the Cure“ (JAV) ir „Race for Life“ etapai (Didžiojoje Britanijoje), sukūrė naujo tipo renginius, skatinančius dalyvius bėgiojant pagerinti savo sveikatą ir fizinę formą, drauge surinkti nemažai pinigų labdarai. „Race for Life“ dalyvavo daugiau kaip 3,4 mln. moterų, vėžio tyrimams Britanijoje surinkta per 200 mln. svarų sterlingų. Šis renginys, pirmąkart suorganizuotas 1994 m., tada tebuvo kuklios varžybos, kuriose dalyvavo vos 680 bėgikių.

Kiek yra bėgikų?

Vienintelė šalis, surašiusi bėgikus, yra JAV. 2005 m. 37,8 mln. žmonių patvirtino bėgiojantys bent 3 kartus per savaitę. Kitose šalyse apytikslis reguliariai bėgiojančiųjų skaičius gali būti nustatytas pagal specialių bėgimui skirtų žurnalų tiražą (čia pateikiami

2006 m. duomenys):

Jungtinė Karalystė 1 670 000

Vokietija 1 200 000

Prancūzija 1 040 000

Nyderlandai ir Belgija 760 000

Švedija 100 000

Pietų Afrika 360 000

Ispanija 560 000

Japonija 2 400 000

Australija ir Naujoji Zelandija 160 000

Sportas visiems

Ši „dalyvavimo“ dvasia prasiskverbė ir į didžiuosius bėgimo renginius, nuo kurių prasidėjo bėgimo populiarėjimas. Anksčiau bėgikai baigdavo bėgioti sulaukę 40 metų ir jausdavosi nusivylę, kad negali varžytis dėl prizinių vietų, o dabar daugelis ir toliau bėgioja varžydamiesi su savo bendraamžiais. Taip susiformavo veteranų varžybų fenomenas. Bėgimą populiarino ir didėjantis susirūpinimas visuomenės sveikata: daugėjant nutukimo, diabeto atvejų ir su gyvenimo būdu susijusių  ligų, sportas pradėtas vertinti kaip šių problemų sprendimo dalis. Bėgimas yra pigi, visiems prieinama ir laiko atžvilgiu galbūt veiksmingiausia sporto forma. Sveikatos priežiūros valstybinės įstaigos pripažįsta jo svarbą ypač tiems žmonėms, kurių socialinė ir ekonominė padėtis lemia gyvenimo būdą, keliantį didžiausias sveikatos problemas.

Vis labiau populiarėjant bėgimui, smarkiai išaugo įvairių bėgimui skirtų prekių bei paslaugų pasiūla, nusitaikiusi pirmiausia į pradedančiuosius. Dar niekada ketinantiems pradėti bėgioti žmonėms nebuvo prieinama tiek daug specialios bėgimo įrangos, informacijos ir išteklių. Kadaise sporto klubai aprūpindavo tik žmones, norinčius labai intensyviai treniruotis ir varžytis dėl prizinių vietų, o dabar rūpinamasi įvairaus amžiaus ir gebėjimų žmonėmis. Susiformavo naujo tipo neformalus bėgimo tinklas.

Visose pasaulio šalyse profesionalūs organizatoriai organizuoja didžiulius renginius, kuriuose dalyvauja žmonės, atvykstantys net iš labai toli, nes paprasčiausiai nori bėgti toje vietovėje, o ne dėl rezultato.

Taigi ratas apsisuko. Vis daugiau žmonių atranda savyje bėgiko talentą ir pajunta stiprų norą varžytis, kurio nė nejautė turį. Sportą pamėgusių žmonių rekordiškai daugėja, o tradiciniai sporto klubai gauna naudos iš naujo greitų bėgikų antplūdžio.

KODĖL VERTA BĖGIOTI?

Bėgimas dažnai kritikuojamas, kad yra netausojantis, palyginti su kitomis sporto šakomis, dažniau sukelia traumų. Tačiau saikingas bėgimas naudingas ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Čia aprašomi tik keli įrodyti bėgimo (bėgiojant 3-4 kartus per savaitę nuo 20 iki 30 min.) privalumai (neįskaitant malonumo ir geros nuotaikos).

