2015 05 25

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Josifo Brodskio gyvenimo fragmentai

Poetas Josifas Brodskis. Wikipedia.org nuotrauka

…mums likimo lemta
Darsyk susitikt
Vasario vieną dieną…
Lažinuos, kad tai bus 31-oji…

Josifas Brodskis

Gegužės 24 dieną gimė vienas iš iškiliausių XX amžiaus poetų Josifas Brodskis (1940–1996). Šiam sudėtingo likimo, bet ypatingo talento žmogui pavyko visą pasaulį sužavėti savo eilėmis. Paprastai, skambiai ir su jėga, nepavaldžia laikui ir madoms, jo rimai ir dabar liečia pačias jautriausias žmogaus sielos stygas. Mylėti, nieko nereikalaujant mainais. Gyventi dėl nieko nesigailint. Ši publikacija skiriama poeto 75-osioms gimimo metinėms.

Pradžia

Josifo Brodskio vaikystė buvo su Leningrado blokados ženklu, ir prisiminimų apie ją pasakoti jis nemėgo. Mokytis buvo sunku. Taip sunku, kad aštuntoje klasėje jaunasis Osia pasielgė taip, kad tas poelgis stipriai pakeitė visą jo gyvenimą – jis metė mokyklą. Vėliau sekę gyvenimo prasmės ieškojimai privertė išbandyti 13 skirtingų profesijų (frezuotojas, technikas-geofizikas, sanitaras, kūrikas, fotografas, lavoninės darbuotojas), kol galiausiai sustota ties poezija.

Brodskis ir Achmatova

Dvidešimt vienerių Brodskį supažindino su poete Anna Achmatova. Taip prasidėjo, ko gero, pati nuostabiausia ir nuoširdžiausia draugystė, kokia tik žinoma rusų poezijoje. Beje, jų pačių eilėraščiai poetų visiškai nedomino. Nebuvo varžybų, skirtingų kartų ginčo, amžinosios prieštaros „geriau ir blogiau“. Tačiau buvo kažkas kita, ką vėliau Brodskis įvardijo taip: „Tai išsitęsę ir sudėtinga. Apie tai reikia arba kilometrais, arba visai nieko.“

Teismo procesas

1964 metų kovo 13-ąją Brodskis buvo nuteistas pagal straipsnį „už veltėdžiavimą“ – penkeriems metams priverstinių darbų tolimoje vietovėje. Šiedu nuostabūs Brodskio „nusikaltimams“ nagrinėti skirti teismo posėdžiai buvo sukonspektuoti, ir atgarsis apie juos plačiai pasklido.

Pažemintas poetas

Brodskį išsiuntė atlikti bausmės į Archangelsko sritį, Norenskojės kaimą. Vėliau šį periodą jis vadino pačiu laimingiausiu gyvenime. Dienomis dirbdamas su kaimo vyrais, vakarais daug skaitydavo, tyrinėjo anglų poeziją, na ir pats rašė eiles. Šimtasiūlė, vištos, girgždančios grindys ir kitos gyvenimo kaime gėrybės Brodskiui buvo labai į naudą – vietoj areštuoto ir ištremto 23 metų jaunuolio grįžo subrendęs dvidešimt penkerių poetas.

Emigracija

Po grįžimo iš tremties Tėvynė ir partija pakentė Josifo buvimą dar septynetą metų. Paskui poetui primygtinai pasiūlė rinktis: neatidėliotina emigracija arba tardymai, kalėjimai ir psichiatrinės ligoninės, kur pabūti jam jau ir anksčiau „sekėsi“. Jis renkasi emigraciją, sėda į lėktuvą ir tampa „kviestiniu poetu“ Mičigano universitete.

Baigęs 8-ias vidurinės mokyklos klases, Brodskis dirba kaip profesorius, dėsto rusų literatūros istoriją, rusų ir pasaulio poeziją, eilėdaros teoriją, dalyvauja viešose paskaitose ir poezijos vakaruose, lankosi tarptautiniuose literatūros festivaliuose ir forumuose, bibliotekose JAV, Kanadoje, Anglijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Italijoje.

Meilė

Pirmoji Brodskio meilė buvo nelaiminga ir kankinamai ilga. Jauna dailininkė Mariana Basmanova po išsiskyrimo su poetu jų sūnui nedavė nei tėvo pavardės, nei tėvavardžio. O Brodskis net būdamas emigracijoje jai dedikuodavo eilėraščius. Gerokai vėliau jau žilas ir labai vienišas Brodskis, skaitydamas paskaitą Sorbonoje, tarp studentų išvydo Mariją Soccani. Penkeri metai gyvenimo su jauna rusų kilmės itale buvo jam gerokai laimingesni nei penkiasdešimt ligi tol.

Cigaretės

Brodskį, išgyvenusį tris infarktus, ne kartą buvo perspėję, kad rūkymas yra pats didžiausias jo nesveikos širdies priešas. Tačiau poetas ne tik toliau rūkė, bet ir pirkdavo pačias stipriausias cigaretes, kurioms dar ir filtrus nulaužydavo. Kartą jam kažkas tarstelėjo: „Jei mestumėte rūkyti, aš jums garantuočiau dar dešimt metų gyvenimo.“ Brodskis atsakė: „Gyvenimas būtent dėl to ir nuostabus, kad niekada nėra jokių garantijų.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Brodskis ir katinai

Brodskis dievino katinus ir pats dažnai lygindavo save su jais. Sykį jis pasakė: „Atkreipk dėmesį – katės neatlieka nė vieno negražaus judesio.“ Dar, pasak poeto draugų, jis dažnai baigdavo pokalbį telefonu tardamas „Miau-miau!“ Po tremties iš Sovietų Sąjungos didesnę savo gyvenimo Jungtinėse Valstijose dalį poetas gyveno vienas. Ir katinas, vardu Misisipė, buvo vienintelis jo šeimos narys.

Vieną 1996 metų šeštadienio vakarą Brodskis, palinkėjęs žmonai labos nakties, užlipo laiptais į savo kabinetą. Ten ant grindų iš ryto žmona jį ir rado. Širdis, medikų nuomone, sustojo staiga. Prie Brodskio kapo Venecijoje žmonės iki šiol palieka laiškų, eilėraščių, „Camel“ cigarečių ir viskio. O užrašas antkapyje skelbia – su mirtimi ne viskas baigiasi.

Pagal AdMe.ru parengė Antanas Šimkus