Vidutinis skaitymo laikas:

7 min

Didžiausia lietuviškų plokštelių kolekcija Lietuvos kultūros paveldo portale (II)

Balio Dvariono kūrinius smuikui atlieka jo sūnus smuikininkas Jurgis Dvarionas ir pianistė Aldona Dvarionaitė

Tęsiame mūsų mielų bendradarbių – žurnalo „Tarp knygų“ – publikacijas apie senąsias šelako ir vinilo plokšteles. Pirmąją dalį galima rasti čia. Kviečiame skaityti Živilės Časaitės parengtą tęsinį.

VINILO PLOKŠTELĖS

Lyginant šelako ir vinilo plokštelių repertuarą, pirmiausia pažymėtina daug didesnė žanrų įvairovė vinilo įrašuose. Pokario laikotarpiu šelakas pamažu užleido pozicijas, o sparčiai populiarėjančios vinilo plokštelės technologiškai buvo tobulesnės, pigesnės, prieinamesnės.

Folkloras. Viena svarbiausių paveldo dalių – folkloras, t. y. liaudies muzika ir šokiai, žodinis paveldas. Didžiausią išliekamąją vertę turi liaudies dainininkų ar muzikantų atliekamos muzikos įrašai plokštelėse, reikšmingiausia vieta tenka liaudies dainoms. Tai rinkiniai: „Lietuvių liaudies dainų antologija“ (6 plokštelės, pirmas leidimas – 1966 m., antras leidimas – 1968 m.), kur įrašyti Lietuvos Aukštaitijos kaimų dainininkų balsai; „Dzūkų dainos“ (4 plokštelės, 1974 m.), „Lietuvos TSR liaudies muzika“ – aukštaičių ir žemaičių liaudies dainininkų atliekamos dainos (2 plokštelės, 1986 m.), „Rytų aukštaičių dainos“ (4 plokštelės, 1989 m.).

Dzūkų dainininkės Marės Kuodžiūtės-Navickienės atliekamos lietuvių liaudies dainos. 1976 m. įrašas

Minėtinos vertingos, autentiškumu išsiskiriančios plokštelės: „Žiūrų etnografinis ansamblis (1972), „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“ (1976), „Suvalkų krašto dainos“ (1990), „Radviliškio rajono liaudies dainininkai ir muzikantai“ (1990), „Patalkių vakaronė“ – Luokės etnografinis ansamblis „Šatrija“ (1976), liaudies dainų atlikėjos Veronikos Povilionienės, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“, ansamblių „Poringė“, „Jievaras“, „Vydraga“, tautiškos kapelos „Sutaras“ ir kt.

Originalumu išsiskiria etnografiniai vaidinimai. Tai „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ (2 plokštelės, 1972 m.), Lietuvos liaudies buities muziejaus teatro trupės, vad. P. Mataičio, plokštelė „Baudžiavos laikų pasakojimai, dainos“ (1978).

Nemažą suskaitmenintų plokštelių dalį sudaro stilizuotos liaudies muzikos atlikėjų, tokių kaip Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, Lietuvos radijo kaimo kapelos, Lietuvos radijo ir televizijos ansamblio „Armonika“, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio ir kt., įrašai.

Senoji ir bažnytinė muzika. Su Lietuvos miestietiška senąja muzika supažindina plokštelės „XVI amžiaus Lietuvos muzika“ (senosios muzikos ansamblio „Polifonija“ įrašas, 1982 m.), komplektas „Senoji Vilniaus muzika“ (2 plokštelės, 1982 m., Vilniaus universiteto akademinio choro ir Lietuvos kamerinio orkestro įrašai). Lietuvos bažnytinės muzikos panoramą nuo XVI iki XX a. atskleidžia Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ 2-jų plokštelių komplektas „Musica Sacra Lithuaniae“ (1990), berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ plokštelė „In honorem St. Casimiri“ (1990), kamerinio choro „Cantemus“ plokštelė su J. Naujalio motetais (1989) ir kt.

Vargonų ir varpų muzika. Lietuvos vargonų skambesys įrašytas 6 plokštelių serijoje „Lietuvos vargonai“ (1982–1988). Plokštelėse skamba Vilniaus paveikslų galerijos, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios ir Aulos, Panevėžio Petro ir Povilo bažnyčios, Šešuolių kaimo, Kauno skulptūros ir vitražo galerijos, Lietuvos valstybinės filharmonijos vargonai, vargonuoja žymiausi Lietuvos vargonininkai: L. Digrys, B. Vasiliauskas, N. Dainienė, G. Kviklys, V. Survilaitė.

