2015 09 04

Giedrė Peseckytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

J. Rutkienė: Hipoterapija vis labiau pripažįstama ir Lietuvoje

Konkuruose dalyvaujantys gyvūnai, kurių sportas kainuoja ne vieną grašį, dėl kurių lažinamasi iš milžiniškų sumų, žmogaus kompanionai seniau – karo lauke, dabar kasdienei pramogai ir sportui – žirgai, dar ir terapeautai. Žirgų terapija grįžta į 460–377 metus prieš Kristų, senovės Graikiją, kai gyveno Hipokratas, mat jis savo veikale mini žirgus skyriuje „Natūralūs pratimai“. Ši terapija buvo pamiršta ir vėl ją imta nagrinėti ir propaguoti XX amžiuje po Helsinkio olimpinių žaidinių, kuriose sidabro laimėtoja jojimo rungtyje Liza Hartel papasakojo, kaip jojimas jai padėjo atsigauti po poliomielito (ūminė virusinė infekcinė liga, dar vadinama vaikų infekciniu paralyžiumi).

Lietuvoje ši terapija nuo 2013 metų vykdoma Šiaulių universiteto hipoterapijos centre. Apie hipoterapiją pasakoja šio centro darbuotoja Jurgita Rutkienė.

Kam skirta hipoterapija?

Hipoterapija skirta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tiek pagyvenusiems asmenims, turintiems įvairaus pobūdžio fizinių sutrikimų ar sergantiems įvairiomis ligomis.

Kokie sutrikimai yra gydomi? Ar tinka žodis gydomi?

Hipoterapiją galima pasitelkti, siekiant pagerinti pacientų, sergančių įvairiomis ligomis arba turinčių įvairiausių sutrikimų fizinę ir emocinę būklę. Todėl tai taikoma asmenims, kurie turi judėjimo ir atramos aparato, pusiausvyros ir koordinacijos, neurologinio pobūdžio, elgesio ir emocijų, kalbos, intelekto sutrikimų. Pagrindinis tikslas yra pagerinti pacientų fizinę būklę, bet tai neatsiejamai susiję ir su pacientų emocijomis, jų motyvacija. Gydymu šią veiklą gali įvardyti tik, jei tuo užsiima savo srities specialistai (kineziterapeutai, ergoterapeutai, logoterapeutai, psichoterapeutai). Jie parenka specialias padėtis ir pratimus, kuriais siekia konkrečių terapinių tikslų. Jei negalią turintis arba sergantis žmogus joja savarankiškai ir nėra specialistų priežiūros, tai tėra tik paprastas jojimas. Reikia suprasti, kad šiuolaikinė medicina dar nepagydė cerebrinio paralyžiaus, dauno sindromo arba autizmo, bet motyvuojanti fizinė veikla pasitelkiant žirgą, gali gerokai pagerinti tokių pacientų fizinę būklę arba pristabdyti ligos progresavimą. Remiantis šiuo principu, hipoterapiją galima vadinti gydymu.

Kaip ji vyksta?

Kaip ir visa gydomoji fizinė veikla, taip ir hipoterapija, taikoma įvairiai, priklausomai nuo gydymo tikslų ir galimybių. Norint ryškaus gydomojo efekto hipoterapija gali būti taikoma gydomaisiais ciklais (užsiėmimų skaičius ne mažiau kaip 10 kartų, jojant 3–5 k/sav.). Norint palaikyti fizinę būklę hipoterapija taikoma 1–2 k/sav. Šiuo atveju tai gali būti tęsiama. Kaip ir taikant kineziterapiją, visuomet atsižvelgiama į kontraindikacijas (gretutines ligas, fizinės būklės pablogėjimą). Užsiėmimo trukmė –5–45 minutės. Jos metu pacientas supažindinamas su žirgu, mokomas pamaitinti ir paglostyti žirgą, jojama.

Kokie darbuotojai dalyvauja žirgų terapijoje?

