Achmatovos ir Modiljanio pažinties istorija

Élisabeth Barillé Meilė auštant: Amadėjus Modiljanis ir Ana Achmatova: biografija. Iš prancūzų kalbos vertė Asta Bieliauskaitė. – Vilnius: Gelmės, 2015. – 144 p.

Élisabeth Barillé knyga „Meilė auštant. Amadėjus Modiljanis ir Ana Achmatova“ – tai poetiška istorija apie italų dailininko ir skulptoriaus Amadėjaus Modiljanio ir rusų poetės Anos Achmatovos meilę. Jiedu susipažino 1910 m., kai poetė lankėsi Paryžiuje. Jie buvo susitikę vos kelis kartus. Yra legenda apie karštą šių žinomų menininkų simpatiją ir meilę vienas kitam.

Taigi, vieną 1910 m. gegužės vakarą Ana pasirodo Modiljaniui. Jaunasis skulptorius mato jo link artėjantį veidą, pažįstamą iš jį persekiojančių minčių.

Tuo metu Ana Achmatova buvo ištekėjusi už rusų poeto Nikolajaus Stepanovičiaus Gumiliovo (1886–1921), ir su Modiljaniu ryšius nutraukė po apie metus trukusio susirašinėjimo. Tuomet, kai susitiko, Ana Achmatova ir Amadėjus Modiljanis buvo nelabai žinomi: ji jau rašė eiles, bet dar niekur nebuvo jų paskelbusi; jis piešė praeivių portretus, bandydamas išgyventi, ir kraustėsi iš vieno buto į kitą. Apie jųdviejų aistrą išlikę nedaug liudijimų: keli Amadėjaus piešti Anos portretai, jos skulptūra ir Anos užrašai.

Modiljanio pieštas Anos portretas. Profiliu pasisukusi svajotoja, pasirėmusi ant įsivaizduojamos sofos, susimąsčiusi haremo tarnaitė, kuriai patikėta priminti lankytojams, kad užėjo ne pas bet kokią literatę.

Knygoje autorė tyrinėja Achmatovos ir Modiljanio pažinties istoriją. Kaip šie du žmonės pamilo vienas kitą pačioje savo kūrybinio gyvenimo pradžioje? Ana buvo ką tik ištekėjusi, bet jau bodėjosi savo vyru ir teturėjo vieną svajonę – tapti poete. Modiljaniui tuo metu buvo dvidešimt šešeri. Jis ką tik atvyko iš Italijos, nusprendęs skirti savo gyvenimą skulptūrai. Gyvenimas Paryžiuje Modiljanį suvedė su daugybe garsių to meto meno žmonių, žymių dailininkų, tarp kurių: Morisas Utrilo, Pablas Pikasas, Chaimas Sutinas, taip pat poetas Maksas Žakobas. Modiljanis buvo itin įsitraukęs į bohemišką gyvenimą, dažnai lankydavosi „Rotondos“ kavinėje. Visgi Paryžius nepasitiko menininko išskėstomis rankomis. Juk čia jau darbavosi kelios dešimtys tūkstančių dailininkų, todėl jaunam, nežinomam menininkui buvo itin sunku prasimušti, išgyventi iš tapybos, rasti pirkėjų, jo meną vertinančių žmonių. Skolos, besaikis alkoholizmas, narkotikų vartojimas buvo nuolatiniai garsaus dailininko A. Modiljanio palydovai. Galiausiai alkoholis ir narkotikai leido užsimiršti ir slopino skausmus, sukeliamus tuomet nepagydomos ligos – tuberkuliozės.

Knygos autorė Élisabeth Barillé atskleidžia dviejų besiskleidžiančių menininkų asmenybes jų kūrybinės šlovės apyaušriu. Ji panardina mus į XX a. pradžios Paryžių po Didžiojo potvynio, kur verda gyvenimas. Knygoje gausu to meto detalių, menininkų gyvenimo realijų.

Ana Achmatova (1898–1966) – rusų poetė, rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė, vertėja. Ji, kaip klasikė, pripažinta dar 1920 m., bet buvo tildoma, genama ir cenzūruojama. Daugelis jos kūrinių nebuvo publikuojami ne tik jai gyvai esant, bet ir daugiau kaip du dešimtmečius po jos mirties.

Ana Achmatova žinoma ne tik dėl savo itin ryškios kūrybos, bet ir dėl tragiškos lemties. Poetės vyras N. S. Gumiliovas sušaudytas 1921 m., vėliau jos gyvenimo draugas N. N. Puninas 1930 m. buvo tris kartus areštuotas ir galiausiai žuvo lageryje 1953 m. O vienintelis A. Achmatovos sūnus L. N. Gumiliovas ilgą laiką buvo kalinamas. Ši skaudi poetės patirtis atsispindi viename iš žymiausių A. Achmatovos kūrinių – poemoje „Rekviem“. Poetė mirė 1966 m. Domodedovo sanatorijoje, Pamaskvyje.

Amadėjus Modiljanis (1884–1920) – žydų kilmės modernizmo Italijos tapytojas ir skulptorius, dirbęs Prancūzijoje. Daugiausia dailininkas tapė portretus ir aktus. A. Modiljanis susikūrė ir ištobulino savitą stilių, jis nepriskiriamas nė vienai modernizmo srovei, laikomas vienu populiariausių XX a. tapytojų tiek dėl savo dailės kūrinių, tiek dėl itin tragiškos gyvenimo istorijos. Dailininkas nuo vaikystės sirgo tuberkulioze, garsėjo itin audringu gyvenimo būdu, nuolat balansuodamas ant ribos. Galiausiai mirė 1920 m. sausio 24 d. vienoje Paryžiaus ligoninių nuo tuberkuliozės sukelto meningito. Jo draugė Žana Ebiutern, kurią jis ketino vesti, būdama nėščia devintą mėnesį, kitą dieną po A. Modiljanio mirties iššoko pro langą, tokiu būdu baigdama savo ir dar negimusio jųdviejų kūdikio gyvenimą savižudybe.