2015 07 15

Nerdinga Letulė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Trys priežastys, kodėl muzikos terapija yra naudinga kiekvienam iš mūsų

Muzikos terapija yra reglamentuota Lietuvos sveikatos sistemos dalis, tačiau ji vis dar yra laikoma „nerimta“ sritimi. Apie muzikos terapijos poveikį susimąstoma nebent po išsamių konsultacijų poliklinikose, tačiau taip ir nesulaukus pagerėjimo. Šiais atvejais muzikos terapijos griebiamasi lyg šiaudo, tarsi tikintis stebuklo. Visgi modernioje Vakarų medicinoje muzikos terapija yra pagrįsta ne atsitiktiniais stebuklais, o konkrečiais metodais, turinčiais moksliškai ištirtą poveikį.

Kas yra muzikos terapija?

Vienas iš galimų būdų iliustruoti muzikos terapiją kaip visumą yra sulyginti ją su kita medicinos sritimi, pavyzdžiui, chirurgija. Visi žinome, kad chirurgo darbo įrankis yra skalpelis, tačiau ši informacija neatskleidžia, kokiu būdu ir kokiam tikslui jis tą skalpelį naudos. Be to, niekas nesitiki iš vieno chirurgo, kad jis būtų kompetentingas pašalinti iš smegenų naviką, šuntuoti širdies kraujagysles ir atlikti nosies plastinę operaciją – per studijas yra pasirenkama konkreti veiklos sritis ir ją būsimas daktaras studijuoja. Lygiai toks pat principas taikytinas ir muzikos terapeutams: jie specializuojasi dirbti su tam tikrais klientų poreikiais. Muzikos terapijos metodai taikomi konkretiems sutrikimams: muzikos psichoterapija gilinasi į psichikos sutrikimus (depresiją, šizofreniją, potrauminį stresą), o neurologinė muzikos terapija taikoma esant neurologiniams sutrikimams (insultui, Alzhaimerio ligai, autizmui, išsėtinei sklerozei).

Muzikos terapijos užsiėmimai yra skiriami konkrečiam asmeniui, šeimai, arba žmonių grupei. Pirmųjų susitikimų metu nustatoma, kokie kliento poreikiai (kokių tikslų bus siekiama) ir galimybės (kokiu būdu bus siekiama). Klientas gali pabendrauti su terapeutu, susipažinti su metodais, o terapeutas įvertina kliento poreikius, nusprendžia, ar jis yra kompetentingas padėti. Tuomet muzikos terapeutas pasiūlo susitikimų planą keliems mėnesiams ar net metams į priekį. Praėjus sutartam periodui įvertinama, ar tikslai buvo pasiekti. Jeigu dar yra problemų, rekomenduojama pratęsti gydymą ar apsilankyti pas kitą specialistą.

Muzikos terapijos užsiėmimai gali vykti įvairiose institucijose (mokyklose, ligoninėse, senelių namuose) ir specialiuose muzikos terapijos centruose. Vienas užsiėmimas trunka apie valandą, konfidencialumas visada garantuojamas. Muzikos terapija dažniausiai susideda iš pokalbių ir įvairių muzikinių veiklų. Europoje daugiausia taikomi aktyvios muzikos terapijos metodai – klientas groja įvairiais instrumentais, dainuoja, kuria dainas. Amerikoje yra populiarus receptyvus metodas GIM (angl. Guided Imagery in Music), kai klientas ne pats groja, bet muzikos klausosi. GIM terapijoje klientas, būdamas labai atsipalaidavęs, kalbasi su terapeutu apie muzikos sukeltus vaizdinius ir jausmus, siekdamas suvokti sunkumus ir rasti jų sprendimo būdą.

