Inauguracinės klubo „Res Publica“ diskusijojos dėmesio centre – pilietinės iniciatyvos

Šiandienos geopolitinių iššūkių kontekste vis dažniau diskutuojame apie Europos Sąjungos būklę, NATO saugumo politikos pokyčius ar netgi karų Artimuosiuose Rytuose eigą bei pasekmes pasauliniai politikai. Iš tiesų, Europa ir pasaulis šiandien susiduria su vienais iš didžiausių išbandymų nuo pasaulinių karų laikų, o būdama dviejų stipriausių euroatlantinių organizacijų nare, Lietuva privalo aktyviai dalyvauti jų veikloje ir stengtis pasiūlyti atsakymus į šiandien mus visus vienijančius iššūkius.

Vis dėlto, norint spręsti dažną tarptautinę ar net globalią problemą, privalu atsakyti į tam tikrus šalies vidinės politikos klausimus. Valstybė ir jos žmonės turi apsibrėžti savo tapatybę, ilgalaikius tikslus ir interesus. Tai yra ypač aktualu tik prieš ketvirtį amžiaus nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai. Kelti valstybei aktualius klausimus ir kartu su įvairių sričių ekspertais, visuomenės veikėjais ir politikais ieškoti sprendimų yra nesenai įsteigto diskusijų klubo „Res Publica“ uždavinys. Vieno iš klubo steigėjų, ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, „Res Publica“ tikslas yra ne vien suteikti platformą diskusijoms, bet ir siekti ilgalaikio įnašo į Lietuvos politinį gyvenimą bei ugdyti pilietinę visuomenę.

Vakar vykusioje inauguracinėje klubo diskusijoje buvo nagrinėjamos pilietinių iniciatyvų galimybės Lietuvoje. Anot JAV lietuvės, garsios verslininkės Cynthia Pasky, pilietinės visuomenės ugdymų labiausiai suinteresuotas turėtų būti privatus verslas siekiantis įdarbinti kuo daugiau kompetentingų ir atsakingų darbuotojų. JAV, kitaip nei Lietuvoje, būtent privatus verslas remia didžiąją dalį pilietinių iniciatyvų bei siekia kuo labiau įtraukti jaunimą. Pasakodama apie savo politinę veiklą C. Pasky teigė, kad privataus verslo iniciatyva remti pilietinę visuomenę lemia tai, kad žmonėms net nebūtina priklausyti politinėms partijoms, kad galėtų aktyviai dalyvauti politikoje. Anot C. Pasky, kitas svarbus žingsnis link brandesnės pilietinės visuomenės yra švietimo sistemos reforma. Nors Lietuvos švietimo sistema pralenkia daugelio pasaulio valstybių švietimo sistemas, šiandien to nepakanka. C. Pasky teigimu, Lietuvos universitetai turėtų suteikti galimybes sudaryti individualias studijų programas bei leisti studijuoti dvigubą specialybę. Žinoma verslininkė pabrėžė, kad reformuojant švietimo sistemą taip pat svarbu išmokti atrasti ilgalaikes tendencijas bei nesitaikyti prie trumpalaikių poreikių.

Kitas diskusijos dalyvis, JAV Lietuvių Fondo tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas teigia, kad bet kokios pilietinės iniciatyvos sėkmės garantas yra jos narių pasiryžimas veikti ir aukoti savo laiką dėl bendro tikslo. Įspūdingą, net 40 milijonų dolerių biudžetą valdantis fondas veikia savanorystės pagrindu – visi tarybos nariai ir netgi pirmininkas negauna jokio atlyginimo. Anot M. Kasniūno, Lietuvoje savanoriška veikla nėra populiari, tačiau ir JAV ji taip pat neišpopuliarėjo savaime. Pirmininko teigimu, žmonių pasiryžimas savanoriauti yra valios aktas, kurį reikia ugdyti. JAV tai buvo pasiekta dėka ilgalaikės, kryptingos valstybės politikos, pradedant nuo mokyklos suolo ir baigiant žmonių darbovietėmis.

Buvęs ambasadorius Izraelyje Darius Degutis antrindamas kitiems diskusijoms dalyviams teigė, kad ir Izraelyje privatus verslas rodo iniciatyvą remiant pilietinę visuomenę, o dauguma žinomų ir sėkmingų organizacijų veikia savanorystės, kuri Izraelyje laikoma garbės reikalu, pagrindu. Ambasadoriaus teigimu, šiandien turime daug ko išmokti iš šios priešiškai nusiteikusių valstybių apsuptos šalies. Teritoriškai mažesnis, tačiau 2,5 karto daugiau gyventojų nei Lietuva turintis Izraelis dar prieš 30 metų neturėjo beveik nieko, o šalies ekonomika buvo atsidūrusi visiškame dugne. Šiandien Izraelis lyderiauja daugelyje modernios pramonės šakų, šalyje taip pat sėkmingai vystomi informacinių technologijų bei finansinių paslaugų sektoriai. Pasak Ambasadoriaus, norint rasti atsakymą, kaip visa tai pavyko, užtenka įžengti į Tel Avive esantį Žydų Tautos muziejų, kuriame pasakojama šios tautos istorija. Anot D. Degučio, visu pirma visus žydus vienija bendras tikslas – valstybės ir tautos gerovė. To siekiama ne vien skambiomis deklaracijomis, bet ir kasdieniais darbais. Amžinosios vertybės, tikėjimas ir šeima jungia žmones į bendruomenes ir sugeba sutelkti visą po pasaulį išsisklaidžiusią žydų diasporą bendram darbui – valstybės ir tautos stiprinimui.

Keliautojas  Vytaras Radzevičius apibendrindamas visą diskusiją pastebėjo, kad kaip ir prieš 25 metus, taip ir dabar mentalitetas  išlieka pagrindine problema. Tai liudija ir faktas, kad iškilus išorės grėsmei atsirado ir naujos vidaus grėsmės. Tačiau V. Radzevičiaus teigimu, ne viskas yra prarasta ir jaunoji karta leidžia tikėtis šviesesnio rytojaus.