2015 10 23

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Valdovų rūmų sosto salės baldakimo herbai liudija, kad šioje rezidencijoje buvo sprendžiamas pusės Europos likimas

Valdovų rūmų trečio, arba reprezentacinio, aukšto (it. piano nobile) Barokinė audiencijų, arba Sosto, salė pasipuošė įspūdingu baldakimo frizu su heraldiniais ženklais, sukurtu pagal išlikusios autentiškos XVII a. pradžios heraldinės juostos pavyzdį.

Ji papuošta Vazų dinastijos, Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Švedijos Karalystės ir Maskvos valstybės herbais. Tęsti Rūmų istorinių reprezentacinių interjerų dekoro atkūrimo programą, užbaigiant prieš dvejus metus sukurto sosto baldakimo dekoravimą ir atkuriant Baroko epochos dvasią, padėjo Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmai (La Chambre de Commerce Franco-Lituanienne), tapę išskirtiniu šio projekto mecenatu.

„Jau daugiau kaip prieš metus, 2014 m. pavasarį, inicijavome Vazų laikų ankstyvojo baroko stilistiką atspindinčios Barokinės audiencijų, arba Sosto, salės baldakimo stogelio frizo juostos su istoriškai pagrįstais heraldiniais ženklais sukūrimo projektą. Tad išties labai džiaugiamės sulaukę Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmų palaikymo ir paramos jį įgyvendinant ir užbaigiant 2013 m. sukurto sosto baldakimo, papuošto jungtiniu Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Švedijos Karalystės ir Vazų dinastijos herbu nugarinėje sienelėje, dekoravimą“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Baldakimo frizo projektą sukūrė vienas žymiausių ir produktyviausių moderniosios Lietuvos heraldikos kūrėjų, ilgametis Lietuvos heraldikos komisijos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dailininkas Arvydas Každailis, o projektą įgyvendino žinoma Lietuvos dailininkė tekstilininkė Regina Každailienė.

Kuriant heraldinio baldakimo frizo koncepciją, specialistus konsultavo žymūs Lietuvos heraldikos ir dailės istorijos tyrinėtojai – Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, ilgametis Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos bei Valdovų rūmų muziejaus tarybos narys, istorikas ir heraldikas dr. Edmundas Rimša, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus dailės akademijos profesorė, dailės istorikė habil. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, ilgametė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja, Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos narė, dailės istorikė habil. dr. Rūta Janonienė.

Įspūdingas meno kūrinys jau džiugina Valdovų rūmų muziejaus lankytojus – puošia Barokinę audiencijų, arba Sosto, salę. Jį sumontavo Lietuvos rusų dramos teatro Gamybos skyriaus specialistai Marius Budnikas, Grasiela Kriaučiūnaitė ir Tauras Kensminas.

Baldakimo frizo sukūrimo ir įgyvendinimo idėją aktyviai rėmė Valdovų rūmų muziejaus mecenatu tapę Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmai. Siekiant plėtoti verslo ryšius, dvišalį ekonominį bei kultūrinį bendradarbiavimą ir skatinti socialinę įmonių atsakomybę, Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmų Valdyba priėmė sprendimą 2014 m. Valdovų rūmuose surengti verslo ir paramos vakarą ir surinkti lėšų konkrečiam projektui atkuriamoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje įgyvendinti. Prie reikalingų lėšų sukaupimo labiausiai prisidėjo Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmų vykdomoji direktorė Otilija Snieškaitė ir Valdybos vicepirmininkė Žaneta Fomova.

Dosnių mecenatų dovaną Barokinėje audiencijų, arba Sosto, salėje primins speciali marmuro lentelė. Tokių lentelių, liudijančių apie konkrečią paramą interjero dekoro elementams atkurti, su mecenatų vardais arba įmonių pavadinimais galima rasti daugelyje Valdovų rūmų salių, o prie keliolikos eksponatų minimi jų dovanotojai. Valdovų rūmų muziejus nuoširdžiai dėkoja visiems rėmėjams ir mecenatams, turtinantiems nacionalinį paveldą, kasmet rengia padėkos vakarus ir kviečia tęsti šią kilnią misiją. Beje, 2015 m. lapkričio 21 d. Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmai, tęsdami prieš metus užgimusią tradiciją, Valdovų rūmuose vėl rengia paramos vakarą.

