2015 11 12

Gita Argustaitė-Zailskienė

Moters psichologija

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min

Kai užklumpa pokyčiai…

Aš mėginsiu prisitaikyti prie to, kas aplink mane vyksta, ir nesitikėsiu, kad viskas vyks taip, kaip man norisi.

Nuolatinė kaita yra mūsų gyvenimo variklis, kuris verčia mus judėti pirmyn. Pokyčiai kiekvieną skatina mokytis, prisitaikyti ir tobulėti. Kita vertus, įprastas ritmas ir rutina taip pat turi privalumų: kai gerai žinai, ko gali tikėtis iš kasdienybės, gyventi tampa ramiau ir saugiau. Kalbėdami šia tema tikriausiai pasidalintume į dvi stovyklas, kurių viena sakytų, kad nekenčia rutinos ir dievina naujoves, o kita – jog naujovės gąsdina, ir vienintelis gero gyvenimo garantas yra ramybė bei pastovumas. Išties savaip teisios būtų abi šio ginčo pusės: kaita gyvenimui suteikia spalvų, moko mus lankstumo ir atveria naujas duris, tačiau didelių pokyčių mes baiminamės, ir ne be reikalo. Kai gyvenimas pasisuka netikėta linkme, prireikia nemažai laiko ir pastangų, kad prisitaikytume ir vėl imtume jaustis patogiai.

Laukti pokyčiai ar ne – jie išgąsdina

Dar 1967 metais amerikiečių psichiatrai Thomas Holmes‘as ir Richardas Rahė dirbdami su pacientais padarė išvadą, kad dėl tam tikrų gyvenimiškų pokyčių gali atsirasti įvairių ligų. Jie sudarė labiausiai stresą keliančių įvykių sąrašą, kuriuo remiantis galima numatyti, ar artimiausiu metu žmogų gali ištikti kokios nors sveikatos problemos. Šie du tyrėjai vadovavosi labai paprasta samprata: kuo daugiau dalykų gyvenime keičiasi, tuo daugiau energijos ir pastangų prireikia prie jų prisitaikyti, o kai jėgų pareikalaujama itin daug, gali imti rimtai šlyti sveikata. Kitaip tariant, nebūtų nieko labai keisto, jei tris kartus per metus pakeitus darbovietę imtų varginti, pvz., virškinimo problemos.

Šie du gydytojai į savo pokyčių sąrašą įtraukė ne tik negatyvius dalykus (atleidimas iš darbo, įkalinimas, artimojo mirtis ir kt.), bet ir tokius, kuriuos daugelis mūsų laiko teigiamais ir nešančiais džiaugsmą (vedybos, vaiko gimimas, reikšmingi asmeniniai pasiekimai, atostogos). Juk net jei gyvenime vyksta pozityvios ir lauktos permainos, vertėtų nepamiršti, kad smarkiai pasikeitus įprastai kasdienybei mes nebūtinai savaime mokame prie jos prisitaikyti. Be to, pokyčiai būna dvejopi: vienus pasirenkame patys, kiti mus užklumpa netikėtai. Savaime suprantama, su nelauktais pokyčiais, kuriems nė kiek nesiruošėme ir jų nesirinkome, susitvarkyti sunkiau, tačiau įdomu tai, kad nenumatytų keblumų sukelia net ir planuoti, laukti įvykiai.

Vadinasi, pokyčiai – dalykas įdomus, bet sudėtingas. Teigiami ar neigiami, planuoti ar neplanuoti – jei su jais susidūrusi nemokėsi tinkamai reaguoti ir pasirūpinti savimi, gali sulaukti nemalonių pasekmių.

Pokytis yra procesas

Ši frazė gali pasirodyti pernelyg skambi, tačiau stabtelk ir pagalvok apie tai. Pats pokytis dažniausiai įvyksta greitai: vedybų ceremonija ir šventė tetrunka dieną-dvi, naują darbą pradedi dirbti vieną rytą, artimasis miršta staigiai. Pokytis ima ir įvyksta, tačiau tai nereiškia, kad tavo galvoje viskas iškart persitvarko. Tavyje pokyčio procesas vyksta ilgai, ir kuo didesnis pokytis, tikėtina, kad tuo ilgiau prie jo taikysies. Oficiali nauja pradžia ir psichologinė pradžia dažniausiai yra du skirtingi dalykai. Tad jei, pvz., pradėjusi mokytis naujame universitete pirmąsias dienas ar savaites jautiesi prastai ir galvoji, kaip smarkiai viskas pasikeitė, primink sau: ne pasikeitė, o dar keičiasi. Duodama sau laiko ir pripažindama, kad tu, kaip ir bet kuris kitas žmogus, nemoki prie didelių naujovių prisitaikyti per dieną ar dvi, galėsi šiek tiek atsipalaiduoti.

