Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2015 12 12

Kun. Mariusz Marszałek, FGM

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Jubiliejiniai metai – kas tai?

Turbūt daugeliui yra žinomas Senojo Testamento pasakojimas apie mūsų pirmuosius tėvus – Adomą ir Ievą, Kūrėjo išvarytus iš rojus už neklusnumą, pasmerktus klaidžioti ir laukti žadėto išganymo. Ne tik iš katechezės, bet ir iš savo patirties žinome, kokių pasekmių visai žmonijai atnešė šis įvykis. Mūsų polinkis nusidėti ir trigubas geismas – tai kiekvieno mūsų širdies žaizda – savotiškas sprendimo suvalgyti uždraustą vaisių prisiminimas.

Prigimtinė nuodėmė – ne tik nelaimė žmogui, staiga suvokusiam savo nuogumą ir pradėjusiam bijoti Dievo, bet ir drama To, kuris troško pasidalinti su savo kūriniu beribe meile ir sukurti su juo tikrosios bičiulystės saitus. Įkvėptasis Pradžios knygos autorius jau pirmuose puslapiuose parodo mums savo planų neišsižadantį Dievą net ir po žmogaus nuopuolio, Dievą, išeinantį jo pasitikti: „Adomai, kur tu esi?” (plg. Pr 3, 9) – tai savotiškas nevilties šauksmas, o kartu ir šauksmas Kūrėjo, besiilginčio savo rankų kūrinio.     

Todėl Dievas per visus amžius ieškos būdų, kaip atkurti prarastus ryšius su žmogumi ir iš naujo jį priglausti prie savęs. Šiuo klausimu ypatingą vietą išganymo istorijoje užėmė kas 50 metų izraelitų švenčiami jubiliejiniai metai. Tai buvo skolų ir bausmių dovanojimo metai. Labiausiai šia geradaryste pasinaudodavo skolininkai, vargdieniai, taigi – paramos reikalaujantys žmonės. Kristus, vos pradėjęs savo viešą mokymą, prisimindamas minėtą žydų tradiciją, paskelbė malonės laiko pradžią (plg. Lk 4, 14–21). Tokiu būdu Jis paaiškino savo žemiškosios misijos esmę – apdovanoti malone, kitaip tariant, malonės dovanas teikti už nieką visiems, jų stokojantiems.

Tačiau prie šios jubiliejinių metų tradicijos Bažnyčia sugrįžo tik viduramžiais. Krikščioniškasis jubiliejus – tai malonės metai, nuodėmių atleidimo metai, taip pat ir bausmių už padarytas nuodėmes panaikinimo metai, susipykusiųjų susitaikymo metai, daugybės atsivertimų metai, atgailos metai. Tuo metu Bažnyčia suteikia kur kas daugiau atlaidų nei kitais metais.

Popiežiaus Bonifaco VIII iniciatyva jubiliejinius metus Bažnyčia pirmą kartą šventė 1300-aisiais. Iš pradžių jie turėjo būti skelbiami kas 100 metų. Paskui šis laikas buvo sutrumpintas iki 50 (Klemensas VI), vėliau iki 33 (Urbonas VI), ir galiausiai iki 25 metų (Paulius II). Be to, Bažnyčia pradėjo skelbti Šventuosius metus ne tik nurodytais metais, bet ir tam tikromis specialiomis progomis, pvz., 1933-iaisiais popiežius Pijus XI paskelbė Šventuosius metus norėdamas paminėti 1900-ąsias išganingosios Kristaus mirties metines. Benedikto XVI iniciatyva 2008-ieji buvo minimi kaip šv. Pauliaus metai, skirti dviejų tūkstantmečių jubiliejui nuo šio apaštalo gimimo. 

Tačiau ne visada Šventieji metai yra skelbiami kokio nors su Išganymo istorija susijusio įvykio metinių proga. Kartais, kaip kad popiežiaus Pranciškaus Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo atveju, norima atkreipti tikinčiųjų dėmesį į tam tikrą tikėjimo slėpinį.