Muzikos poveikis

Muzikos psichoterapijoje ir neurologinėje muzikos terapijoje muzika veikia skirtingais būdais. Muzikos psichoterapijoje muzika įgalina problemas suvokti ir išreikšti skirtingais lygmenimis: protiškai, fiziškai ir emociškai. Viena dažniausių psichikos problemų – depresija – vadinama įšalusio pykčio liga, nes ji pasireiškia susikaupus neišsakytiems, o dažnai net ir neįsisąmonintiems negatyviems jausmams. Muzika įgalina atrasti ryšį su šiais jausmais, o terapeutas padeda juos suvokti ir išreikšti. Tuo tarpu neurologinės muzikos terapijos poveikis yra paremtas smegenų veiklos principais. Tyrimai patvirtino, kad muzikinės veiklos stimuliuoja smegenų sritis, kurios taip pat yra atsakingos už judėjimą, suvokimą ir pojūčius. Neurologiniai sutrikimai neigiamai paveikia skirtingas smegenų sritis, tad muzikos terapeutai gilinasi, kokios muzikinės veiklos pasiekia geriausių rezultatų konkrečių ligų atvejais.

Neišnešiotiems kūdikiams padeda mamos ar tėčio dainavimas glaudžiant prie krūtinės – reguliuoja kūdikio kvėpavimą, temperatūrą, tyrimai parodė didesnį svorio prieaugį. Paauglio terapijoje, kai jis išgyvena tėvų skyrybas ar kitas emocines problemas, padeda grojimas būgnais. Nors atliekama agresyvi muzika, toks fizinis ir emocinis išsikrovimas gali būti paaugliui naudingas. Terapeutas ne tik kartu groja, bet ir psichologiškai palaiko, sukuria saugią erdvę kurioje galima laisvai išreikšti stiprias negatyvias emocijas. Taigi, Mocarto muzikos efektas yra tik mitas – jokia klasikinė simfonija nebus kūdikiui veiksmingesnė nei jo tėvų niūniavimas, ar paaugliui nei jo mėgstama roko grupė. Muzikos terapeuto darbas yra visa tai pasitelkus stiprinti psichinę ir fizinę kliento sveikatą, padėti vystyti reikalingus įgūdžius.

Bendravimas su negalinčiais kalbėti yra viena vertingiausių muzikos terapijos funkcijų. Vaikai, turintys kalbos raidos sutrikimų, senjorai, sergantys dimensija, net komoje gulintys ligoniai gali bendrauti su aplinka, tačiau labai ribotu lygmeniu. Kompetentingas muzikos terapeutas gali bendrauti tokiu pat lygmeniu ir moka atpažinti reikšmingus signalus ir interpretuoti jų reikšmę. Pavyzdžiui, kolegė dirba Suomijos vaikų apsaugos sektoriuje su kūdikiais ir jų mamomis. Susitikimo metu ji stebi kūdikio reakciją į mamą, jo judesius, mamos elgesį su kūdikiu. Ji puikiai žino ne tik kaip elgiasi sveikas tokio amžiaus kūdikis, bet ir kaip jis reaguoja į nepriežiūrą, narkotines medžiagas ir kitas problemas. Kūdikis negali žodžiais pasakyti, ko jam reikia, tačiau muzikos terapeutas geba tai suprasti kitais būdais. Pastebėjusi keblumų, terapeutė dirba su vaikučiu ir mama, o kartais vien tik mama, siekiant jai padėti susidoroti su sunkumais.

Kuo muzikos terapija gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų?

Įsivaizduokite, kad mindami dviratį pajaučiate, jog pėdą ima trinti akmenukas. Ką darysite? Iš karto sustosite ir nusiausite batą? Papurtysite koją, kad akmenukas nusiristų į ne taip erzinančią vietą? O gal tiesiog minsite toliau ignoruodami skausmą, nes galų gale – tai tik akmenukas, o jūs skubate? Ir visai nesvarbu, kas yra jūsų bate – darbo problemos, nelaiminga santuoka ar nedžiuginantis veidrodžio atspindys – kartais reikia sustoti ir nulipti nuo to įsibėgėjusio gyvenimo dviračio. Nereikia laukti, kol sunkumai peraugs į ligą ar rimtas problemas. Muzikos terapeutas yra asmuo, su kuriuo saugiai ir ramiai galite pažvelgti į savo gyvenimą ir surasti geriausią sprendimo būdą iškilusioms problemoms.