Žymiausių Lietuvos varpų muzikos atlikėjų V. Kuprevičiaus ir G. Kuprevičiaus įrašai, kuriuose skamba Kauno dailės muziejaus varpai, įamžinti 1972 ir 1976 m. išleistose plokštelėse.

Rašytojų balsai. Pirmosios plokštelės su Lietuvos rašytojų balsų įrašais yra 1961 m. išleista 8 plokštelių serija „Tarybų Lietuvos rašytojų balsai“. Čia įrašyta J. Grušo, J. Paukštelio, H. Korsakienės, J. Paleckio, J. Avyžiaus, J. Baltušio, E. Mieželaičio, A. Baltrūno, V. Mykolaičio-Putino, A. Venclovos, I. Simonaitytės, A. Maldonio, A. Jonyno, J. Marcinkevičiaus balsai, jų pačių skaitoma kūryba. Vėliau pasirodė plokštelė „Poetų balsai“ (1984), kurioje savo kūrybą skaito S. Nėris, V. Mykolaitis-Putinas, P. Širvys ir kt.

Istoriškai vertingos plokštelės pavadinimu „Kūrybos vakaras“. 1968 m. išleistoje V. Mykolaičio-Putino kūrybos vakaro, vykusio 1962 m., plokštelėje savo kūrybą skaito pats autorius. 1970 m. išleista plokštelė, kurioje įrašytas J. Baltušio kūrybinis vakaras su paties autoriaus skaitomais tekstais. Taip pat išleistos atskiros plokštelės su rašytojų M. Kudarauskaitės, S. Gedos, J. Marcinkevičiaus ir kt. balsais.

Daugiausia Lietuvos rašytojų ir poetų kūrybos į plokšteles yra įskaitęs dramos teatro aktorius Laimonas Noreika

Literatūriniai įrašai. Nemažai yra autorinių dramos teat­ro aktorių įskaitytų plokštelių su Lietuvos rašytojų ir poe­tų kūryba. Vienos pirmųjų buvo dvi plokštelės pavadinimu „Scenos veteranai“, kuriose įrašyti aktorių E. Bindokaitės, P. Pinkauskaitės, T. Vaičiūnienės, J. Sipario, N. Vosyliūtės, A. Nako, E. Grikevičiūtės, A. Sutkaus skaitomi lietuvių poetų ir rašytojų kūriniai. Bene daugiausia yra aktoriaus L. Noreikos įrašų. Tai plokštelė „Iš lietuvių 19 a. pabaigos lyrikos“ (1981), kurioje įrašyti S. Dagilio, A. Vištelio, J. Zauerveino, K. Sakalausko, A. Trupinėlio, V. Kudirkos, P. Vaičaičio kūriniai. Taip pat V. Mykolaičio-Putino, Maironio, V. Krėvės, S. Daukanto, S. Nėries, J. Marcinkevičiaus ir kt. lietuvių rašytojų kūrybos rinkiniai. Lietuvos rašytojų kūrybą yra įrašę ir kiti aktoriai – M. Mironaitė, J. Kavaliauskas, K. Kymantaitė, S. Nosevičiūtė, A. Latėnas, T. Vaisieta,V. Paukštė, V. Masalskis ir kt.

Reikėtų išskirti Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ 4 plokštelių komplektą (rež. T. Vaisieta, muz. B. Kutavičiaus) – dvi pirmos plokštelės išleistos 1985 m., kitos dvi – 1987 m. Taip pat išskirtinai reikšmingas ir J. Marcinkevičiaus dramų trilogijos įrašas. 1972 m. išleistas dramos „Mindaugas“ 3 plokštelių rinkinys – tai Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro spektaklio (rež. H. Vancevičius) įrašas. 1973 m. pasirodė 4 plokštelių rinkinys „Katedra: 10 giesmių drama Vilniaus miesto 650-osioms metinėms“ (rež. H. Vancevičius, komp. A. Bražinskas), vėliau, 1981 m., – 3 plokštelių komplektas „Mažvydas: trijų dalių giesmė“ (rež. H. Vancevičius, komp. E. Balsys).

Kompozitoriai. Gausus lietuvių kompozitorių kūrybinis palikimas. Daugiau nei dešimtyje plokštelių įrašyta lietuvių muzikos klasiko M. K. Čiurlionio kūryba. Simfoninių poemų pirmųjų įrašų variantai: 1961 m. įrašytas Maskvos valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras (dirig. B. Dvarionas) ir 1974 m. – Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras (dirig. J. Domarkas). V. Landsbergio atliekami fortepijoniniai kūriniai įrašyti 1961 ir 1970 m. – tai pirmieji M. K. Čiurlionio preliudų fortepijonui įrašai.

