Kodėl Lietuvos vaikai vis dar yra vieni iš nelaimingiausių ES?

Nors Lietuva ratifikavo JT Vaiko teisių konvenciją dar 1995 m., o nuo nepriklausomybės atgavimo praėjo ketvirtis amžiaus, Lietuvos vaikai vis dar yra vieni iš nelaimingiausių Europos Sąjungoje. Valstybėje vis dar nėra sukurto sisteminio požiūrio į vaiko gerovę, trūksta kompleksinio požiūrio ir pagalbos vaikui ir jį auginančiai šeimai. Išliekantis didelis vaikų skaičius globos institucijose, gąsdinantis vaikų ir jaunų žmonių savižudybių mastas, aukšta tolerancija smurto prieš vaikus atžvilgiu – tai skausminga mūsų šalies kasdienybė, kuri užkerta kelią saugiai vaikystei. Šios ir kitos vaiko gerovės problemos buvo aptartos 2015 m. rugpjūčio 13-14 d. nevyriausybinės organizacijos „NVO vaikams konfederacija“ organizuotoje diskusijoje „Vaiko gerovės perspektyvos Lietuvoje: ateities vizija, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo galimybės“ su sprendimų priėmėjais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir ekspertais vaiko teisių srityje. Renginio metu taip pat paminėtas NVO vaikams konfederacijos veiklos 10-metis. Renginys finansuotas pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Nevyriausybinių organizacijų, vienijančių kitas nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje, 2015 m. projektas“.

Renginyje tarp garbingų svečių dalyvavo ir prof. dr. Giedrė Kvieskienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Vaidevutė Margevičienė, švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistė Rūta Pabedinskienė, sveikatos apsaugos ministrės patarėja Anželika Balčiūnienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktorė Inga Juozapavičienė, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Renginio metu Klaipėdos miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė pateikė holistinį požiūrį į vaiko gerovės problemas, kurio siekia Klaipėdos miesto politikai ir strategai, pertvarkydami globos įstaigas, planuodami minimalios ir vidutinės priežiūros priemones vaikams, vykdydami komplesiškai teikiamą pagalbą, paisydami vaiko nuomonės ir siekdami jo dalyvavimo vykdant sprendimus. Dr. Giedrė Žilinskienė, tęsdama vicemerės nuomonę, akcentavo, kad vaiko gerovės politika nėra koordinuojama nacionaliniu mastu, trūksta stebėsenos visose vaiko gerovės srityse. Renginyje pasisakė ir kiti dalyviai, akcentuodami aktualiausias vaiko gerovės problemas ir galimybes jas spręsti. 

Nors vaikų skaičius Lietuvoje tolygiai mažėja (palyginti su 2005 m. jis sumažėjo 3,2 procentiniais punktais arba 135 500 vaikų ir sudaro 18,8 proc. bendro gyventojų skaičiaus) nemažėja vaikų (20 664), augančių  šeimose, susiduriančiose su rizika, kurioms stokojama kompleksinės pagalbos ir įgalinimo paslaugų. Net 90 proc. kūdikių traumų, kurios neretai pasibaigia mirtimi, atsiranda dėl smurto namuose arba nepriežiūros. Statistika patvirtina, kad vaikų iki trejų metų traumų priežastys taip pat yra smurtas arba nepriežiūra. Pagal savižudybių skaičių Lietuva trigubai viršija ES šalių vidurkį. Higienos instituto duomenimis, 2013 m. Lietuvoje nusižudė 44 paaugliai nuo 10 iki 19 metų. Kitaip tariant, po vieną jauną žmogų nusižudo beveik kiekvieną savaitę. Faktiškai nesikeičia ir nepilnamečių nusikalstamumų dinamika, o viešosios tvarkos pažeidimai daugėja šimtais kartų. Statistiniai ir tarptautinių indeksų duomenys (vaiko gerovė, laimės indeksai) atskleidžia vaiko gerovės politikos Lietuvoje sąstingį. Nuo 2006 m. iki 2015 m. vaiko gerovės srityje padaryta pažanga yra nežymi ir fragmentiška. Materialinės gerovės, elgesio ir rizikų bei būsto ir aplinkos pritaikymo srityse Lietuva tebėra tarp trejeto šalių, kurios užima paskutines vietas tarptautiniuose reitinguose.

„Dirbdami vaiko gerovės srityje jau 10 metų pastebime, kad, siekdami sėkmingai spręsti skaudžias vaikystės problemas ir kurti tinkamas sąlygas vaikui ir šeimai, pirmiausia turime atsisakyti nepagrįsto konkuravimo ir kurti vaiko gerovės bei šeimos politiką, paremtą holistiniu požiūriu, remiamą visų politinių partijų valia ir aktyvesniu nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimu teikiant paslaugas, kurios turi būti nuosekliai ir tinkamai finansuojamos“, – teigia NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė. Jos vadovaujamos organizacijos nariai – nevyriausybinės organizacijos – siūlo kelis sprendimus, leisiančius kurti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams ir šeimoms Lietuvoje:

• Didinti socialinių pedagogų skaičių ugdymo įstaigose, įgalinant juos vykdyti vaikų ir jų šeimų atvejų vadybą ir numatyti, kad socialinių pedagogų, psichologų ir vaikų psichiatrų skaičius būtų tiesiogiai priklausomas nuo vaikų ir šeimų, kurioms tokios paslaugos reikalingos, skaičiaus seniūnijoje, ugdymo institucijoje ar savivaldybėje.
• Skatinti ugdymo institucijas prisiimti kompleksinės pagalbos, vaikų užimtumo ir šeimų konsultavimo lyderio funkcijas. Savivaldybių ir seniūnijų vaiko gerovės komisijos turėtų būti papildytos nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių bei politinių organizacijų atstovais.
• Reorganizuojant globos institucijas, suteikti joms daugiafunkcių centrų funkcijas, o globos institucijų pertvarką organizuoti jautriai ir atsakingai, pasinaudojant jau sukurta infrastruktūra ir vykdant nuoseklią stebėseną. Taip pat, būtina užtikrinti visapusišką ir privalomą pagalbą ir paramą globėjams, kurių šeimose augtų vaikai, praradę savo tėvų globą, tokiu būdu užkertant kelią vaikų grąžinimui į institucijas, apsaugant juos nuo smurto ir išnaudojimo.
• Sparčiau spręsti ikimokyklinio ugdymo problemas, ugdymo institucijose kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis steigiant dienos, kompleksinės pagalbos, pozityviosios tėvystės centrus.
• Savivaldybių vaiko gerovės komisijoms suteikti finansinių resursų, kad jos galėtų sistemiškai spręsti vaiko gerovės ir kompleksinės pagalbos šeimai problemas ir teikti kompleksinę pagalbą ne tik ikimokyklinio amžiaus vaikui, bet to stokojančiai šeimai ir asmeniui nuo gimimo iki mirties.
• Vaiko gerovės tarybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suteikti nacionalinį statusą įteisinant ją veikti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.