1. Sau

Dukra/sūnus, žmona/vyras, mama/tėvas, darbuotoja/s – daugybei vaidmenų kiekvieną dieną reikis mūsų dėmesio. Ne visi vaidmenys mus džiugina, ne visada sekasi, ne visada užtenka jėgų. Tad nenuostabu, kad, atėjus atostogų metui, kartais nebesinori nieko. Visgi terapija sėkmingiausia yra ne tada, kai bandomi gesinti gaisrai, tačiau kai atnaujinami, sustiprinami pamatai. Galbūt laikas keisti aplinką? O galbūt kažkas graužia iš vidaus?

2.Porai

Poros gyvenimas yra kupinas kompromisų, tad neretai sutuoktiniai pradeda skirti mažiau laiko išvaizdai, pomėgiams, draugams. Dėl nepatenkintų poreikių su metais auga nusivylimas savimi ir kartėlis sutuoktiniui, temdydami šeimyninę laimę. Nedideli nesutarimai poroje yra normalus reiškinys, tačiau susidūrus su rimtomis problemomis neverta delsti kreipiantis pagalbos. Nors skyrybos yra viena skausmingiausių patirčių gyvenime, jos tampa vis dažnesne problema. Viena iš santykių teorijų teigia, kad žmonės ryžtasi nutraukti santykius ne norėdami kito partnerio, bet ieškodami kito savęs. Kartais reikia iš naujo surasti ir pamilti vienam kitą, o kartais reikia paramos išdrįstant poroje būti tikruoju savimi.

3. Šeimai

Muzikos terapija yra veiksmingas būdas gerinti tėvų ir vaikų santykius, spręsti problemas, paveikiančias visus šeimos narius. Dr. Stine Lindahl Jacobsen dirba šeimos muzikos terapeute Danijoje. Ji lygino sveikų ir probleminių šeimų elgesį muzikos terapijoje ir pastebėjo du bruožus, būdingus laimingoms šeimoms: atvirumą naujoms patirtims ir veiksmingą bendravimą. Išbandyti įvairiausius instrumentus yra smagi pramoga daugeliui šeimų, tačiau problemiškų šeimų nariai yra linkę pasiimti vieną žinomą instrumentą ir nebandyti nieko kito. Sveikos šeimos nariai savo kūno kalba, akių kontaktu išreiškia: aš pradėsiu, dabar tu grok, parodo, ko nori jie patys ir klausosi vienas kito. Tai nereiškia, kad jie visada sutaria, visgi jie moka išlikti vienas kitam atviri.

Muzikos reikšmė

Muzikos terapijos metu grojame savo gyvenimą, o muzikos terapeutas padeda tą melodiją išgirsti ir suprasti. Jeigu baisu imti neaiškų instrumentą (o kaip juo groti, o kas jei kiti juoksis?), tikriausiai nepasitikime savimi ir bijome suklysti. Jeigu mušant būgną ima pyktis, kad sutuoktinis groja visai ne į taktą (na ir kaip ji/s nesupranta!), tikriausiai su juo nepavyksta susitarti ir kitais klausimais. Norint išgirsti ir suprasti vienam kitą, vien mokėjimo kalbėti neužtenka. Ar žinau, ką noriu pasakyti? Ar moku išklausyti artimuosius? Kartais žodžių trūksta, o kartais jų kasdienybėje net ir per daug. Muzikos terapija įgalina atrasti naujus kelius į laimingą gyvenimą, muzika stiprinant ryšį su savimi ir aplinkiniais.