2015 06 17

Birutė Grašytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Miške politikas, ko grybauja, nežino

Kadras iš filmo

Pavadinimas: „Estiški grybavimo ypatumai“ („Mushrooming“ est. „Seenelkaik“ Režisierius: Toomas Hussar
Aktoriai: Raivo E. Tamm, Elina Reinold, Juhan Ulfsak, Ullar Saaremae, Hendrik Toompere jr 
Operatorius: Rein Kotov 
Kompozitorius: Arian Levin 
Trukmė: 93 min.
Metai – 2012
Šalis – Estija
Žanras: komedija (su dramos ir trilerio elementais)

Trumpas vertinimas: verta peržiūrėti

Estijos gamtos grožis subtilus, čia gausu miškų, kurie stebina kvapais ir augmenijos įvairove, todėl uogavimą arba grybavimą estai kartais juokais pavadina savo nacionaliniu sportu. Filmo „Estiški grybavimo ypatumai“ režisierius Toomas Hussaras taip pat ne veltui šį filmą pasirinko pavadinti būtent taip. Bet neapsigaukite, jame tikrai nesužinosite, po kokiais medžiais dažniausiai aptinkamos voveraitės ar ūmėdės, kaip geriausia jas valyti ar valgyti. Filme vaizduojamas kiek kitoks grybavimas. Režisierius yra minėjęs, kad filmą įkvėpė ne konkretus politikas, jis veikiau yra politikų mentaliteto satyra. O bene labiausiai Hussarą domino, kaip jie teisina savo poelgius. Neabejotinai ši satyra aktuali bei atpažįstama ir Lietuvoje.

Kadras iš filmo

Iš pradžių atrodo, jog „Estiškų grybavimo ypatumų“ siužetas itin paprastas, net kasdieniškas: politikas Adas su žmona Vivi išvažiuoja grybauti. Prie jų prisijungia autostopu keliavęs žinomas sunkiosios muzikos atlikėjas Zakas. Važiuojant miško keliukais Adui neduoda ramybės skambantis telefonas – įkyrus žurnalistas Adą įtaria važiavusį atostogauti Peru, prie Maču Pikču, už mokesčių mokėtojų pinigus. Vėliau begrybaudama kompanija pasiklysta ir tada jau prasideda pats „smagumas“.

Būtų sudėtinga nusakyti filmo žanrą, tai nėra komedija ar drama. Čia susipynę keli žanrai, kurie neretai gelbsti siužetą. Net pačios absurdiškiausios situacijos, kurios iš pradžių kelia siaubą, nuostabą ar pasibjaurėjimą, vėliau sukelia ir juoką arba atvirkščiai. Šitaip filmo kūrėjas labai subtiliai balansuoja tarp to, kas skoninga, ir to, kas jau nelabai.

Kadras iš filmo

Aktorių vaidyba – puiki – jie labai išraiškingi ir įtaigūs. Muzikantas Zakas, netikėtai prisijungęs prie kompanijos, siužetui suteikia nereguliarumo, bet visi nutikę įvykiai čia lemtingi ir dėsningi. Režisierius taikliai parinko absoliučiai skirtingus ir veik nesuderinamus charakterius, kurie kiekvienoje situacijoje vienas kitą provokuoja, tad žiūrovams yra ką šifruoti. Įtampa vis trūkčioja, vieną akimirką, regis, sumažėja, bet bemat vėl kyla. Besimezganti draugystė čia labai trapi. Grybautojams pasiklydus, režisierius Toomas Hussar jiems kuria itin sudėtingas situacijas, kuriose žmogui sudėtinga išlikti žmogumi. Ir kas absurdiškiausia, miške baisu visai ne meškų ar gyvačių – miške baisu žmonių, prarandančių žmogiškumą. 

Kadras iš filmo

Turiu pripažinti, jog eidama į šį filmą nieko gero nesitikėjau, bet jis mane išties maloniai nustebino. Tai nenuspėjamo siužeto filmas, pašiepiantis žmogaus puikybę, išryškinantis visa, ką žmogus norėtų labiausiai paslėpti. Bėgdamas nuo kaltinimų ir atsakomybės, Adas patenka į mišką, o grįžęs sugeba sužaisti manipuliavimo ir suvedžiojimo žaidimą taip, kad visuomenė pradeda manyti, jog jis su žmona ir muzikantu iš tikrųjų yra didvyriai, sugebėję ištverti negailestingoje gamtoje. Bet filme pašiepiama ne tik politika, kuri niekaip negali išsivaduoti iš sovietinių įpročių, iš savimeilės, melo ir pompastikos, filme šaipomasi iš žiniasklaidos ir iš patiklios visuomenės.

„Estiški grybavimo ypatumai“ persmelkti skandinaviškų motyvų, todėl negalime sakyti, jog filmas tipiškas mūsų ar mūsų kaimynų latvių kine. Jame nebijoma pasityčioti iš savęs iš savo nūdienos, ką dažnai atrasime skandinavų kine, nagrinėjančiame socialines problemas. Jei nenori grįžti tuščiomis, grybaudamas turi landžioti po tamsiausias vietas, lankstytis po eglių šakomis, slidinėti šlapiomis samanomis, anot režisieriaus, politikoje irgi labai panašiai viskas vyksta.

Kadras iš filmo