Susikurk malonią pabaigą

Kiekvienas pokytis atsineša naujovių, tačiau telkdamiesi tik ties jomis, kartais užmirštame, kad atvertę naują lapą, užverčiame seną. Persikraustę į naują miestą atsisveikiname su senuoju, sutikdami Naujus metus išlydime praėjusius, susituokę netenkame nevedusio ar netekėjusios statuso.

Piko-pabaigos taisyklė sako, kad, praėjus kuriam laikui, visas savo patirtis prisimename pagal tai, kaip jautėmės intensyviausiu ir paskutiniu tam tikro laikotarpio momentu. Kitaip tariant, gali būti, kad jei seniau dirbtame darbe keletą mėnesių patyrei intensyvų spaudimą ir vos spėjai atlikti užduotis, o tada, dar ir prieš pat išeidama iš šio darbo, turėjai atsilaikyti prieš nepatenkintus viršininkus, tikėtina, kad šį darbą prisiminsi kaip tau netikusį ir nepatikusį, net jei visas kitas ten praleistas laikas buvo malonus. Vadovaudamasi šia logika visuomet prisimink, kad pabaiga yra svarbi, ir verta ją paversti maloniai įsimintina. Jei išeini į kitą darbą, paminėk tai su buvusiais kolegomis pokalbiais prie skanaus pyrago gabalėlio, jei išteki – atšvęsk iš kojų verčiantį mergvakarį. Taip padėsi sau susikurti malonią pabaigą, kurią prisiminsi dar ilgai.

Svarbu žinoti, kas vyksta

Bet kokioje naujoje situacijoje labiausiai sutrikusi jautiesi tada, kai nesupranti, kas vyksta su tavimi ir aplink tave. Gyvenimas be mylėto šeimos nario, pirmakartė motinystė, naujas augintinis namuose ar pasikeitusi finansinė padėtis – kiekvienas toks pokytis yra naujiena. Atsiduri situacijoje, kurios iki šiol dar nesi patyrusi, tad nesi visiškai tikra, kaip elgtis. Padėti sau galėtum nusprendusi daugiau pasidomėti ir sužinoti šį tą naujo apie tai, kas tau nutiko. Jei atsitiko blogiausia ir praradai mylimą artimąjį, gali paskaityti Elizabeth‘ės Kübler-Ross knygą Apie mirtį ir mirimą; jei sunkiai sekasi įprasti prie naujos darbovietės, paprašyk kolegų, kad atsakytų į tau kylančius klausimus; jei susirgai liga, kuri reikalauja keisti gyvenimo būdą, paieškok, galbūt tavo mieste yra savitarpio pagalbos grupė, kur renkasi tokio paties likimo žmonės – ten galėtum sužinoti viską, kas tau rūpi, ir mokytis iš kitų žmonių patirties. Žmonės, kurie ieško informacijos ir pagalbos, kur kas lengviau prisitaiko prie pasikeitusio gyvenimo.

Kai trukdo mūsų pačių mintys

Kaip ir kiekvienoje gyvenimo situacijoje, tavo mintys gali tau padėti arba trukdyti. Vykstant pokyčiams tavo gyvenime, vienokius ar kitokius dalykus galvoti tave skatina išankstiniai įsitikinimai. Pvz., mama, kurios vaikas pradeda studijuoti kitame mieste ir išsikrausto iš namų, gali turėti įvairių įsitikinimų, visai nepadedančių prisitaikyti prie esamos situacijos. Kankintis verčia į galvą lendančios mintys: nežinau, ką dar gyvenime galiu veikti, nes iki šiol tik auginau vaiką ir daugiau nieko nemoku. Tokioje situacijoje reikėtų išmokti atpažinti liūdinančias ir žlugdančias mintis bei stengtis mesti joms iššūkį. Jei minėta mama permąsčiusi galės pripažinti, jog ji nenustoja būti motina savo sūnui, o kinta tik tai, kaip ji tai darys, susitvarkyti su naująja padėtimi taps lengviau. Galbūt net atsiras motyvacijos tobulinti seniai pamirštus įgūdžius, eiti į kursus ar paskaitas, mokytis naujų įdomių dalykų, ir mintis, kad ji nieko daugiau nemoka, su laiku išgaruos iš galvos.                                                                           

Leisk sau jausti

Kad ir kokie pokyčiai gyvenime įvyks, dėl jų visuomet kils emocijų. Kartais džiaugsiesi, kartais liūdėsi, o kartais sėdėsi nuleidusi rankas ir jausiesi visiškai bejėgė. Net jei ir imsiesi tinkamai tvarkytis su pasikeitusia padėtimi, svarbu žinoti, kad jausti yra normalu ir žmogiška. Vadinasi, susirgusi sunkia liga neprivalai užgniaužti kylančių emocijų ir stoiškai griebtis vien tik knygų skaitymo bei gydymosi. Moksliniai tyrimai rodo, jog užgniauždamas jausmus žmogus sau tikrai nepadeda: tai darant nuolat, kyla ilgalaikė įtampa, gali dažnėti pulsas ir apimti nerimas.

