„Nerūpėjo niekur išvažiuoti“ – senųjų dzūkų pasakojimai

Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija išleido senųjų dzūkų pasakojimų knygą „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“, kuriuos užrašė gamtininkas, Bernardinai.lt bendradarbis Henrikas Gudavičius, o fotografijomis knygą papuošė Dzūkijos metraštininkai, fotografai Algimantas ir Mindaugas Černiauskai.

„Nerūpėjo niekur išvažiuoti“ – šitaip mums porino Bolesius Kranciukas iš Žeimių vienkiemio. Ir labai paprastai jis prisiminė savo jaunystės vasaros vakarus: gražiausiai skambėjo dainos prie Nemuno.

Audėja Stasė Vitkauskienė iš Zakavolių kalbėjo tą patį, tiktai kiek kitokiais žodžiais: jos jaunystės metais mergaitės niekur nenorėjo išbėgti, jos norėjo čia pat ir būtinai pačios kažką gražaus pasidaryti – ir gėlių darželyje, ir prie audimo staklių.

Subartoniškis eigulys ir bitininkas Zigmas Kindaris, prisimindamas, kaip vieną sekmadienį sugavo ir suleido į spietinę kaimyno bičių spiečių, pasidžiaugė, kad bitukės buvo labai geros, nė viena neįgėlė.

O šaukštų drožėja Ona Kilminavičiūtė iš Musteikos labai nuoširdžiai džiaugėsi dienos gražumu, kai ji išnešė jau apdžiūvusias klevo pliauskas laukan. Šaukštai, išdrožti iš gerai išdžiovinto klevo yra tvirti ir skambūs, bet reikia, kad ir drožėja būtų gera. Ne tiktai gabi, bet ir gera, viskuo tą dieną besidžiaugianti…

Šitaip žvelgdami į senus užrašus mes pamatome labai paprastą dalyką: žmogaus darbštumas ir gerumas yra šalia.