Vargonų muzika, atliekama vargonininko L. Digrio, įrašyta  1968 m. ir 1975 m. išleistose plokštelėse, styginis kvartetas – Lietuvos valstybinio styginio kvarteto 1961 ir 1965 m. plokštelėse. Plokštelėje „Lietuvių liaudies dainos chorams“ (1975) – Lietuvos televizijos ir radijo valstybinio choro bei Valstybinio Kauno choro atliekamos harmonizuotos liaudies dainos. Plokštelėje „Didžiulių pušų pavėsyje“ tekstą „M. K. Čiurlionio laiškai Sofijai“ skaito aktorė S. Nosevičiūtė, skamba Čiurlionio kūrinių fragmentai (1980).

J. Naujalio chorinės dainos, bažnytinė muzika, kamerinė instrumentinė ir simfoninė muzika įrašytos 4 plokštelėse, S. Šimkaus lietuvių liaudies dainos balsui ir fortepijonui bei chorinė muzika apima 3 plokšteles, J. Gruodžio solo dainos ir kūriniai chorui, pjesės fortepijonui, simfoniniai kūriniai ir fragmentai iš baleto „Jūratė ir Kastytis“, sonata fortepijonui ir sonata smuikui su fortepijonu įrašyti 8 plokštelėse.

Reikia išskirtinai paminėti B. Dvariono ir S. Vainiūno kūrybinį palikimą plokštelėse, nes beveik visuose įrašuose dalyvavo patys autoriai. B. Dvariono kūrinių 4 plokštelių įrašuose dalyvauja pats B. Dvarionas, kaip pianistas ir dirigentas, pianistė dukra A. Dvarionaitė ir smuikininkas sūnus J. Dvarionas. Pirmoji plokštelė su koncerto smuikui ir simfoniniam orkestrui įrašu, diriguojant pačiam B. Dvarionui, išleista 1956 m. Net 7 plokštelėse su S. Vainiūno kūryba atlikėjai yra pats kompozitorius ir pianistas S. Vainiūnas, dukros – pianistė B. Vainiūnaitė ir smuikininkė A. Vainiūnaitė. Gausu ir kitų kompozitorių kūrybos įrašų: 7 plokštelės su E. Balsio, 6 plokštelės su J. Juzeliūno, 4 plokštelės su B. Kutavičiaus muzika.

Teisučio Makačino estradinės muzikos plokštelė

1977 m. buvo pradėta leisti serija „Tarybų Lietuvos kompozitoriai“, kurią sudaro 22 plokštelės. Tai kompozitorių V. Barkausko, S. Vainiūno, V. Jurgučio, B. Kutavičiaus, O. Balakausko, J. Juozapaičio, E. Balsio, V. Kairūkščio, R. Žigaičio, J. Karoso, J. Bašinsko, V. Laurušo, A. Rekašiaus, P. Dikčiaus, A. Bražinsko, G. Vanagaitės, J. Nabažo, T. Makačino, V. Juozapaičio, J. Širvinsko, F. Bajoro kūryba. Paskutinė serijos plokštelė išleista 1992 m. 1980–1982 m. buvo leidžiama serija „Jubiliejinis koncertas“, 6 plokštelėse – A. Rekašiaus, V. Jurgučio, V. Baumilo, V. Paketūro, V. Bagdono ir B. Kutavičiaus jubiliejinių koncertų įrašai. Taip pat bandyta leisti seriją „Jaunieji Tarybų Lietuvos kompozitoriai“. Dviejose 1984–1986 m. išleistose plokštelėse – M. Urbaičio, J. Tamulionio, A. Martinaičio, O. Narbutaitės, V. Bartulio ir F. Latėno kūriniai. Negalima nepaminėti ir kompozitorių J. Karnavičiaus, V. Klovos, K. Brundzaitės, G. Kuprevičiaus, A. Šenderovo ir kt. kūrinių įrašų.

Taip pat suskaitmeninta daug akademinės muzikos atlikėjų plokštelių: dainininkų K. Petrausko, B. Grincevičiūtės, B. Almonaitytės, V. Noreikos, N. Ambrazaitytės, G. Kaukaitės, pianisčių M. Rubackytės, B. Vainiūnaitės, smuikininkų A. Livonto, R. Katiliaus, K. Kalinauskaitės ir kt., tarptautinių konkursų laureatų: styginių kvartetų – Lietuvos kvartetas ir Vilniaus kvartetas, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“, vyrų choro „Varpas“, Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos styginių orkestro, Lietuvos kamerinio orkestro, Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ ir daugelio kitų kolektyvų įrašytos plokštelės. 