Taigi tarp 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. lapkričio 20 d. tikinčiųjų akys ir visa sielovados veikla turi būti nukreipta į didžiausią Dievo malonę – gailestingumą bei sekant Jo pavyzdžiu gailestingumo dalijimą savo artimui.

Panašiai kaip ir kitų jubiliejų proga, Jubiliejaus metų minėjimo pradžia bus skelbiama Vatikane per Šv. Petro ir Pauliaus bazilikos Šventųjų durų atidarymo apeigas. Tai įvyks gruodžio 8 dieną per Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmes. Tai ne atsitiktinė data. Ji sutampa su Vatikano II Susirinkimo 50-osiomis metinėmis, Susirinkimo, kuris šv. Jono XXIII nuomone, turėjo būti Bažnyčios atsakas naujajai realybei – būtinybė savo meto žmonėms suprantamiau kalbėti apie Dievą. Šventasis Tėvas norėjo, kad Bažnyčia dar uoliau naudotųsi gailestingumo vaistais, gydydama pasiklydusius ir labai dažnai nuodėmės nelaisvėje esančius XX amžiaus žmones.

Popiežius Praniškus trokšta, kad Jubiliejus taptų džiaugsmingu Dievo Gailestingumo šventimu ne tik Romoje, bet ir tam tikrose vietos Bažnyčiose. Todėl jau 2015 m. gruodžio 13 dieną visose pasaulio katedrose bei vyskupų išrinktose ir nurodytose šventovėse arba bažnyčiose bus atvertos Gailestingumo durys. Vilniuje jos bus ne tik Arkikatedroje bazilikoje, bet ir Aušros Vartų koplyčioje, Dievo Gailestingumo šventovėje bei Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje.  

Pamaldus bažnyčios, kurioje yra Gailestingumo durys, lankymas bei įėjimas pro jas yra susijęs su galimybe, laikantis įprastų sąlygų (išpažintis, Komunija bei malda už popiežių,) pelnyti atlaidus. Anksčiau nurodytose bažnyčiose (išskyrus Šv. Ignoto) visą Jubiliejaus laiką kiekvieną dieną nuo 9:00 iki 17:00 val. galima bus atlikti išpažintį. Dievo Gailestingumo šventovėje kunigai budės nuo pirmadienio iki šeštadienio 9:00 iki 17:00 val., o sekmadieniais nuo 11:30 iki 17:00 val.

Per visus Gailestingumo metus yra numatyta vykdyti daug įvairių sielovados darbų, kurių tikslas – padėti tikintiesiems atrasti didžiulį lobį – Dievo Gailestingumą. Už Gailestingumo metų minėjimą atsakingi Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos nariai pagalvojo apie kiekvieną visuomenės grupę. Minėjimo programoje, šalia tradicinių dienų, skirtų konsekruotiems asmenims, kunigams, šeimoms ar jaunimui, atsirado pasiūlymai kaliniams, o taip pat ir paguodos reikalingiems žmonėms. Išsami Gailestingumo metų minėjimo programa yra internetiniame puslapyje: http://www.iubilaeummisericordiae.va.

Popiežius Pranciškus bulėje MISERICORDIAE VULTUS, skelbiančioje Ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų, neapsiribojo formaliais klausimais. Minėtame dokumente jis pateikė konkrečius nurodymus, kaip vaisingai išgyventi šį laiką.

Pirmiausia šv. Petro įpėdinis nurodo maldą. Ir nors čia nepateikia konkrečios formuluotės, tai skaitant tekstą nesunku suprasti Šventojo Tėvo intencijas. Popiežius Pranciškus kviečia kiekvieną tikintįjį kontempliuoti Jėzų, kuris yra „Tėvo gailestingumo veidas“ (MV, 1). Asmeninio susitikimo su Kristumi erdvė turi būti Dievo žodis ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija.

