2015 10 13

David Roberts

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Kodėl „Islamo valstybė“ niokoja paveldą?

Youtube.com kadras

„Islamo valstybės“ kovotojai ir toliau sistemingai naikina istorinį paveldą Artimuosiuose Rytuose, o tokius jų veiksmus generalinė UNESCO direktorė Irina Bokova pavadino „kultūriniu valymu“. Naujausia džihadistų auka tapo II a. pr. Kr. pastatyta garsi Triumfo arka senoviniame Sirijos mieste Palmyroje. Daugelis klausia, kam reikia naikinti tūkstančius metų išlikusius istorinius kultūros paminklus.

„Islamo valstybės“ kovotojams priežastis yra gan paprasta, ir ji atspindi net kelis šios grupės tikslus. Žurnale „Dabiq“, kurį leidžia džihadistai, aiškinama, kad antikinis kultūros paveldas Sirijos bei Irako gyventojams gali būti kliūtis jiems prisiekti ištikimybę „Islamo valstybei“. Šios grupuotės manymu, senų skulptūrų, šventyklų ir net miestų naikinimas yra būtinas žingsnis šioje kovoje.

Beje, „Islamo valstybė“, propaguojanti kraštutinę neapykantą likusiam islamui, aktyviai kovoja su politeizmu bei stabų garbinimu. Kai kuriuose regionuose ekstremistai taip pat naikina ir šiitų bei sunitų statinius, tad jų nepakantumas įvairioms islamo kryptims išreiškiamas žymiai dažniau nei krikščionims ar judėjams.

Be šių žurnale įvardytų priežasčių, džihadistai turi ir politinių bei žymiai pragmatiškesnių motyvų. Pavogtų senovės vertybių pardavinėjimas visame pasaulyje – tai būdas grupuotei gauti pajamų. Anot Jungtinių Tautų organizacijos, „Islamo valstybės“ kovotojai iš parduodamų vertybių šiandien uždirba dešimtis milijonų dolerių.

Palaikyti nuolatinę teroro įtampą, vykdyti masines žmogžudystes, kankinimus, pavergimus bei etninius valymus – tai sunkus darbas. Išgyvenus pirmąją siaubo bangą, „Islamo valstybės“ kovotojai bei pasaulio bendruomenė pamažu ima priprasti prie to, kas vyksta, ir ima mažiau reaguoti į žuvusiųjų suvestines. Žiniasklaidos susidomėjimas nuo „Islamo valstybės“ krypsta į kitas temas, todėl išlaikyti dėmesį tampa vis sudėtingiau.

Tai sudėtinga dar ir todėl, kad grupuotei tenka ieškoti naujų narių ir plėsti pajamų šaltinius. Tuo tarpu esantys kovotojai įstrigo mūšiuose, kartais jie žūsta mūšio lauke, jie praranda iškovotas teritorijas ir ima ilgėtis komforto, kurio nėra kovos aplinkybėmis. Tad juos taip pat vis iš naujo tenka įtikinėti, kad grupuotė, prie kurios jie kažkada prisijungė, ir toliau yra įtakinga, aktyvi, o jos veiksmai sulaukia ne mažesnio dėmesio nei anksčiau.

Tad vaizdo įrašuose užfiksuotas paveldo objektų niokojimas sukelia didžiulį pyktį, o tai „Islamo valstybės“ kovotojams yra labai naudinga. Vakarų šalyse vis dažniau pasigirsta raginimų aktyviai kovoti prieš šią grupuotę. Tuo tarpu džihadistai naudojasi buvusio „Al Qaedos“ lyderio Osamos bin Ladeno strategija, kuris siekė įtraukti JAV į iš anksto pralaimėti pasmerktą karą prieš „islamą“.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Tačiau interneto negalima išrasti atgal ir tol, kol neatsisakysime kai kurių mūsų įsivaizdavimų apie tai, kas yra žodžio laisvė, mes nepajėgsime suvaldyti panašių istorijų sklaidos.Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia reaguoti. Tačiau būtina prisiminti, kad šios grupuotės kovotojų strategija ir pagrįsta tuo, kad jų veiksmai turėtų sukelti reakciją. Tam tikra prasme tai, kad Jungtinės Tautos „Islamo valstybės“ veiksmus įvardija kaip „karinius nusikaltimus“, yra naudinga patiems džihadistams. Kaip, beje, ir visos publikacijos šia tema.

Tad džihadistams galima atsakyti tik mūsų galimybių ribose. Rami veidmainystės, praktinių klausimų bei banalybės „Islamo valstybės“ doktrinoje analizė – tai žingsnis, kuris padės demistifikuoti ir parodyti šią grupuotę kaip tik dar vieną politinę organizaciją.

Dr. David Roberts yra Krašto apsaugos fakulteto dėstytojas King’s College Londone.

Pagal BBC parengė Gediminas Kajėnas