Lietuvos džiazo mokyklos kūrėjo Vladimiro Čekasino muzika

Lietuvos lengvosios muzikos panoramą atskleidžia 14 plokštelių su B. Gorbulskio, 3 – su V. Telksnio, 2 – su M. Tamošiūno muzika ir kt. kompozitorių kūriniais. Estradinės muzikos istorija atsispindi ir lietuvių estrados veteranų D. Dolskio, A. Dvariono, S. Graužinio A. Šabaniausko bei jaunesnės kartos atlikėjų, tapusių estrados klasikais, J. Miščiukaitės, V. Kernagio ir kt. plokštelėse.

1976 m. buvo įrašyti pirmieji lietuviški miuziklai: V. Ganelino „Velnio nuotaka“, G. Kuprevičiaus „Ugnies medžioklė su varovais“, 1981 m. – M. Urbaičio „Dainuojantis ir šokantis vieversėlis“, 1984 m. – legendinė K. Antanėlio roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“. 

Pirmieji lietuviško džiazo įrašai – 1977 m. GTČ (V. Ganelino, V. Čekasino ir V. Tarasovo trio) plokštelė „Džiazo kontrastai“, vėliau – V. Tarasovo kompozicijų įrašas „Atto“, trys V. Čekasino kompozicijų plokštelės, G. Abariaus džiazo kvarteto ir kt. plokštelės.

Išeivijos dainos Lietuvai. Baltimorės vyrų choras įrašė lietuviškas giesmes

Išeivijos palikimas. Lietuvių išeivijos muzikinį palikimą apima suskaitmenintos plokštelės su kompozitorių A. Mikulskio, J. Gaidelio, J. Kačinsko, J. Švedo, K. V. Banaičio, V. Bacevičiaus, V. Jakubėno, B. Budriūno, D. Lapinsko kūriniais. Jose skamba garsių lietuvių atlikėjų balsai: A. Dambrauskaitės, A. Dičiūtės-Trečiokienės, A. Brazio, D. Kučėnienės, A. Stempužienės, A. Keblio, A. Grigo ir daugelio kitų.

Suskaitmenintos Lietuvių tautinio ansamblio „Čiurlionis“ ir kanklių orkestro, Lietuvių meno ansamblio „Dainava“, unikalaus reiškinio – Australijos bei JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių – repertuaro rinktinės, įvairių chorų ir kt. atlikėjų plokštelės.

Literatūrinis išeivijos lietuvių palikimas – plokštelės, kuriose savo kūrybą skaito S. Santvaras, A. Gustaitis, B. Brazdžionis, J. Aistis ir kt. Išeivijos entuziastų dėka 1964 m. JAV buvo išleistas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro V. Klovos operos „Pilėnai“ įrašas. 1972 m. Čikagos lietuvių operos kolektyvas išleido K. V. Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“ įrašą. Monrea­lio lietuvių dramos teatras 1959 m. išleido K. Borutos spektak­lio „Baltaragio malūnas“ ir 1960 m. – B. Sruogos „Milžino paunksmė“ įrašus.

Skirmanto Sasnausko modernaus džiazo kompozicijos su egzotiškų instrumentų garsais

Lietuvių išeivijos kultūrinį gyvenimą taip pat atskleidžia 12 plokštelių lengvosios muzikos rinkinys, knygų leidėjo, prekybininko J. Karvelio išleista 15 plokštelių serija su lietuviškos muzikos ir lietuvių atlikėjų įrašais.

Projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ įgyvendinimas visuomenei atvėrė unikalius archyvuose glūdėjusius Lietuvos praeities muzikinio gyvenimo dokumentus. Garso dokumentai tapo prieinami visiems, besidomintiems mūsų kultūros istorija, labiau matomi pasaulio kultūrinėje panoramoje. Atsirado galimybė pažinti ir tyrinėti profesionalaus lietuviškojo atlikimo meno istoriją – iki šiol dėl technologijų neatitikimo, senosios plokštelės trapumo ir riboto grojimų skaičiaus išgirsti mūsų atlikėjus buvo labai sudėtinga. Dabar lietuviškų šelako ir vinilo plokštelių originalai saugomi ateities kartoms, o jų turinys pasiekiamas šiuolaikinei visuomenei priimtinu būdu.

Živilė Časaitė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos skyriaus vedėja

Straipsnis publikuotas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žurnale „Tarp knygų“, 2015 m. balandžio mėn. numeryje