2015 12 26

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Rašytojas Karlas Ove Knausgårdas: „Dėmesys mane pakeitė labiau nei rašymas“

Rašytojas Karlas Ove Knausgårdas. Nuotraukos šaltinis http://mutorrents.com/

Norvegų rašytojas Karlas Ove Knausgårdas 1968 m. gimė Osle, Bergeno universitete studijavo meno istoriją ir literatūrą. 1998 m. debiutavo romanu „Prieš pasaulį“, įvertintu Norvegijos kritikų apdovanojimu. Pasaulinį garsą rašytojui pelnė šešių autobiografinių romanų ciklas „Mano kova“, atvirai pasakojantis apie asmenines patirtis. Pats K. O. Knausgårdas tvirtina atskleidžiantis tik vieną savo asmenybės pusę ir primena, kad gyvenimas rašančiam žmogui pirmiausia yra literatūrinės tikrovės pamatas.

Rašytoją kalbina „Die Zeit“ žurnalistas Ijoma Mangoldas.

Gerbiamas Karlai, garsėjate kruopštumu ir saviplaka. Ar pasaulinė „Mano kovos“ sėkmė įtikino, kad parašėte gerą romanų ciklą?

Kai kuriomis vietomis esu labai patenkintas, nesigėdiju jų – kalbu apie mažiau asmeniškus eseistinius fragmentus. Nepaisant to, tai visiškai nekeičia mano požiūrio į literatūros kokybę. Hermanno Brocho „Vergilijaus mirties“ pradžia, kur karališkoji flotilė Adrijos jūra artinasi kranto link, iliustruoja geriausią prozą žemėje. Aš taip nerašau.

Jūs sąmoningai rašote kitaip.

Ne sąmoningai, kitaip nemoku. Jei tris mėnesius sėdėčiau palinkęs prie vieno puslapio, gal ir pavyktų parašyti ką nors panašaus. Vis dėlto, rašydamas ciklą „Mano kova“, norėjau išsilaisvinti iš panašių stilistinių lūkesčių. Man neįdomu, ar tekstas parašytas gerai, ar blogai. Įdomu, kas juo pasakoma. Taigi, bandžiau rašyti greitai ir, nekreipdamas dėmesio į standartus, laikytis arčiau gyvenimo.

Cikle „Mano kova“ labai atvirai rašote ne tik apie save, bet ir apie savo šeimą, pavyzdžiui, alkoholiką tėvą. Tai smarkiai papiktino jo gimines.

Nesitikėjau tokios reakcijos. Paprastai vengiu konfliktų. Žmonių pyktis buvo blogiausia, kas galėjo nutikti.

Kaip su tuo tvarkėtės?

Jaučiausi kaip nublokštas į pragarą. Galiausiai radau kontrargumentą. Kai kiti pamokslauja, kad negaliu rašyti apie savo šeimą, atsakau klausimu: „Kas turi teisę uždrausti man rašyti apie savo tėvą?“

Po tokios išpažinties skaitytojas mano gerai Jus pažįstantis.

Aprašiau tik nedidelę savo dalį. Nusprendžiau: tai esu aš! Dabar turiu su tuo gyventi. Ne prasčiau papasakočiau ir apie kitą savo pusę. Be to, manau, kad dėmesys mane pakeitė kur kas labiau nei rašymas.

Ką turite galvoje?

Labiau įsisąmoninau savo gebėjimus ir nebesirūpinu kitų nuomone. Įgavau ne tik stiprybės, bet ir griežtumo, atšiaurumo. Tai neišvengiama ir liūdna. Apie naująjį save galėčiau parašyti visą knygą, tačiau nesu sau toks įdomus.

Domitės ne savimi, o tik rašymu?

(Galvoja) Šiuos dalykus sunku atskirti, bet taip, jūs teisus. Iš prigimties esu labai susitelkęs į save, todėl beveik viskas, ką darau, žymi bandymą atsitraukti. Labai mėgstu žvejoti – laikydamas meškerę, užsimirštu. Tuo pat metu baiminuosi, kad nutolęs nuo savęs, imsiu rašyti labai blogai.

Rašytoju norėjote tapti dar jaunystėje. Su kuo siejote šią profesiją?

Su laisvu gyvenimu, pasipriešinimu visuomenei. Norėjau kitokio gyvenimo nei tas, kurį mačiau augdamas. Norėjau atsirevanšuoti ir parodytijiems!

