Juoko terapija? – Taip!

Tie, kurie skaitė  Stepheno Kingo siaubo romaną „Tai“ („It“), galimas daiktas,  „užsikrėtė“  kaulrofobija – klounų baime. Panašu, kad šie pagrindiniai cirko ramsčiai turi daugiau priešų nei draugų, ypač kalbant apie daugybę siaubo filmų, kuriuose veikia pastarieji linksmintojai-sadistai. Šefildo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikams ligoninė, kurioje zuja klounai, atrodo „gąsdinanti ir nesuvokiama“.

Taigi, verčiau šie vaikai nesusirgtų, nes klounai iš ligoninių (JAV) artimiausiu metu neketina trauktis. Jie gali būti pagrindinis juoko terapijos elementas, kuris remiasi įvairiomis technikomis, skirtomis sukelti juoką. Tikima, kad juokas yra naudingas pacientams, kadangi jis sumažina nerimą ir stresą, palengvina skausmą ir stiprina imuninę sistemą.

Siaubo knygų autorius Ramsty Campbellas per BBC kalbėjo apie tai, kodėl žmonės bijo klounų. Jis įsitikinęs, kad taip yra dėl klouno „prievartinio“ komiškumo kaukės. Tačiau juoko terapijos šalininkai mano, kad kaip tik juokas padeda atsikratyti savo pačių baimės ir skausmo kaukių. Pradedant kontoromis ir baigiant ligoninėmis, JAV juoko „treneriai“ bando prajuokinti žmones, stengdamiesi, kad šie atskleistų savo geriausius „aš“. Pasak šios teorijos, su juoko pagalba tu gali išlikti ramus stresinėje situacijoje darbe, susitaikyti su savo praeityje patirtu skausmu ar kančia bei susidoroti su sunkios ligos keliamu stresu.

Nors juoko terapija negali visiškai atstoti įprastinės psichoterapijos, tačiau vis akivaizdžiau, kad širdingas juokas gali būti naudingas sveikimui.  Ligoninėse  (JAV) galima išvysti vis daugiau juoko kambarių. Galite būti paprašytas atlikti keletą juoko pratimų, prieš pradėdamas darbo dieną, arba prieš apnuogindamas savo sielą psichoterapeutui. Ir nepamirškite klounų – jie taip pat ten bus. Tačiau prieš leisdami šiems įžengti, pažvelkime į juoko terapijos ištakas.

Juoko terapijos teorija

Gydoma juoko nauda buvo liaupsinama jau nuo biblinių laikų. Patarlių knygoje rasime tokį patarimą: „Džiugi širdis yra kaip vaistas.“ Kalbant apie nūdienos juoko terapiją reikėtų atsiversti Normano Cousinso knygą. Pastarasis (1915–1990) buvo JAV politikos žurnalistas, profesorius ir kovotojas už taiką pasaulyje.

N. Cousinsas taip pat profesoriavo Kalifornijos universitete, kur tyrinėjo žmonių emocijų biocheminius procesus. Jis manė, kad tai – raktas sėkmingai kovojant su ligomis. Kai N. Cousinsui buvi diagnozuota Bechterevo liga, nieko viltingo jam gydytojai nežadėjo. N. Cousinsas nebegalėjo judėti ir jautė nuolatinį skausmą. Tačiau šioje beviltiškoje situacijoje Normanas nenuleido rankų. Jis į savo gydymosi programą įtraukė milžiniškas vitamino C dozes drauge su pozityvia pasaulėžiūra, meile, tikėjimu, viltimi ir juoku. Tai buvo „Slaptosios kameros“ epizodai, brolių Marksų filmai ir juokingos istorijos, kurias jam ligoninėje skaitydavo slaugytojos. N. Cousinsas rašė, kad 10 minučių juoko jam suteikdavo dvi valandas beskausmio miego.

N. Cousinsas parašė visą seriją bestselerių apie ligą ir gijimą bei autobiografinius memuarus. Jo kova su liga detaliai pavaizduotos knygoje bei filme „Ligos anatomija“ (Anathomy of  an Illness)

Nuo tada daugybė atliktų tyrimų atskleidė, jog nors juokas nebūtinai yra geriausias vaistas, tačiau jis, velniai rautų, geras dalykas. Pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto atliktame tyrime buvo pastebėta, kad žiūrėdami juokingas laidas vaikai galėjo lengviau pakelti fizinį skausmą, taigi šis atradimas galėtų itin padėti mažiesiems pacientams, kurie turi patirti nemalonias medicinines procedūras. Merilendo universiteto tyrėjai pastebėjo pagerėjusią kraujotaką žmonių, žiūrinčių juokingus filmus, palyginti su žmonių, žiūrėjusių slogius.

Galbūt taip yra todėl, kad juokas – tai tarsi vidinis sportas, kuris turi visus tuos pačius privalumus, kaip ir gera fizinė treniruotė. Juokas stimuliuoja hormonų, vadinamų katecholaminais, išsiskyrimą, kurie savo ruožtu paskatina laimės hormonų – endorfinų išsiskyrimą. Kaskart juokdamiesi mes sumažiname stresą, nerimą ir padidiname savo vidinės energijos atsargas. Visa juoko psichologinė ir fiziologinė nauda nuostabiai padeda kovojant su liga, kai reikia pasilikti ligoninėje ar pakęsti bjauraus būdo bendradarbį. 

Tačiau jei susergi vėžiu, grumiesi su depresija ar tavo viršininkas pats baisiausias visame pasaulyje – ar tokiose situacijose iš tiesų kyla noras juokauti?

