Klaipėdoje – Redos Rimkutės-Ščerbakovienės dešimtoji paroda

2015 m. gegužę Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos (Turgaus g. 8) atnaujintos skaityklos erdvę papuošė Redos Rimkutės-Ščerbakovienės piešinių paroda. R. Ščerbakovienė – Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos dailės mokytoja – yra aktyviai kurianti ir parodose dalyvaujanti menininkė. Ši paroda dailininkei jau dešimtoji. Pirmas įspūdis, kad tai pastelinė tapyba. Bet taip nėra. „Aš netapau. Aš piešiu“, -sako Reda. Tik ji piešia ne ant popieriaus, o ant drobės. Jos piešinys plastiškas ir elegantiškas, atliktas banguojančiomis, šešėliuose ištirpstančiomis linijomis. Vienintelis objektas Redos drobėse – žmogaus kūnas, per jį menininkė atveria visą pasaulį, per jį  srovena ilgesys ir melancholija, nuostaba ir skausmas.

Keletas tradicinių klausimų Redai.

Dailininkė Reda Rimkutė-Ščerbakovienė. Nuotrauka iš publikacijos rengėjų archyvo

Kada jūsų gyvenime atsirado piešimas? Vaikystėje visi piešiame, nes nejaučiame jokių baimių, jokių ribų, o paskui vieniems kažkas nutrūksta, kiti piešia toliau?

Dažnas klausimas „Kada pradėjau piešti?“ Kiek save prisimenu, visad piešiau – kitaip nebuvo… Ir beveik visada žmones. Darželio nelankiau, bet jau pirmoje klasėje vadino „dailininke“. Ir man buvo kažkaip savaime aišku, kad piešiu geriau už kitus. Į dailės mokyklą nuėjau vėlai – septintoje klasėje, nes man atrodė neįdomu piešti visokius puodus… Ten pirmą kartą supratau, kad yra piešiančių geriau už mane. Nauja patirtis, leidusi suprasti, kad tobulėti yra kur.

Iš kur ateina siužetai? Kas pirma – žodis, muzika, mintis, reminiscencija? Esate sakiusi, kad nieko nėra išraiškingesnio už žmogaus kūną.

Kartais pirma būna žodis, nusakantis būseną, nuotaiką, kartais „užkliūna“ žmogaus poza, kūno padėtis senam eskize ar natūroje… Man būtinas koks nors „nervas“ – būsenos virpesys, kurį bandau transliuoti per žmogaus kūną. Kūnas – tik priemonė išreikšti, priminti tai, ką visi esame pajutę, išgyvenę.

Žmogaus figūra Jūsų darbuose nuolat kito. Kas nulemdavo kaitą? Ar tai buvo valdoma?

Viskas visada priklausė nuo jo didenybės žmogaus norų – į paveikslus jis ateidavo toks, koks būtent tuo metu norėdavo ateiti. Akademiškai piešti žmogų labai lengva – daugybę metų sąmoningai bėgau nuo realizmo, bet niekada nešaržavau. Žmogus mano paveiksluose turi būti gyvas ir jaučiantis, jo kūnas išraiškingas ir kalbantis. Kitaip neišeina.

Pakalbėkime apie techniką. Ar ją atradote iš karto (Reda ne tapo, o piešia ant drobės), ar tai ilgo kūrybinio ieškojimo rezultatas? Kokių būta kūrybinių periodų?

Redos Rimkutės-Ščerbakovienės parodos kūrinys

Anksčiau piešiau anglimi, pastele, dabar, nors dirbu tapybos priemonėmis (akrilas, drobė), bet esu grafikė – man svarbiausia linija, siluetas, kuriems netrukdo sudėtingi spalvų skambesiai.

Apie kūrybos periodus – sąlyginai juos galėčiau suskirstyti pagal atlikimo techniką: maždaug iki 2000-ųjų metų buvo popierius, anglis, pastelė, tušas. Tačiau atėjo laikas, kai pasidarė  nebeįdomu, „nebevežė”. Po to buvo ilgas ieškojimų ir nusivylimų laikas – bandžiau ir aliejų, ir grafitą, ir tradicines grafikos technikas. Po ilgų blaškymųsi atradau akrilą. Mane „užkabino“ ši technika. 2008 m. Jūrmaloje surengiau pirmąją akrilinio piešinio parodą.

Dabartinį periodą šiek tiek ironizuodama vadinu „sentimentaliuoju“. Šiame kūrybos etape mano žmonių figūrų stilistiką lemia seniai dominantys, bet anksčiau „nelipę“ į mano darbus aukso, sidabro spalvos dažai. Toks koloritas savaime prašosi „retrovų“, sentimentalių vaizdelių. Taigi – blizginu paveikslėlius…

Dar neturiu nuomonės apie šiuos darbus, kartais net piktina, kad jie visiems labai patinka. Sentimentalūs vaizdeliai turbūt mums primena gražią praeitį, vaikystę, nerealizuotas svajones… Man „sentimentalieji“ gimsta labai lengvai. Kaip sako mano draugė menininkė Rima Baukaitė: „Piešti tu moki…“

—

Reda Rimkutė-Ščerbakovienė gimė Šiauliuose. 1987 m. baigė Šiaulių universiteto Dailės fakultetą. Parodose dalyvauja nuo 1988 m. Nuo 1990 m. gyvena Palangoje. Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ steigėja ir narė.

Parodą galima aplankyti iki 2015 m. birželio 6 dienos. Bibliotekos adresas: Turgaus g. 8, Klaipėda.

Darbo laikas I–V nuo 10 iki 19 val.

VI – nuo 10 iki 17 val.