Priklausomai nuo terapinių tikslų, hipoterapijos užsiėmimuose dalyvauja kineziterapeutas, ergoterapeutas, logoterapeutas, psichoterapeutas, specialusis pedagogas. Esant reikalui, hipoterapijos užsiėmimų metu dalyvauja ir kiti specialistai. Priklausomai nuo paciento būklės, užsiėmimuose taip pat dalyvauja 1–3 savanoriai, padedantys raiteliui užlipti, nulipti ir prilaikantys užsiėmimų metu. Žirgą viso užsiėmimo metu turi prižiūrėti patyręs žirgo vedlys.

Kokią įtaką ši terapija turi? Ar jos padariniai ilgalaikiai ar momentiniai?

Hipoterapijos poveikis yra įvairiapusis. Dėl savo unikalaus kompleksinio judėjimo trimatėje erdvėje, jis pacientą veikia fiziškai: gerėja pusiausvyra ir koordinacija, stiprėja raumenys, gerėja raumenų veiklos simetriškumas, spąstiški raumenys dirbdami stiprėja, padidėja judesių amplitudė, gerėja kvėpavimo ir kraujotakos sistemų veikla, vyksta sensorikos integracija. Žirgai labai vertinami, nes jie veikia ne tik fiziškai, bet ir labai motyvuoja pacientus terapinei veiklai. Tai turi teigiamą socialinį, pedagoginį psichologinį poveikį.

Momentinis hipoterapijos poveikis trumpalaikis, kaip ir bet kokia kita fizinė veikla, jei ji nesitęsia ilgesnį laiką. Raumenų veikla tampa simetriškesnė, pagerėja laikysena, atsipalaiduoja spąstiški raumenys. Hipoterapijos metu pacientas jaučia identiškus einančiam žmogui žirgo judesius. Tai veiksminga mokant pacientus naujo judesio modelio. Norint jį užtvirtinti, reikia šios veiklos tęstinumo. Raumuo nyksta, jei jis nedirba fiziškai. Įrodyta, kad siekiant ilgalaikės fizinės naudos, hipoterapija turėtų būti reguliari.

Kur stažuojasi/mokosi darbuotojai?

Hipoterapijos darbuotojas turi būti savo srities specialistas: kineziterapeutas, ergoterapeutas, logoterapeutas, psichoterapeutas. Jis turi išmanyti žirgus, jų psichologiją, mokėti joti. Lietuvoje šie specialistai dar neruošiami. O užsienyje įgytas išsilavinimas Lietuvoje nevertinamas, nes Lietuvoje dar nėra patvirtinta ir griežtai apibrėžta terapijos, pasitelkiant žirgą, tvarka. Todėl Lietuvoje esantys specialistai yra baigę minėtas studijas ir turintys ilgametę jojimo patirtį.

Kokie žirgai tinkami hipoterapijai?

Žirgai atrenkami atsižvelgiant į jų eksterjerą, žingsnį ir, svarbiausia, gerą charakterį. Veislė čia nėra svarbi.

Paprastai žirgas neturi būti jaunesnis, kaip 8 metų. Žirgas turi būti ramaus temperamento, pasitikintis žmogumi ir mėgstantis žmogaus draugiją. Toks žirgas užauga pas jį mylinčius ir juo besirūpinančius augintojus.

Kuo stebuklingas tas gyvūnas – žirgas, kad yra tinkamas terapijai?

Specialistų manymu, hipoterapijos poveikis yra paremtas žirgo eisenos metu išgaunamų trimačių kompleksinių judesių poveikiu žmogaus organizmui. Šis kompleksas yra veiksmingesnis negu pavieniai judesiai ir padeda pacientui pajusti ir išmokti teisingo, natūralaus judesio ir raumenų darbo. Būtent todėl šiuo metu yra sukurti dirbtiniai žirgų judesio imitatoriai. Žirgas yra vertingesnis dėl judesio natūralumo ir variabilumo.

Kada hipoterapija atkeliavo į Lietuvą?