Juokas, kad pasijustum laimingas

Humoras – itin subjektyvus dalykas. Tai, kas vieną verčia nesuvaldomai kikenti, kitam gali kelti žiovulį. Taigi juoko terapijoje pirmiausia bandoma išsiaiškinti, kas būtent „kutena“ tavąjį „juoko kaulelį“ . Todėl terapeutams  nereikia išsigąsti susidūrus su niurgzliais, kurie jaučia panieką Woody‘o Alleno sąmojui ar mapetų juokeliams. Juoko terapijos šalininkai vien tuo neapsiriboja.

Kita vertus, apsimestinis juokas gali būti toks pats veiksmingas, kaip ir tikras. To galima pasiekti juoko terapijoje pasitelkiant juokingų personažų, kaip antai katinas Garfildas, ir prašant pacientą įsivaizduoti, kad jo kojos ir rankos – tai letenos, bei paprašyti šio užriaumoti kaip minėtasis veikėjas.  Terapeutas gali jūsų paprašyti pabandyti juoktis kaip žoliapjovė. Taigi, turėsite vaizduoti, kad ją užvedate jaukiu kikenimu, kuris virsta griausmingu juoku. Žmonėms, kurie veda juoko terapijos užsiėmimus atrado, kad toks „apsimestinis“ juokas dažnai atveria kelią tikram ir nuoširdžiam.

Suvokimas to, kas jus daro laimingus, taip pat gebėjimo įžvelgti humoro kasdienėse situacijose ugdymas gali sumažinti įtampą ir stresą, kurio kupinas mūsų gyvenimas. Tarkime, sužinojote baisią naujieną, kad jums diagnozuotas vėžys. Šiuo atveju galite rinktis – jaustis apgailėtinam ir nugrimzti į depresiją, taip apsunkinant savo kovą su liga. Arba pasinkti juoką ir laimės jausmo stiprinimą, kas suteiks daugiau jėgų kovoti su vėžiu, ir jūsų gyvenimas dėl ligos nesustos. Ši strategija tinka viskam – pradedant liga ir baigiant darbo užduotimi, kurią turite atlikti drauge su savo didžiausiu priešu. Jei randate būdų, kaip pasijuokti ir jaustis laimingam – jaučiatės kontroliuojantis situaciją, nors ir atrodo, kad viskas slysta iš rankų.

Juokas, kai skauda

Jei manote, kad gyvenime egzistuoja dalykų, iš kurių neįmanoma juoktis, paklausykite Annette Goodheart (1935–2011) istorijos. Vaikystėje ji buvo seksualiai išnaudojama, ištekėjo už alkoholiko ir savo skausmą bandė nuslopinti nerviniu persivalgymu. Ji įsitikinusi, kad kaip tik juokas jai padėjo atsitiesti. Vėliau „apsiginklavusi“ ir mokslų daktarės laipsniu, A. Goodheart konsultuodavo kitus, kaip juoktis tada, kai skauda. Ji nepokštaudavo, o veikiau suteikdavo erdvę savo pacientams juoktis netgi tokiais atvejais, kai juokauti pagal visuomenės normas nepriimtina.

Visi pažįstame žmonių, kurie yra labai giliai sužeisti ir laikosi įsikibę praeityje patirto skausmo. Kaip tik šiems žmonėms juokas ir gali padėti palesti dalykus, kurie juos slegia. Teksaso universiteto tyrimai privedė prie išvados, kad humoras suteikia daugiau vilties. Tyrėjų įsitikinimu, juokas gali padėti kovoti su negatyviomis mintimis, o padaugėjus teigiamų emocijų, žmonės pradeda patys matyti išeitį iš savo nelaimingumo. Išsivadavę iš negatyvizmo pančių, jie pradeda kurti planą, kaip įveikti esamą sunkią situaciją.

Juokas iš dalykų, kurie skaudina, gali suteikti katarsį ir tapti būdu vėl paimti į rankas „vadeles“ situacijos, kurioje jautiesi bejėgis. Netgi bandymas pasijuokti po to, kai buvai išplūstas šiurkštaus policininko, gali padėti išsivaduoti nuo patirto nemalonaus jausmo. Mes visi turime galimybę į gyvenimą žvelgti šiek tiek ne taip rimtai, tačiau vis dėlto esama keleto momentų, į kuriuos juoko terapijoje reikia žiūrėti atsargiai. Humoras, konstruojamas negatyviu pagrindu, kaip antai – sarkazmas, gali būti labai žalingas. Taip pat labai svarbu suvokti ir paciento pasirengimą juoko terapijai. Ne kiekvienas yra pasiruošęs pratrūkti juoku, vos tik atvykęs į ligoninę. Tai labiau tinkama jau po krizės arba sveikimo periodu.

Taigi, prieš nuspręsdami, kad jau nebėra jokios išeities iš situacijos, kuri atrodo tarsi pasaulio pabaiga, pasvarstykite, ar nebūtų paprasčiau pažiūrėti komediją ar humoro laidą.

Įspėjimas. Kai bandote juoktis, jausdami nerimą ar skausmą, juoko aktas jums nepadarys žalos. Tačiau kadangi juokas sukelia nedidelę įtampą, juoko terapija nepatartina besilaukiančioms moterims, žmonėms, turintiems išvaržą ar patyrusiems rimtesnę operaciją. Jei praktikuojate grupinę juoko terapiją, saugokitės sergančiųjų peršalimo ligomis, kurie gali  juokdamiesi išplatinti savo bacilas kitiems dalyviams. Į tai itin svarbu atsižvelgti dirbant su pacientais, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Pagal http://science.howstuffworks.com/life/laughter-therapy4.htm parengė Jurga Žiugždienė