Sveika širdis ir plaučiai

Bėgimas sumažina širdies ligų riziką, mažina kraujospūdį ir „blogojo“, arterijas užkemšančio MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekį, didina „gerojo“ DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio, kuris valo kraujagysles, kiekį. Širdis yra raumuo ir jei ji intensyviau dirbs saugia apkrova, tai padidės ir taps stipresnė. Gerėjant žmogaus fizinei formai, pulsas laipsniškai šiek tiek retėja – tai patvirtina, kad širdis dirba efektyviau. Pagerėja organizmo gebėjimas pernešti deguonį, nes dirbančiuose raumenyse atsiranda daugiau kapiliarų (mažos kraujagyslės). Bėgti taps ne tik lengviau, bet ir atrodys, kad kasdienei veiklai reikia mažiau pastangų.

Sumažėjęs kūno riebalų kiekis

Yra žinoma, kad bėgimas padeda žmonėms sulieknėti, palaiko tinkamą kūno svorį ir mažina su nutukimu susijusią riziką. Net jei prieš pradėdami bėgioti sveriate normaliai, vis tiek turėsite naudos: tyrimai rodo, kad per didelis kūno riebalų kiekis aplink vidaus organus kelia riziką sveikatai, nesvarbu, koks yra svoris. Reguliarus sportas – geriausias būdas sumažinti kūno riebalų kiekį.

Mažesnis stresas

Po sunkios darbo dienos pabėgioti, ko gera, norisi mažiausiai, bet bėgimas tikrai padės atsipalaiduoti. Į stresą, nesvarbu, kokia jo priežastis, kūnas reaguoja taip, tarsi būtų susidūręs su pavojumi, ir generuoja vadinamąjį „kovoti arba pabėgti“ atsaką, pasireiškusį jau pirmykščiam žmogui, kai reikėjo apsiginti nuo plėšrūnų ar kitų žmonių arba pabėgti. Streso hormonai katecholaminai išsiskiria į kraują ir tankina pulsą bei kelia kraujospūdį, kvėpavimas padažnėja, o kūnas pasirengia fizinei veiklai. Bėgimas skatina šių cheminiuį medžiagų šalinimą, sumažina nemalonius streso požymius, pavyzdžiui, nerimą, drebulį ar būdravimą.

Stipresni kaulai ir sąnariai

Daugelis žmonių vengia bėgioti, nes baiminasi neigiamo poveikio sąnariams ir kaulams. Nustatyta, kad bėgimas gerina kaulų tankį ir užkerta kelią osteoporozei (kaulų trapumui). Nors bėgimas dažnai minimas kaip osteoartrito, ypač kelių priežastis, neįrodyta, kad nuolat bėgiojantys žmonės rizikuoja labiau nel kiti. lš tiesų reguliarus judėjimas gali padėti išlaikyti sąnarių judrumą senstant.

Geresnė psichinė sveikata

Keliskart pabėgioję suprasite, kodėl žmonės bėgikais tampa visam gyvenimui. Po sunkesnės treniruotės kelias valandas jausitės pakylėti. Mokslininkal negali pasakyti kodėl, bet sportas susijęs su endorfinų – natūralių anestetinių cheminių medžiagų – išskyrimu ilgalaikės ir intensyvios veiklos metu. Naujesni tyrimai parodė, kad bėgikų ir dviratininkų kraujotakoje po treniruotės padidėja kitos cheminės medžiagos – anandamido – lygis, žmonės jaučiasi atsipalaidavę ir gerai nusiteikę. Pastebimas ir ilgalaikis bėgiojimo efektas. Kai kurie duomenys, nors moksliškai ir nepatvirtinti, rodo, kad bėgimas palengvina depresijos požymius, tad gydytojai šia liga sergantiems pacientams pataria sportuoti.

Geresnė žarnyno peristaltika

Gal tai ir neakivaizdi nauda, tačiau bėgimas gerina žarnyno peristaltiką. Manoma, kad tai lemia padidėjęs skrandžio rūgštingumas, pagerėjusi kraujotaka, didesnis raumenų tonusas.

Geresnis raumenų tonusas

Tarp kitų tiesiogiai nepastebimų naudingų priežasčių svarbiausia yra ta, kad žmonės nori tiesiog gerai atrodyti. Bėgimas didina raumenų masę ir gerina jų tonusą ne tik akivaizdžiai matomose vietose (t. y. kojose). Jei norite palaikyti gerą kūno formą, bėgimas padės pagerinti laikyseną, sustiprins pilvo ir nugaros raumenis, sumažės kūno riebalų kiekis, išryškės raumenys.

Parengta pagal E. Hufton knygą „Bėgimas. Universalus gidas“ (išleido leidykla „Briedis“, 2014)

Publikuojama sutarus su leidyklos atstovais