2015 12 25

Vysk. Mindaugas Sabutis

„Lietuvos evangelikų kelias“

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Kalėdų dovana

Lietuvos liuteronų bažnyčios vadovo, vyskupo Mindaugo Sabučio žodis

Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. (Mt 2, 10–11) 

Skamba giesmės, pamokslai, vaikų programėlės – Kalėdos neatsiejamos nuo raginimo pažvelgti į Betliejuje gimusį Kūdikį. Ir, nors tai įvyko prieš tūkstančius metų, pamaldose ir pamaldžiuose namuose tai reiškiasi kaip įvykis, kuris vyksta dabar, šiandien, šįvakar. Mes nusikeliame ir į tą senovės naktį, kur, regis, būname drauge su Marija ir Juozapu bei piemenėliais. Regis, drauge su jais išgyvename nuostabą, kai dangaus kareivija užgieda giesmę, mūsų giedamą kiekvienose pamaldose: „Garbė Dievui aukštybėse!“

Kalėdų naktį ir vėliau per Tris Karalius taip pat prisimename paslaptingus vyrus, ateinančius Kūdikio pasveikinti su ypatingomis dovanomis: auksu, mira ir smilkalais. Jau nuo viduramžių jiems suteikti vardai, o nuo seniausių laikų žmonės spėliodavo, iš kokių šalių šie Išminčiai atvyko. Pavyzdžiui, Kinijos krikščionys iki šiol įsitikinę, kad tai buvo jų protėviai.

Apie juos šiandien beveik nieko tikra nežinome, bet tai, kad jie ryžosi tokiai kelionei į iš pažiūros niekuo nereikšmingą kaimelį ir pagarbino tvartelyje gimusį varguolių kūdikį, mums liudija apie to Kūdikio svarbą ir apie tų garbintojų žinojimą, kad tai, kas įvyko, yra daugiau nei gali suvokti žmogiška išmintis. Ir tai, kas įvyko, yra esminis dalykas pasaulio ir visatos istorijoje: Dievas tapo žmogumi.

Dovanos. Jos daugiau nei dovanos. Tiesa, Bažnyčios istorijoje atsirado įvairiausių pasakojimų, kas su jomis atsitiko. Buvo pasakojama, kad auksas panaudotas Šventajai Šeimai bėgant nuo Erodo žudynių. Kiti bylojo apie tai, kad jos buvo pavogtos, o po kelių dešimtmečių vagis buvęs nukryžiuotas dešinėje greta Jėzaus. O mira, toji pati, esą panaudota laidojant mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūną.

Bet nuo seniausių laikų sutariama, kad auksas padovanotas Jėzui kaip Karaliui, mira – kaip mirtingam žmogui, o smilkalai – kaip Dievui. Taigi pačios dovanos mums rodo, kas yra Kristus: Dievas, Žmogus ir Valdovas. Tai parodo, ką Jis dėl mūsų padarė – Dievas tapo žmogumi, už nusidėjėlius numirė ir prisikėlęs viešpatauja. Ir Jo viešpatavimui nebus galo.

Šiomis trimis dovanomis išminčiai klausia mūsų ir į mus kreipiasi šiandien, tarsi sakydami: „Mes atvykome iš tolimų kraštų, kad pagarbintume Viešpatį. O kaip tu Jį garbini? Ar išpažįsti Jo dievystę, žmogystę ir ar paklūsti Jo Viešpatavimui, jei Jis tavo Karalius?“ Ir čia reikalas rimtesnis, nei kartą metuose papuošti eglutę, įrengti prakartėlę ir pagiedoti „Tylią naktį“. Tai apima ir nulemia mūsų visą gyvenimą.

Galbūt man Jo tiek ir nereikia, kaip nereikėjo ir Erodui bei daugeliui ramiai miegojusių tą naktį įvairiose Betliejaus pastogėse. Tikrai man Jo nereikia, jei manausi esąs savo gyvenimo viešpats, jei esu įsitikinęs, kad nedarau nuodėmių, jei pats savimi pasitikėdamas tvarkausi gyvenimą taip, kaip išeina. Tačiau visiems, kurie žino esantys nusidėjėliai, neverti Dievo; dėl savo kalčių neverti nei dabartinio, nei būsimojo gyvenimo, – Jėzus yra vienintelė viltis, vienintelė priebėga, vienintelė Tiesa.

Betliejaus Kūdikis – Dievas ir Žmogus – atėjo gelbėti tai, kas buvo pražuvę, atėjo gydyti, suteikti viltį bei amžinąjį gyvenimą. Todėl tikrai Kalėdos švenčiamos tuomet, kai aš besąlygiškai priimu, kad Dievas tapo Žmogumi, kad dėl manęs mirtų bei prisikeltų ir per Jį aš būčiau taikoje su Dievu. Jis – Dievas, Žmogus ir Viešpačių Viešpats – mane lanko ir atnaujina mano gyvenimą savuoju Žodžiu, Kūnu bei Krauju ir tik per Jį man suteikiamas nuodėmių atleidimas. Ir tik Jis dovanoja man, silpnam žmogui, Dievo vaikų garbę bei džiaugsmą.

Auksas, mira ir smilkalai nebėra dovana Jėzui, bet Įsikūnijęs Dievas yra dovana tau ir visam pasauliui. Priimk kasdien tą Dovaną!

Palaimintų Kalėdų!

„Lietuvos evangelikų kelias“ Nr. 12, 2015 m.