Kaip svarbiausias baldakimo frizo heraldinės kompozicijos ir ornamentikos motyvų projekto sukūrimo pavyzdys pasirinkta išlikusi autentiška XVII a. pradžios vertybė, papuošta daugybe heraldinių ženklų. Tai apie 1610 m. metalo gijomis išsiuvinėta heraldinė juosta, papuošta Vazų dinastijos, Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Švedijos Karalystės ir Maskvos valstybės herbais. Manoma, kad ši herbinė juosta, kuri šiandien saugoma Lenkijoje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje (Muzeum Narodowe w Warszawie), taip pat buvo nedidelio baldakimo frizas arba iškilmingų drabužių puošybos detalė.

Vazų dinastijos ir minėtų keturių valstybių herbai šioje juostoje buvo pavaizduoti neatsitiktinai. Švedų kilmės Vazų dinastija, turėjusi giminystės ryšių su Lietuvą ir Lenkiją valdžiusiais Gediminaičiais-Jogailaičiais, Švedijos Karalystę valdė nuo XVI a. pradžios iki XVII a. vidurio. 1562 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje įvyko tuomečio Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos jungtuvės su Lietuvos ir Lenkijos princese Kotryna Jogailaite. Šios vestuvės jų sūnui Žygimantui Vazai atvėrė kelią į Lenkijos karaliaus (1587) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1588) sostą. Žygimantas Vaza pradėjo 80 metų trukusį Vazų dinastijos valdymą Abiejų Tautų Respublikoje, t. y. jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. 1592 m. po tėvo mirties jis tapo ir Švedijos karaliumi, tačiau netrukus savo dėdės nuo švedų sosto faktiškai buvo nuverstas (1599–1604). Vis dėlto tiek Žygimantas Vaza, tiek jo sūnūs Vladislovas bei Jonas Kazimieras greta Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo iki pat mirties vadinosi ir Švedų, Gotų bei Vandalų paveldimais karaliais, t. y. laikė save teisėtais Švedijos karališkojo sosto įpėdiniais. Tiesa, 1660 m. taikos sutartimi Jonas Kazimieras Vaza pretenzijų į Švedijos sostą atsisakė, bet iki gyvos galvos jam formaliai buvo paliktas Švedijos karaliaus titulas. 1668 m. jis atsisakė ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto, bet ir šis titulas jam buvo paliktas iki gyvos galvos (1672).

1610 m., suirutės Maskvos valstybėje laikais, Rusijos caru buvo išrinktas tuomečio Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos sūnus Vladislovas Vaza, kuris niekada nebuvo karūnuotas Maskvos valdovu, tačiau šį titulą naudojo iki pat 1634 metų. Tiesa, jau 1613 m. Rusijos caru buvo išrinktas ir karūnuotas pirmasis Romanovų giminės atstovas, o Vladislovui Vazai nuo tol liko tik nominalus titulas, priminęs kažkada turėtas pretenzijas.

Tad atkurtos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos trečio aukšto Barokinės audiencijų, arba Sosto, salės baldakimo stogelio frizo juostos heraldiniai ženklai atspindi Žygimanto ir Vladislovo Vazų laikų Abiejų Tautų Respublikos, t. y. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, federalistinę struktūrą, taip pat pabrėžia Vazų dinastijos pretenzijas į Švedijos karalių ir Maskvos carų sostus. Abiejų Tautų Respublikos užsienio politika šiaurės ir rytų kryptimis kaip tik dažnai ir buvo formuojama bei vykdoma Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje. Pvz., 1611 m. čia itin iškilmingai atšvęsta pergalė prieš Maskvą ir Smolensko atsiėmimas bei grąžinimas Lietuvai. Taigi, toks šio Europos regiono politinius ir dinastinius ryšius Vazų laikais atspindintis heraldinis frizas atkurtuose Valdovų rūmuose yra istoriškai pagrįstas.

Šiandien Valdovų rūmų Sosto salės baldakimo heraldiniai ženklai, pakartojantys ir autentiškų radinių (pvz., koklių, akmeninių architektūros elementų) herbus, muziejaus lankytojams, atvykstantiems iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos ir kitų šalių, primena XVII a. pirmos pusės šio Europos regiono valstybinių santykių peripetijas, dinastinius ryšius, taip pat liudija, kad šioje Vilniaus rezidencijoje kažkada buvo sprendžiamas pusės Europos likimas.

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu