Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2016 02 09

Kun. Mariusz Marszałek, FGM

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Didžioji galimybė

Gimiau praėjus keliems mėnesiams po to, kai pirmą kartą Bažnyčios istorijoje šv. Petro įpėdiniu buvo išrinktas slavas. Šiandien priklausau Jono Pauliaus II kartai. Būdami vaikai dar ėjome į gegužės pirmosios demonstracijas. Mūsų akyse sugriuvo Rytus nuo Vakarų skyrusi siena. Mums atsivėrė vartai į rojų. Tereikėjo nebijoti rizikuoti, maksimaliai save realizuoti, kad taptum kuo nors.

Tėvai mumis žavėjosi ir netgi pavydėjo. Vis kartojo, kad nepaleistume vėjais galimybių, kokių jie neturėjo. Puolė visi siekti šlovės, pergalių. Viskas apie mus virte virė. Mėlynajame ekrane atsirado daug jaunų veidų, raginančių sekti jų pėdomis. Katalikų Bažnyčios katekizmas nukeliavo į aukščiausią knygų lentyną. Ant spintelės prie lovos karaliavo Sarah Kane dramos ir Irvine’o Walsho Traukinių žymėjimas (Trainspotting). Su draugais ėjome į kiną žiūrėti Larso von Triero ir Almodovaro. Laikraščiai viliojo užsienio firmų pasiūlymais. Mikrorajonuose žaidimų aikštelių vietose išdygo fitness klubai ir grožio salonai. Mes turėjome būti pirmąja nemirtingųjų karta.

Bet staiga kažkas atsitiko. Teatro afišose neliko klasikos, o Šekspyrą pakeitė anglų maištininkai, mėginantys pašėlusiu tempu besikeičiančioje tikrovėje sugauti kokią nors prasmę. Atėjo nusivylimo ir vienatvės laikas, vieni savo neviltį gydė natūraliais būdais (alkoholiu, narkotikais arba seksu), kiti užsirašė į eilę pas psichologą.

Bet nei vienas, nei kitas gydymo būdas nedavė laukiamų rezultatų. Nors kartais trumpam savijauta pagerėdavo, bet tuštumos ir beprasmybės jausmas labai dažnai sugrįždavo. Vis dėlto visoje šioje sumaištyje buvo kažkas, kas mus puikiausiai suprato, kas ėjo šalia, ir netgi koja kojon. Tai tas lazdele pasiramsčiuodamas, nuolatos mums kartojantis senukas: Nebijokite! Kalbėdamasis su mumis niekada nevengė sudėtingų temų. Bet kokia kaina stengėsi iki galo išlukštenti problemą, užčiuopti Tiesą. O suradęs Ją nepasilikdavo sau, bet dalijosi Ja su mumis.

Didžiausia Jono Pauliaus II, nes juk apie jį kalbama, mums palikta dovana, tai sesers Faustinos Kowalskos kanonizacija. Tokiu būdu jis mums parodė, kad Dievo Gailestingumas yra didesnis už mūsų silpnybes, už mūsų klaidžiojimus klystkeliais. Kanonizacijos proga sakydamas pamokslą priminė XX amžiaus istoriją ir mokė mus žvelgti į savo gyvenimą su visais jo džiaugsmais ir nesėkmėmis Gailestingosios Meilės šviesoje.

Šiandien, aukodamas šv. Mišias priešais Gailestingojo Jėzaus paveikslą, kiekvieną kartą prisimenu pirmosios XXI amžiaus kanonizuotos šventosios dvasiniame testamente užrašytus Jėzaus žodžius:

Nebijok, nuodėminga siela, savo Gelbėtojo, pirmasis artinuosi prie tavęs, nes žinau, kad pati nepajėgi pakilti iki manęs. Nebėk, vaike, nuo savo Tėvo, panorėk veidas į veidą kalbėtis su savo gailestingumo Dievu, kuris pats nori tau pasakyti atleidimo žodžius ir apiberti tave savo malonėmis. Įrėžiau tave savo delnuose. Įsirėžei kaip gili žaizda mano širdyje.“ (Dienoraštis, 1485)

Šie žodžiai mano kartos žmonėms tikrai išsipildė su kaupu. Jėzus, nepaisydamas tamsos ir uždarytų mūsų širdžių durų, įžengė į mūsų istoriją, o atviroje Jo Širdies Žaizdoje kiekvienas galėjome surasti savo gyvenimo prasmę. Kai tik turiu galimybę melstis prieš Vilniuje esančią Dievo Gailestingumo ikoną, mintimis visada skubu pas tuos, kurie dar vis klaidžioja klystkeliais, ir prašau, kad kuo greičiau ateitų jų susitikimo su Vienintele Tikrąja Meile akimirka. Taip pat širdingai dėkoju už tai, kad priklausau Jono Pauliaus II kartai, Dievo Apvaizdos pakviestai kontempliuoti, gyventi ir skelbti Dievo Gailestingumo paslaptį.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.