Susitikimas su Įsikūnijusiu Gailestingumu bei Gailestingosios Dievo meilės potyris veda žmogų prie tikrojo atsivertimo, suteikia palankią progą išsilaisvinti iš nuodėmės ir pakeisti savo gyvenimą. Todėl popiežius kviečia visus tikinčiuosius, ir pasauliečius, ir kunigus, kad Išpažinties sakramente iš naujo atrastų atleidžiančio Dievo galią. „Atleidimas yra jėga, leidžianti prisikelti naujam gyvenimui ir įkvepianti drąsos viltingai žvelgti į ateitį“ (MV, 10) – į kiekvieną mūsų kreipiasi Šventasis Tėvas.

Susivienijimas su Dievu skatina žengti antrą žingsnį – pažadina troškimą kitiems skelbti Dievo gailestingumą. Popiežius kviečia atverti savo širdis visiems, gyvenantiems labiausiai beviltiškuose egzistencijos paribiuose, jis linki, „kad krikščionys jubiliejaus metais pagalvotų apie gailestingumo darbus kūnui ir dvasiai“) (MV, 15). Tų pirmųjų sąraše yra: pamaitinti alkanus, pagirdyti ištroškusius, priglausti benamius, aprengti nuogus, kalinčius sušelpti, slaugyti ligonius, palaidoti mirusiuosius; Antriesiems priklauso: abejojančiam patarti, nemokantį pamokyti, pikta darantį sudrausti, nuliūdusį paguosti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, melstis už gyvuosius ir mirusiuosius.

Tarp daugybės kitų yra ir paskata, kalbanti apie piligrimystę. Piligriminė kelionė yra pats gyvenimas, o žmogus – viator – piligrimas pakeliui į trokštamą tikslą. (…) „Piligriminė kelionė turi skatinti atsiversti: žengdami pro Šventąsias duris, leidžiamės apkabinami Dievo gailestingumo ir įsipareigojame būti gailestingi kitiems, kaip Tėvas yra gailestingas mums.“ (MV, 14)

Lietuvos gyventojams ypatingas piligrimystės tikslas bus, be abejonės, Dievo Gailestingumo Betliejus, kitaip tariant – Vilnius, miestas, kuriame susitiko du didieji Dievo Gailestingumo apaštalai – pal. kun. Mykolas Sopočka ir šv. Faustina Kowalska. Čia Eugeniuszas Kazimirowskis nutapė pirmąjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą, čia Viešpats Jėzus padiktavo Dievo Gailestingumo vainikėlį, čia pirmuosius įžadus davė į Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją stojančios seserys, Dievo Gailestingumo paslaptį skelbiančios visame pasaulyje, taip pat patarnaujančios Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje.

Svarbiems su Gailestingumo metų minėjimu susijusiems vietos įvykiams būtina priskirti Čarny Bor vietovėje esančios pal. kun. Mykolo Sopočkos bažnyčios konsekraciją, įvyksiančią 2016 metų vasarį ir 2016 metų gegužės 6–8 dienomis Vilniuje organizuojamą Nacionalinį Dievo Gailestingumo kongresą. Tikslų visų renginių planą, kuris, beje, bus nuolatos aktualizuojamas, galima rasti puslapyje: http://www.katalikai.lt/gailestingumojubiliejus/.  

Taigi Dievas per amžius išlieka toks pat. Ir žmonijos istorijos pradžioje Jis ištiesė ranką nuodėmės pasekmes patiriančiam Adomui, ir šiandien popiežiaus Pranciškaus balsu Jis kreipiasi į kiekvieną mūsų laikų žmogų: „Adomai, kur esi? Eikš, nesislėpki. Štai aš tau skiriu malonės laiką.“ Atsakykime į šį Dievo kvietimą, tegul iš ietimi pervertos Jėzaus širdies ištryškę spinduliai suteikia mums ramybę, paguodą, pasitikėjimą ir meilę, kurių ilgimės ir kurias daug kartų bandėme užčiuopti gyvenimo keliuose. Tegul susitikimas su gyvuoju Dievu, trokštančiu per artimiausius mėnesius suteikti kiekvienam mūsų daugybę malonių, tampa vaistais mūsų sužeistoms širdims, tegul pakeičia mūsų gyvenimus ir atveria mūsų širdis kitam žmogui.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.