2015 06 23

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Sara Gottfried: „Moterys turėtų išmokti laiku paspausti pauzės mygtuką“

Neigiamas stresas tampa moterų nutukimo, irzlumo, slogios nuotaikos ir net vėžinių susirgimų priežastimi, sako medikė ir populiarių knygų apie sveikatą autorė iš JAV Sara Gottfried. Interviu apie sveikatos iššūkius ir naujus būdus su jais susidoroti.

Jūs rašote, kad mūsų hormonai išsiderina tada, kai patiriame per daug distreso, arba „blogojo“ streso. Koks tipiškas streso kamuojamos moters hormonų paveikslas? 

Ne visos moterys vienodai reaguoja į stresą. Tačiau egzistuoja tam tikra šiandienio gyvenimo būdo sąlygota būklė. Klasikinis paveikslas būtų toks: per didelė kortizolio koncentracija, aukšti estrogenų ir žemi skydliaukės hormonų rodikliai, ypač skydliaukės hormono trijodotironino (T3). Tokia kombinacija būdinga 75 procentams 35–50 metų amžiaus mano pacienčių. Tai perimenopauzės amžius, laikotarpio iki tikrosios menopauzės.

Argi ne normalu, kad hormonai tuo metu išsiderina?

Hormonų kaita vyksta nuolat: perėjimas tarp fazių yra nuoseklus, taigi tam tikra prasme perimenopauzė prasideda dvidešimt metų iki tikrosios permainos. Tačiau stresas atlieka ypatingą vaidmenį hormonų būklei. Turiu pasakyti, kad tam tikras streso lygis gerai savijautai reikalingas. Visas menas – patirti kuo mažiau blogojo streso, kuris nualina žmogų ar sukelia sunkius susirgimus.

Kas nutinka, kai žmogus patiria per daug blogojo streso?

Štai pavyzdys: pradėjusi dirbti gydytoja, aš nuolat perimdavau kitų gydytojų darbo valandas, nejaučiau jokių ribų. Tapusi dviejų mažų vaikų motina, tiesiog bloškiausi į sieną: mane vargino stipriai pasireiškiantis priešmenstruacinis sindromas, priaugau dvylika kilogramų svorio, daugiausia juosmens srityje, bemaž praradau lytinį potraukį. Plaukai ėmė kristi, buvau nuolat sudirgusi ir negalėdavau užmigti, nors būdavau pavargus kaip šuo. Tada buvau įpusėjusi ketvirtąją dešimtį. Jei kalbėsime apie hormonus, patirdamas stresą, mano organizmas pirmenybė teikė kortizolio gamybai. Šis hormonas sukelia organizmo parengties būseną, padidina kraujospūdį ir palengvina ląstelių aprūpinimą energija. Tačiau nuolatinės įtampos sąlygomis gaminant vis daugiau kortizolio, nukenčia progesterono gamyba, nes abu šie hormonai sintetinami iš pregnenolono. Taigi sumažėja svarbaus, raminančiai veikiančio hormono lygis. Be to, sumažėjus progesterono, padidėja estrogeno koncentracija (šis hormonas, spėjama, yra pagrindinė priešmenstruacinio sindromo ir daugelio menopauzės nusiskundimų priežastis). Aukštas kortizolio lygis taip pat lėtina skydliaukės hormonų, ypač T3, gamybą. (Skydliaukės hormonai atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitai ir atskirų ląstelių bei viso organizmo augimui, taigi yra gyvybiškai svarbūs.)

Ar tai reiškia, kad sureguliavus kortizolio lygį galima subalansuoti ir kitų hormonų pusiausvyrą?

Taip, svarbu kreipti dėmesį į kortizolio koncentraciją, nes jei žiūrėsime vien į progesteroną ar estrogeną, problemos neišspręsime. Todėl svarbu laikytis visuminio požiūrio ir atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą apskritai.

Kas nutinka, kai kortizolio lygis nuolat būna padidėjęs?

