2015 09 18

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Priklausomybė nuo…pykčio

Kartais atrodo, jog pyktis – visuotinė epidemija. Juo užteršta visa aplinka – nuo susipriešinimų žiniasklaidoje iki karo keliuose. Daug pykčio ir mūsų kasdienybėje, asmeniniame gyvenime, netgi intymiojoje sferoje. Viskas nuo nusivylimo savo darboviete iki šeimyninės nesantaikos gali prisidėti prie bendro streso, nerimo ir depresijos.

Tačiau kodėl, net suprasdami, koks destruktyvus ir skausmingas pyktis gali būti, mes vis dar esame įsipainioję šios emocijos tinkle? Kodėl ir toliau skęstame pyktyje, nepaisydami visų neigiamų socialinių, finansinių, fizinių, medicininių ir kitų jo pasekmių?

1. Pyktis glūdi žmogaus neurobiologijoje.

Esmė ta, kad pykčio momentu jis atrodo tinkamas ir teisingas dalykas. Pyktis pereina pro visus smegenyse esančius moralinius ir racionalius barjerus, nes kyla iš mūsų pirmykštės, prigimtinės limbinės sistemos: mūsų pačių automatiškiausių smegenų centro emocijų, kaip baimė ar troškimas. Limbinė sistema labiausiai tiesiogia susijusi su mūsų reagavimo sistema. Jai priklauso ir adrenalino tiekimo kontrolė, budrumas bei kiti instinktai, kurie yra reikalingi laimėti mūšį arba greitai pabėgti.

2. Pyktis yra panašus į kitas priklausomybes.

Pyktis žmogui gali sukelti panašų pakilimą kaip kitos adrenalino išsiskyrimą sužadinančios veiklos, kur pavojus mūsų smegenų receptoriams tieka dopaminą. Panašiai yra kalbant ir apie kitas priklausomybės formas – lošimą, ekstremalų sportą, kokaino ar metamfetamino vartojimą. Pyktis gali būti pats savęs atlygis, bet kaip ir kitų priklausomybių atveju, galutinės pasekmės yra realios ir pavojingos – pasiduodama ūmiems impulsams, nematant bendro situacijos konteksto.

3.Pyktis tariamai sumažina ego trapumą.

Egzistuoja tam tikras psichologinio ego trapumo ir pažeidžiamumo momentas, dažnai pastebimas narcisistinėse asmenybėse. Pykstant patiriamas pakilimas gali būti sąlygotas silpnumo ar nesaugumo jausmo. Taigi pyktis staiga tampa būdu akimirkai pasijausti galingam ir neva nugalėti minėtus jausmus. Tai sukuria iliuziją, jog gali kontroliuoti tai, ko paprastai gyvenime nekontroliuoju.

Deja, tokio pykčio padariniai tik sustiprina neigiamas pasekmes, kitų akimis jūs esate pažeidžiamas ir tai tik sustiprina nesaugumo ciklą. Viskas tampa užburtu pykčio protrūkių ir bausmės ratu, kuris visiškai sugniuždo pykti linkusį žmogų.

4.Pyktis gali būti patogus emocinio vengimo būdas

Nelaimei, kai kuriems žmonėms, kurie yra augę chaotiškoje aplinkoje, pykčio neapibrėžtumas ir nepastovumas gali tapti iškreiptai patogus, padedantis atsitraukti ar pabėgti nuo užslėptų nepatogių jausmų, tokių kaip tuštuma ar baimė. Dramų ir konfliktų keliamas jaudulys kai kurių žmonių gali būti lengviau išgyvenamas nei susidūrimas su kur kas tamsesnėmis emocijomis, kaip antai, netektis ar sielvartas. Priklausomybė nuo pykčio gali grėsti ne tik turintiems trauminių patirčių šeimoje, bet ir tiems, kuriems ilgą laiką ar dažnai teko patirti didelę grėsmę keliančias situacijas, pavyzdžiui, karo dalyviams.

Tad galbūt verta paklausti savęs: ar aš nesu priklausomi nuo pykčio? Jei taip, tuomet yra ne viena strategija, galinti pagelbėti šioje sitaucijoje:

– Psichoterapija – kartais tikslinė kognityvinė pykčio valdymo elgesio terapija; taip pat terapija, padedanti suvokti praeities įvykius, kurie kelia jumyse glūdintį pyktį;

– Labai svarbu išsigydyti psichikos ligas, tokias kaip depresija, nerimas, kurių vienas simptomų gali būti pyktis.

– Pozityvios stresio valdymo strategijos kaip antai, humoras, mankšta, joga, meditacija, atostogos;

– Mokymasis alterantyvių elgesio būdų, kaip konstruktyviai spęsti problemas ir mažiau pasikliauti impulsyviais pykčio protrūkiais; išankstinis aptarimas su kitais to, kas išprovkuoja jūsų pyktį; sąmoningumo ir priėmimo ugdymas etc.

– Nuoširdus savo polinkio pykti aptarimas su šeimos nariais ir draugais.

Tačiau kaip ir bet kurios priklausomybės atveju, pirmasis žingsnis turėtų būti problemos pripažinimas. Daugumai tai yra sunkiausia ir, nelaimei, dažniausiai tai neįvyksta tol, kol nenutinka kažkas, ko jau nebegalima atitaisyti. Kad pripažintum, jog tavo pyktis jau tapo problema, reikia brandos. Liūdniausia, kad dauguma žmonių nesuvokia, kaip jų pyktis veikia aplinkinius. Taigi, pirmasis žingsnis norint išsivaduoti nuo pykčio priklausomybės yra sąmoningumas.

Parengta pagal www.psychologytoday.com