2021 06 13

Šv. Antanas Paduvietis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Palaimintoji Marija yra dangaus vartai ir rojaus durys

Evgenios Levin nuotrauka

Birželio 13 d. Katalikų Bažnyčia mini šv. Antaną Paduvietį – ko gero, patį populiariausią šventąjį Lietuvoje. Mažesnysis brolis, Bažnyčios mokytojas, išgarsėjo savo pamokslais, kurių, kaip pasakojama, klausėsi net žuvys. Jis, kaip ir kiti pranciškonai, buvo karštas Mergelės Marijos mylėtojas. Pateikiame jo pamokslą, skirtą Dievo Motinos garbei.

Tekstas pirmąkart publikuotas 2015 m. 

Pirmoji Karalių knyga kalba apie įstabų darbą, kaip Saliamonas išdrožinėjo šventyklos duris kerubų, palmių ir žiedų taurelių įraižomis (plg. 1 Kar 6, 32). Palaimintoji Marija yra dangaus vartai ir rojaus durys. Joje tikrasis Saliamonas išgraviravo „cherubiną“ (angelišką gyvenimą ir meilės pilnatvę), „palmes“ (kurios ženklina pergalę prieš priešą, amžinai žaliuojantį atkaklumą ir kontempliacijos aukštybes) ir žiedų taureles (ypatingas dangiškąsias savybes – nuolankumą ir skaistumą). Visa tai Išmintis išgraviravo palaimintojoje Mergelėje. Todėl teisingai apie ją sakoma: ji sušvinta tarsi aušra.

Palaimintoji Marija buvo tarsi šviečianti saulė per angelo apsireiškimą; kaip šviesi vaivorykštė Dievo Sūnaus prasidėjimo momentu; kaip rožė ir lelija Jo gimimo dieną. Saulė turi tris savybes: šviesumą, baltumą ir šilumą, kurios sutampa su trimis Gabrieliaus ištarmėmis: Sveika, malonės pilnoji; nebijok; Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs.

Janas van Eyckas, „Mergelė Marija“. Gento altoriaus fragmentas (XV a. pradžia). Wikipedia.org nuotrauka

Kai jis sako: malonės pilnoji, Viešpats su tavimi, esi labiausiai palaiminta iš visų moterų – tai saulės šviesumas. Galime jį susieti su keturiomis dorybėmis, kurios visos švietė Marijoje. Savitvarda ji apvaldė savo kūną, padarė kuklią savo kalbą ir gerą širdį. Ji rodė išmintį išlikdama tyli net būdama susirūpinusi, suprasdama tai, ką girdėjo, atsakydama į tai, kas jai buvo pasiūlyta. Ji ištvermingai laikėsi žmonos papročių, apsivalymo dienų, Sūnaus apipjaustymo. Ji rodė gailestingumą kenčiantiems, kai sakė: jie nebeturi vyno; ji taip pat rodė bendrystę su šventaisiais, kai vieningai atsidėjo maldai su apaštalais ir moterimis (Apd 1, 14). Remdamasi tvirtumu, ji pasižadėjo išlikti skaisti, laikėsi pažado ir rodė tvirtą tikėjimą.

Pasak šv. Bernardo, dvylikos žvaigždžių karūna simbolizuoja dvylika Mergelės privilegijų – keturias dangiškąsias, keturias kūniškąsias ir keturias širdies privilegijas. Dangaus privilegijos yra: Marijos prasidėjimas, angelo pasveikinimas, Šventosios Dvasios pridengimas savo šešėliu, neapsakomas Dievo Sūnaus prasidėjimas. Kūniškos privilegijos yra: nepažeista skaistybė, tyras vaisingumas, neapsunkinantis nėštumas ir beskausmis gimdymas. Širdies privilegijos yra: atsidavęs nusižeminimas, kuklus romumas, tvirtas tikėjimas ir širdies kankinystė (kai kalavijas perskrodė jos sielą).

Dangiškosios privilegijos gali būti susietos su: Viešpats su tavimi; kūniškosios su – esi labiausiai palaiminta iš visų moterų; o širdies privilegijos su: malonės pilnoji.

Francisco de Zurbaránas. „Šv. Antanas Paduvietis“ (fragmentas). Wikipedia.org nuotrauka

Kai jis sako: štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi – tai saulės baltumas. Kaip ji būtų galėjusi priimti amžinosios šviesos baltumą, kaip veidrodį be dėmės, jeigu pati nebūtų balta? Taigi Giesmių giesmėje Sūnus sako ir apie jos baltumą: Jos liemuo lyg iš dramblio kaulo, išdabinto safyrais (Gg 5, 14).

Dramblio kaulas gaunamas iš dramblio ilčių ir yra baltas bei šaltas. Jis žymi dvejopą tyrumą: minčių (baltumas) ir kūnišką (šaltumas). Abi šios savybės būdingos šlovingajai Mergelei. Gamtos istorija sako mums, kad dramblys yra paklusniausias iš visų gyvūnų. Jis gerai supranta ir priima nurodymus, todėl jį galima išmokyti atiduoti pagarbą karaliui. Tačiau jis vengia net kvapo pelės – gyvūno, kuris, sakoma, buvo sukurtas iš žemės drėgmės. Šiomis savybėmis dramblys primena Mergelę Mariją, kuri buvo nuolankesnė ir paklusnesnė už bet kurį kitą, bei garbino Karalių, kurį pagimdė.

Pelė, sukurta iš žemės drėgmės (gobšių malonumų), simbolizuoja geismą. Mergelė Marija šalinosi ne tik šių dalykų, bet net jų kvapo. Ji drebėjo net pasirodžius angelui. Lygiai taip pat visi, kurie nori skaisčiai gyventi Jėzuje Kristuje, turėtų bėgti ne tik nuo geismų pelės, bet net nuo jos kvapo! Nenuostabu, kad tikintieji turi bėgti nuo ištvirkavimo, jeigu dramblys, būdamas didelis kaip kalnas, bėga nuo pelės!

Kai angelas sako: Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs – štai saulės šiluma! Šiluma palaiko ir maitina visus gyvus sutvėrimus, jos trūkumas sukelia silpnumą ir mirtį. Mirtis yra natūralios šilumos išnykimas širdyje. Lapai krenta nuo medžių, kai nebelieka juos maitinančios šilumos.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Šventosios Dvasios malonė yra „šiluma“ ir, jeigu ji pasitraukia iš žmogaus širdies, nelieka sąžinės graužimo ir nelaiminga siela puola į nuodėmės gelmes. Kai priartėja nedorybės šaltis, Šventosios Dvasios šiluma pabėga nuo savo priešininko ir siela netenka visų savo gėrybių. Pasitraukus dorybėms, įžengia jų pakaitalai. Taigi Išminties knyga sako:

Juk šventoji auklėjimo dvasiabėgs nuo apgaulės,
pasitrauks nuo kvailų svarstymų, –
bus ateinančios neteisybės išguita. (Išm 1, 5).

Iš knygos „Šv. Antano Paduviečio pamokslai“ , išleistos Paduvoje, 1979 m. Šv. Antano studijų centras