Blogiausiu atveju sustreikuoja antinksčių veikla, jie nustoja gaminti kortizolį. Taip pat gali nusistovėti tokia būklė, kai kortizolio lygis skirtingu paros metu yra per aukštas arba per žemas. Rytais mano kortizolio lygis būdavo padidėjęs, o vakarais gerokai žemiau įprastos ribos. Pusę devynių užmigdžiusi vaikus būdavau tokia nusiplūkus, kad ir mielai krisčiau miegoti. Tai tipiška. Ypač plokščios kortizolio kreivės, kaip parodė „Whitehall II“ studija, kurios metu ilgą laiką stebėta Didžiosios Britanijos darbuotojų sveikatos būklė, taip pat kelia rūpesčių. Ypač plokščios kortizolio kreivės labai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Iš tikrųjų kortizolio kreivė turėtų priminti slidinėjimo nuokalnę. Nobelio premijos laureatės Elisabeth Blackburn telomerų tyrimai taip pat parodė, kad stresas spartina senėjimo procesus. Be to, pastebima sąsajų su kaulų regeneracija, o tai reiškia, kad padidėjus kortizolio lygiui mažėja kaulų tankis.

Kokį gyvenimo būdą išskirtumėte kaip ypač žalingą?

Kaip seniai visiems žinoma: mityba, kurioje vyrauja pusfabrikačiai ir skurdu maistinių medžiagų, bei judėjimo stoka. Dauguma žmonių vakarų pasaulyje šiandien visą dieną prasėdi prie rašomojo stalo, o tai reiškia, kad medžiagų apykaita sulėtėja. Taip pat labai žalinga įstrigti neigiamų minčių rate, kai jaučiamasi auka ir nebesitikima daryti įtaką savo gyvenimui. Tada ypač svarbu suaktyvinti teigiamas jėgas – kad ir kaip ezoteriškai tai skambėtų. Kaip streso faktorius taip pat galima išskirti socialinę izoliaciją ir perdėtą atsidavimą šeimai ar darbui. Dažnai turiningą, sodrų gyvenimą nuo sargdinančio gyvenimo skiria labai plonytė linija.

Jei galiausiai kalba krypsta ne apie patį stresą, o apie tai, kaip su juo tvarkomasi, moterų padėtis šiandien prastesnė. Turbūt iš dalies todėl, kad kasdienybė apskritai kelia daugiau įtampos. Kaip sumažinti kortizolio lygį?

Laimės tyrimai iš tiesų rodo, kad moterys dar niekada nesijautė tokios nelaimingos kaip šiandien. Užduočių sąrašai šiandien turbūt irgi tik pailgėjo. Juo mažiau tikėtina, kad įtampos sumažės, juo svarbiau išmokti tinkamai su ja dorotis. Tai nereiškia, kad reikia prisitaikyti prie sargdinančių gyvenimo sąlygų. Tai greičiau reiškia, kad reikia išsiaiškinti, ko galima atsisakyti, ir surasti savo pauzės mygtuką. Pavyzdžiui, kiekvienai asmeniškai priimtinais būdais sąmoningai susikurti ramybės ir atsitraukimo valandėles ir taip suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, tai yra vegetacinės nervų sistemos dalį, atsakingą už ramybę ir virškinimą. Taip pat padeda judėjimas ir sveika mityba.

Reprodukcinė medicina įgalina moteris susilaukti vaikų sulaukus 50 metų amžiaus. Ar moderni medicina ir natūralūs gyvenimo ciklai apskritai dar dera tarpusavyje?

Iš esmės gerai, kad moterys turi pasirinkimo laisvę. Tačiau naujos galimybės turi ir savo kainą: nėštumas vyresniame amžiuje didina infarkto ar preeklampsijos riziką. Mes mažai kalbame, ką reiškia auginti vaiką sulaukus 50 metų, lygiai taip pat mažai kalbame apie labai įtempto darbo keliamą pavojų sveikatai. Turime sumokėti, jei iki išnaktų atsakinėjame į elektroninius laiškus ir nemiegame tuo metu, kai iš tiesų turėtume miegoti.

Ar visuomenei, kurioje geras tonas diktuoja net ir naktį atsakyti į elektroninius laiškus, reikia kitokios medicinos?

Bent jau Valstijose pastebiu tendenciją judėti prie holistinės medicinos, derinant tradicinės ir netradicinės medicinos principus. Europoje holistinės medicinos principai kur kas labiau paplitę. Taip pat vis svarbesnis darosi vienos disciplinos ribas peržengiantis mąstymas, nes pacientai vis dažniau tikisi holistinės, visuminės prieigos.

Kalbino Cathren Landsgesell

www.wienerzeitung.at

Vertė Dangė Vitkienė