2016 01 27

Ellen Cassedy

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

„Išgelbėti kitą yra didžiausia žmogiška dorybė“: Holokausto aukų dienos minėjimas Lietuvoje

Sausio 27-ąją, Tarptautinė Holokausto aukų atminimo dieną, žmonės visame pasaulyje paminės Holokausto aukas. Lietuvoje mokytojai kartu su savo mokiniais prisijungs prie šio paminėjimo pradėdami projektą pavadinimu „Išgelbėti kitą yra didžiausia žmogiška dorybė“.

Minint 71-ąsias Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metines, mokiniai savo bendruomenėse ieškos senolių, galinčių jiems papasakoti dar neatskleistų žydų gelbėjimo istorijų Holokausto metais.

Projekto tikslas yra „paskatinti jaunąją kartą suprasti, kad kiekvienas yra atsakingas už savo veiksmus, kad geri poelgiai ir kilnūs darbai atskleidžia asmens moralines ir dvasines vertybes“, skelbia iniciatyvos organizatoriai Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Vilniaus žydų viešoji biblioteka.

Ištisus amžius žydai ir jų ne žydai kaimynai Lietuvoje sugyveno palyginti taikiai. Vis dėlto Antrojo pasaulinio karo metais ši santykinės harmonijos vieta tapo getų ir masinių žudynių žeme. Karo pabaigoje gyvi buvo tik 6 proc. iš 240 tūkst. Lietuvos žydų. Dalis žydų išgyveno išgelbėti lietuvių, kurie padėjo jiems pabėgti iš getų, ištraukė iš mirties eisenų, slėpė juos kluonuose ir slėptuvėse, slaptai perkėlinėjo iš vienų namų į kitus.

Izraelyje veikiantis Yad Vashem Holokausto memorialas kaip pasaulio tautų teisuolius pagerbė 877 lietuvius, rizikavusius savo gyvybe gelbėjant žydus.

Tarp žymiausiųjų gelbėtojų yra Kaune dirbęs Japonijos diplomatas Čijūnė Sugihara, kuris nepaisė direktyvų padėdamas tūkstančiams pabėgti į saugią vietą, Ona Šimaitė, dirbusi Vilniaus universiteto bibliotekoje ir nuolat lankydavusi getą, kad nuneštų ten pinigų ir išneštų iš jo vaikus. Tuo tarpu dr. Petras Baublys darbavosi kartu su Kauno geto žydų pogrindžiu ir savo našlaičių namuose paslėpė dešimtis geto vaikų.

Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje veikia paroda „Išsigelbėjęs žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Ši paroda atskleidžia istorijas, kaip kaimynai padėjo išgelbėti žydų vaikus. „Šios istorijos rodo, kad žmonės turėjo pasirinkimą. Tai yra medicina neužgydytoms Holokausto žaizdoms“, – teigė parodos kuratorė Danutė Selčinskaja.

Paroda neslepia fakto, kad gelbėtojų būta nedaug. „Mes kalbame ir apie žudikus, ir apie lietuvius, kurie dalyvavo nacistinio režimo civilinėje administracijoje. Istorijos, kurias mes pasakojame, yra tokios pat sudėtingos kaip ir tikrovė“, – teigė D. Selčinskaja.

Kai mokiniai ir jų vyresnieji kalbėsis apie prarastą žydų pasaulį, jie padės nulemti tai, ar Lietuva taps šalimi, kurioje vis garsiau girdėsis neonacių balsai, ar vieta, kurioje žmonės rimtai žvelgia į Holokausto aukų atminimo dieną skirdami savo jėgas tam, kad užtikrintų, jog tokia tragedija niekada nebepasikartos.

Jauni ir seni kartu nagrinės gyvybiškai svarbius klausimus: ko mes tikimės iš eilinių piliečių neeiliniais laikais? Ką būčiau daręs aš pats? Ką aš darysiu?

Apsvarstydami šiuos klausimus jauni Lietuvos žmonės turės galimybę tapti naujos kartos gelbėtojais – savo tautos atminties, sąžinės gelbėtojais.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.