Šv. Teresė Avilietė – garbės daktarė

Vienintelio iš natūros piešto Jėzaus Teresės portreto detalė (straipsnio autorės atstatytas atvaizdo variantas). Originalas, kurį 1576 m. nutapė Skurdo Jonas (Juan de la Miseria), saugomas Sevilijos karmeličių vienuolyne. Po kanonizacijos šiame portrete Teresei buvo pripieštos pamaldžiai sudėtos rankos, įrašas virš galvos ir balandis, vaizduojantis Šv. Dvasią. J. Micevičiūtės nuotrauka.

Avilos katalikų universitetas garsiąją šiame mieste prieš 500 metų gimusią šventąją Teresę skelbia garbės daktare. Garbės daktarato suteikimo iškilmė vyks rugpjūčio 3 d. Pagrindinę kalbą – lot. laudatio – šia proga pasakys Valensijos arkivyskupas kard. Antonio Cañizares Llovera. Padėkos žodį šv. Teresės vardu tars Basųjų karmelitų ordino vadovas t. Saverio Cannistra. Garbės daktaro insignijos bus perduotos dviem su Terese susijusiems karmelitų vienuolynams – Avilos Šv. Juozapo vienuolynui, kurį šventoji įkūrė, ir Alba de Tormes vienuolynui, kuriame ji mirė.

Garbės daktarato suteikimas seniai mirusiai, šventąja ir Bažnyčios mokytoja paskelbtai moteriai yra simbolinis gestas, kuriuo Avilos katalikų universitetas pažymi šiemet minimas Teresės Avilietės gimimo penkišimtąsias metines.

Būsima šventoji ir Bažnyčios mokytoja gimė Aviloje Ispanijoje 1515 m. kovo 28 d. Kaip vėliau pati Teresė rašė savo autobiografijoje, jos šeima buvo „dora ir dievobaiminga“. Paauglystėje Teresė nepasižymėjo niekuo, kas būtų leidę nuspėti, koks likimas jos laukia. Gyveno įprastinį pasaulietišką gyvenimą, su jam būdingais džiaugsmais ir pramogomis. Tačiau pažintis su seserimis augustinėmis ir vienuolyno mokykloje gautas išsilavinimas, krikščioniška literatūra ir ypač pranciškonų dvasingumo klasikos kūriniai paskatino Teresę rinktis vienuolės kelią. Būdama 20 metų įstojo į Avilos Karmelį. Kartu su asmeninio dvasingumo brandinimu, Teresė atsidėjo ir karmelitų reformos idėjos įgyvendinimui. Palaikoma Avilos vyskupo, 1562 m. ji įkūrė pirmąjį reformuotą vienuolyną. Ordino reformai lemtinga buvo pažintis su šv. Kryžiaus Jonu, kuris savo ruožtu irgi ėmėsi reformuoti vyriškąją karmelitų ordino atšaką. Šitaip susiformavo basieji karmelitai. Savarankiškos basųjų karmelitų provincijos įkūrimą Šventasis Sostas patvirtino 1580 m. Netrukus po to, 1582 m. Teresė Avilietė mirė. 1614 m. buvo paskelbta palaimintąja, 1622 m. – šventąją, o popiežius Paulius VI 1970 m. ją paskelbė Bažnyčios mokytoja.