2015 11 20

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai kartu tirs egzegezės tradicijas antikoje

Ką reiškia skaityti autoritetingą tekstą antikoje? Kokiais hermeneutiniais principais rėmėsi graikai, žydai ir krikščionys, tirdami ir aiškindami filosofijos ir religijos tekstus? Ar vyravo bendros visuotinai priimtos normos, o gal įvairios filosofinės mokyklos ir religinės bendruomenės kūrė savo tekstų interpretavimo metodus priklausomai nuo jų mokytojų, nuo kultūrinių ir istorinių aplinkybių?

Šie ir kiti klausimai bus tiriami bendrame Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų grupės projekte „Egzegezės tradicijos antikos filosofijoje, judaizme ir krikščionybėje: kilmė ir kultūrinis kontekstas“. Projektą finansuoja Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programa „Moksliniai tyrimai ir plėtra“, remianti 9 mėnesių trukmės institucijų partnerystės projektus, skirtus vykdyti mokslo stažuotes ir organizuoti bendrus renginius Lietuvos ir Šveicarijos viešojo sektoriaus mokslo ir studijų institucijose 2016 m. (plačiau žr. http://www.lmt.lt/).

„Egzegezės tradicijų antikos filosofijoje, judaizme ir krikščionybėje“ projektas suburs 10 mokslininkų iš Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto ir Šveicarijos Fribūro universiteto Teologijos ir Filosofijos fakultetų. Mokslininkai, tarp kurių bus ir keli Lietuvos bei Šveicarijos doktorantai, atstovaus skirtingoms disciplinoms: senųjų kalbų (graikų, lotynų, koptų), graikų filosofijos, biblistikos, patristikos, senosios Bažnyčios istorijos. Projektui vadovauja LEU profesorė Tatjana Aleknienė, Šveicarijos mokslininkų darbus koordinuoja Fribūro universiteto patristikos ir senosios Bažnyčios istorijos profesorius Franzas Mali. Projekto metu numatomos Lietuvos mokslininkų stažuotės Fribūro universitete, bendri Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų seminarai bei galutinė 2016 m. rugsėjo mėnesį Vilniuje vyksianti konferencija, kurios metu bus pristatyti bei aptarti tyrėjų pasiekti rezultatai.

Tiek graikų filosofinės, tiek žydų ir krikščionių egzegezės situacijos buvo įvairios ir priklausė, be kita ko, ir nuo konkretaus kultūrinio egzegeto ir jo bendruomenės konteksto – teologinių, filosofinių prielaidų, erudicijos, santykio su aiškinamojo teksto kalba ir pan. Tai lėmė ir taikomų teksto aiškinimo metodų skirtybes. Toks kultūrinis egzegezės būdų „kontekstualumas“ iki šiol yra labai menkai tirtas. Būtent jo ketina imtis projekto dalyviai, kurie gilinsis į Platono bei platonikų, Filono Aleksandriečio, Antrosios Šventyklos laikotarpio žydų raštų, pirmųjų krikščionybės autorių, Origeno, Bazilijaus Cezariečio ir Augustino egzegetines strategijas bei jų atspindžius Biblijos vertimuose į koptų kalbą ir lotyniškoje vienuolinėje literatūroje. Bendras skirtingų disciplinų specialistų darbas leis aprėpti ir įvertinti interpretacinius instrumentus ir metodus šiuose skirtinguose, tačiau artimai susijusiuose kultūriniuose kontekstuose, apimančiuose 1000 metų laikotarpį ir padėjusiuose krikščioniškosios Europos pamatus.

Fribūro universiteto mokslininkus ir LEU grupės narius sieja seni ir vaisingi mokslinių mainų ryšiai: jie yra skaitę pranešimus ir paskaitas vieni kitų universitetuose, rengę bendras tarptautines parodas ir konferencijas (2004 m. Vilniuje apie Augustiną) bei seminarus (Colloquium Plotinianum Vilniuje 2005 m.), kartu ruošę publikacijas. Vis tik abu projekte dalyvaujantys universitetai tokio plataus masto bendradarbiavimą su partneriais iš Šveicarijos ir Lietuvos pradeda pirmą kartą, tad projekto dalyviai labai tikisi, kad toks sustiprėjęs bendradarbiavimas virs gerosios praktikos ir ilgalaikio bendradarbiavimo sklaidos centru.