Pirmą kartą Lietuvoje šis gydymo ir reabilitacijos metodas aprašytas 1997 metais. 2007-aisiais Lietuvoje įkurta neįgaliųjų jojimo asociacija. Jos tikslas populiarinti šį metodą ir sujungti tuo besidominčius žmones. Nuo tada šis metodas buvo taikomas Kurtuvėnų regioniniame parke. 2013 metais buvo įkurtas Šiaulių universiteto hipoterapijos centras. Jis siekia atlikti mokslinius tyrimus, supažindina kineziterapijos studentus su šiuo metodu.

Kur Lietuvoje atliekiama hipoterapija?

Mūsų žiniomis oficialiai ši paslauga teikiama tik Šiaulių universiteto hipoterapijos centre. Vilniuje, pasitelkiant žirgus, psichoterapijos paslaugas teikia Viktorija Palubetskienė.

Kaip į šią terapiją žiūri medikai?

Hipoterapijos metodas yra vertinamas ir pripažintas daugumoje Vakarų Europos, JAV ir kitose šalyse. Šis metodas vis plačiau pripažįstamas ir Lietuvos medikų, ypač tarp reabilitologų. Kadangi tai yra labiau reabilitacijos, o ne ūmių ligų gydymo metodas, ligoninėse jis nėra plačiai rekomenduojamas. Jis vis labiau vertinamas paciento reabilitacijos laikotarpiu. Šis reabilitacijos metodas vis labiau vertinamas ir pripažįstamas Lietuvoje. Daugelyje užsienio šalių jis yra vertinamas ir apmokamas ligonių kasų.

Kas gali rekomenduoti hipoterapijos užsiėmimus?

Šią terapiją pacientui gali rekomenduoti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, neurologai. Tačiau ar ši terapija tiks konkrečiam pacientui, įvertinti gali tik specialistai gerai žinantys hipoterapijos specifinį poveikį ir įvertinę paciento fizinę būklę, indikacijas ir kontraindikacijas.

Ar daug turite nuolatinių klientų?

Dauguma pacientų išmėginusių šį metodą tampa nuolatiniais, kadangi jų problemos (CP, dauno sindromas, autizmas) yra nuolatinės.

Kiek kainuoja hipoterapijos užsiėmimai?

Nuolatiniams klientams Šiaulių universiteto hipoterapijos centre ši paslauga kainuoja 11,60 €. Jei klientas nėra pastovus už šią paslaugą jis moka 14,50 €.

Kuo skiriasi hipoterapija nuo jojimo terapijos?

Hipoterapijos metu nėra tikslo išmokyti pacientą žirgą valdyti. Žirgas yra valdomas jį vedančio žmogaus. Visas dėmesys skiriamas fiziniam jojimo poveikiui. Jojimo terapijos metu negalią turintis žmogus mokosi žirgą valdyti. Tokiu būdu siekiama labiau ne fizinės, bet pedagoginės naudos.

Ar pacientui tikslinga taikyti hipoterapiją ar jojimo terapiją sprendžia hipoterapiją taikantis specialistas. Jis atsižvelgia ne tik į medicininę diagnozę, bet ir į paciento gebėjimus, jo gydymo arba ugdymo tikslus.

Lietuvoje dar nėra patvirtinta ir griežtai apibrėžta terapijos, pasitelkiant žirgą, terminologija. Skirtingose šalyse ji skirtinga. Vokietijoje hipoterapija yra suprantama, kaip kineziterapija, pasitelkiant žirgo judesį. JAV tai taip pat gydymas, pasitelkiant žirgo judesį, bet jį gali taikyti ne tik kineziterapeutai, bet ir logoterapeutai, ergoterapeutai. Bet kuriuo atveju hipoterapija suprantama kaip gydymas, pasitelkiant žirgo judesį. Lietuvoje šiuo metu siūloma įvardinti hipoterapiją kaip gydymą ir ugdymą žirgais. Šis metodas apimtų šias sritis:

Reabilitacijos (judesio terapija su žirgais ir psichoterapija su žirgais).

Edukologijos, (gydomasis jojimas, gydomasis važiavimas ir gydomasis voltižiravimas).

Rekreacijos (kinkinių važnyčiojimas, rekreacinis jojimas).

Sporto (kinkinių sportas, sportinis jojimas).