Viena iš priemonių, padedančių ne tik susidoroti su kylančiais jausmais, bet pirmiausia juos suprasti – dienoraščio rašymas. Kasdien ar kas kelias dienas paimk popieriaus lapą ir išliek visa tai, kas zvimbia tavo galvoje – pasijusi geriau. Kai aprašai tai, ką jau patyrei, arba tai, kaip jautiesi, gali pažvelgti į tai kitu kampu ir įvertinti viską tarsi iš šalies. Yra net mokslinių tyrimų, įrodančių, kad depresija sergantys žmonės, kasdien rašydami dienoraštį, pagerina savo būklę.

Tavo esminiai poreikiai niekur nedingsta

Studentai, pirmą kartą išvykę iš tėvų namų, neretai visa galva pasineria į naująjį gyvenimą ir pamiršta, jog valgyti ir miegoti vis dar yra svarbu. Po pirmojo studijų mėnesio, per kurį išmokstama ne tik studijuoti, bet ir studentauti, dalis jaunuolių tarsi atsibunda ir pasijaučia blogai: namai toli, studijos sunkios, naujieji draugai dar ne tokie artimi… O kadangi būna trumpam nustoję sveikai maitintis, ilsėtis ir kitaip rūpintis savimi, greta emocinių sunkumų pajunta ir fizinių nemalonumų.

Kiekvieną kartą, susidūrusi su kasdienybę keičiančiais įvykiais, privalai prisiminti, kad pirmiausia turi pasirūpinti savo sveikata, nes tik būdama sveika ir gerai jausdamasi galėsi ramiau priimti permainas. Dar prieš ateinant tikėtiems ar netikėtiems pokyčiams, gali mintyse sudaryti sau naudingų dalykų sąrašą, kuriuo stengsiesi vadovautis kasdien. Tai galėtų būti sveika mityba, tinkamas miego kiekis, higiena, mankšta ar pokalbiai su artimaisiais. Kiekvienam žmogui šis sąrašas bus kitoks. Svarbu tiesiog atsiminti: tam, kad galėtum rūpintis aplinkiniais, pirmiausia privalai pasirūpinti savimi.

Bent šiandien…

Padėti sau išgyventi pokyčius gali kiekvienas žmogus. Jei sunku net pagalvoti apie tai, kad teks imtis veiksmų, galima pradėti nuo labai nedidelių sprendimų. Toliau išvardyti žingsneliai, kuriuos aprašė Virdžinijos universiteto psichologai, padės tau iš lėto įsivažiuoti:

Bent šiandien aš mėginsiu gyventi šia diena, nebandydama iškart išspręsti visų savo problemų.

Bent šiandien aš mėginsiu būti laiminga, suprasdama, kad mano laimė nepriklauso nuo to, ką kiti sako ir daro. Laimė yra mano taikos su savimi rezultatas.

Bent šiandien aš mėginsiu prisitaikyti prie to, kas aplink mane vyksta, ir nesitikėsiu, kad viskas vyks taip, kaip man norisi.

Bent šiandien pasirūpinsiu savo fizine sveikata ir emocine būkle. Paskaitysiu ką nors, kas mane įkvėps.

Bent šiandien padarysiu kam nors gerą darbą, bet apie tai nepasisakysiu. Būsiu tyli geradarė.

Bent šiandien pasistengsiu būti maloni sutiktiems žmonėms.

Bent šiandien susiplanuosiu dieną ir laikysiuosi savo plano. Nepasiduosiu skubėjimui ir neapsisprendimui.

Bent šiandien nesakysiu  jei turėčiau laiko…

Bent šiandien skirsiu minutėlę tyliai meditacijai ir ieškosiu savyje ramybės.

Bent šiandien nebijosiu džiaugtis.

Bent šiandien priimsiu save ir gyvensiu taip, kaip geriausiai moku.

Atmink, kad esi ne tik žmogus, turintis išgyventi ir priimti pokyčius, bet ir sąmoninga jų dalyvė, gebanti valdyti situaciją.

Duodama sau laiko ir pripažindama, kad tu, kaip ir bet kuris kitas žmogus, nemoki prie didelių naujovių prisitaikyti per dieną ar dvi, galėsi šiek tiek atsipalaiduoti.

Kasdien ar kas kelias dienas paimk popieriaus lapą ir išliek visa tai, kas zvimbia tavo galvoje – pasijusi geriau.