Atsirevanšuoti už ką?

Jaučiausi idiotas, niekas, vienas kaip pirštas. Tai labai paprasta ir banali jėga, tačiau neneigsiu, kad man buvo svarbu parodytijiems.

Ar metai padėjo atsikratyti vienatvės jausmo?

Po pirmojo romano sėkmės šis tas pasikeitė. Praradau susidomėjimą visuomeniniu gyvenimu. Nuo to laiko nebetapatinu vienatvės su stygiumi.

Ar Jūsų romanas turi ir iš pirmo žvilgsnio nematomus ideologinius kontūrus? Vis pasigirsta kalbos, kad Karlas Ove yra reakcionierius. Kas Jus sieja su šiuo žodžiu?

Gyvenu Švedijoje. Čia atkakliai siekiama progreso. Vyrauja įsitikinimas, kad reikalai klostysis į gera, pažanga laikoma vertybe. Jei laikaisi kitokių pažiūrų, tampi reakcionieriumi, dešiniuoju arba netgi naciu. Švedijoje gajos dvi jautrios temos: lytiškumas ir migracija. Apie šiuos klausimus privalai kalbėti tik tam tikru būdu. Priešingu atveju liksi paribyje. Turiu draugą rašytoją, gyvenantį Malmėje. 42 procentai miesto gyventojų yra gimę svetur. Savaime suprantama, tai kelia problemų. Mano draugas apie jas parašė ir susidūrė su rimtais sunkumais. Tokie žodžio laisvės apribojimai lemia, kad Švedijos partija, pasisakanti prieš migraciją, surenka 25 procentus rinkėjų balsų. Už ją balsuoja kas ketvirtas švedas. Nemanau, kad kas ketvirtas švedas yra rasistas. Manau, kad šie žmonės kovoja prieš valdžios aroganciją.

Švedijoje buvo kilęs aštrus ginčas tarp Jūsų ir literatūrologės Ebbos Witt-Brattström, kaltinusios Jus literatūrine pedofilija.

Ji daug kartų mane puolė, visada akcentuodama lyčių klausimus. E. Witt-Brattström yra žymi Švedijos feministė. Iš pradžių ji priekaištavo, kad romane „Mano kova“ žeminu savo žmoną. Antras puolimas buvo nukreiptas prieš mano pirmąjį romaną, kuriame vaizduojami seksualiniai ryšiai tarp mokytojo ir trylikametės mergaitės. Kadangi romane skambėjęs tik vyro balsas, o mergaitė likusi neveiksni, diskursas taip pat buvęs žeminantis. Galiausiai prisidėjo tai, kad sykį pareiškiau norintis permiegoti su kiekviena sutikta moterimi. E. Witt-Brattström nuomone, tai buvo seksistinė pastaba, su kuo aš visiškai sutinku. Nepaisant to, ji atspindi tiesą ir yra aktuali – taip jaučiasi daug žmonių, taip pat ir moterų. Literatūrologė priekaištavo, kad esu mizoginas, jaučiantis neapykantą moterims.

Kaip reagavote į jos žodžius?

Įtūžau. Kaip galima gyventi visuomenėje, kurioje nevalia rašyti apie nemalonius dalykus? Privalau galėti rašyti apie vyrą, santykiaujantį su trylikamete. Savaime suprantama, kad tai draudžiama ir amoralu, tačiau negalima užginti apie tai rašyti! Atsakiau straipsniu, kuriame pavadinau Švediją kiklopų šalimi – vienaake pabaisa, neįžvelgiančia gelmės.

Kodėl lyčių klausimas tapo toks svarbus?

9-ajame dešimtmetyje ekonomines klasių perspektyvas pakeitė tapatybės klausimai. Pirmiausia buvo įtvirtinta kalba, atskirta nuo ekonominių priedermių. Ji mane slegia, nes tėra paprasčiausias fasadas. Nepaisant to, yra ir kitas aspektas: feminizmas daug pasiekė, už tai galima jį tik pasveikinti. Deja, šiandien Švedijoje nebegalima kalbėti apie skirtumus tarp vyrų ir moterų. Prakalbti apie biologiją reiškia provokuoti.

Pagal www.zeit.de parengė Lina Žukauskaitė