Knygoje „Diktatorių vaikai“ – garsiausių 20 amžiaus diktatorių vaikų likimai

Jean-Christophe Brisard, Claude Quétel. Diktatorių vaikai. Garsiausių 20 amžiaus diktatorių vaikų likimai. Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Karazijaitė. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 288 p.

Susipažinkite su šešiolika žymiausių pasaulio valstybių diktatorių vaikų. Jų santykis su tironišku tėvu padeda geriau suprasti paties lyderio asmenį, atskleidžia kitą jo charakterio pusę. Intriguojančiai nušviečiama tuometinė politinė, kultūrinė aplinka ir vėlesni, po diktatoriaus mirties klostęsi įvykiai. Knyga parengta remiantis žymių istorikų ir reporterių surinkta medžiaga, lyderių artimųjų ir režimo kritikų liudijimais.

Knygoje pasakojama Svetlanos Stalinos, Edos Musolini, Udėjaus ir Kusėjaus Huseinų, Mao dukros Li Na, Franko bei Kastro atžalų, Pinočeto šeimos, Bašaro al Asado, Muamaro Kadafio, Aleksandro Lukašenkos ir kitų istorijos.

Kaip teigia knygos sudarytojai, visi šie vaikai buvo ypatingi istorinių akimirkų liudytojai. Jie gyveno artimoje aplinkoje tų, kurie mėgino pagal savo sampratą formuoti XX amžių. Kas geriau už juos gali mums naujai atskleisti savo tėvų viziją.

„Klausimas visai paprastas: ar Stalinas, Mao, Čaušesku skirdavo laiko savo vaikams po diktatoriškos darbo dienos? Ar šie despotai, peržengę savo namų slenkstį, sugebėdavo atvirsti į žmogiškų jausmų nestokojančias būtybes? Ar tie vaikai galėjo harmoningai formuotis? Ar jie įgijo tiek visuomeninio, tiek jausminio ugdymo pagrindus, leidžiančius prisitaikyti prie šiandienos pasaulio?“