2016 03 07

Andrius Navickas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

10 įsipareigojimų šeimos politikos srityje

Valstybės parama šeimai šiandien yra ypatingos svarbos politinis klausimas. Labai svarbu, kad būsimame Seime daugumą sudarytų žmonės, kurie suvokia šeimos svarbą ir  įsipareigoja kovoti už tai, kad Lietuvoje šeimos būtų laimingesnės. Šis tekstas – tai kvietimas diskusijai ir kartu viešas įsipareigojimas. Labai laukiu skaitytojų minčių, pasiūlymų. 

 Kodėl šeimos klausimas toks svarbus?

Vis labiau įsitvirtina demografinė žiema, kai mažėja gimstamumas ir visuomenė senėja. Tai griauna socialinės rūpybos sistemą, nes mažiau surenkama mokesčių, o socialinės išlaidos sparčiai didėja. Gimstamumo didinimas šiandien yra labai svarbus politinis uždavinys. Valstybė privalo sudaryti kuo palankesnes sąlygas šeimoms, auginančioms vaikus, kad vaiko gimimas būtų džiaugsmas, o ne sudėtinga socialinė ir ekonominė našta.

Šiandien labai daug pinigų valstybė išleidžia socialiniams gaisrams gesinti. Kur kas išmintingiau investuoti į kovą su priežastimis nei su padariniais.  Įvairių sričių ekspertai sutaria, kad šeimos stiprinimas – veiksmingiausias būdas užkirsti kelią asocialiam elgesiui. Šeima yra svarbiausia žmogiškumo ir atsakomybės mokykla. Todėl drąsiai galima sakyti, kad laiminga šeima – tai klestinti visuomenė.

Reali pagalba šeimoms – tai gyvenimo palengvinimas kiekvienam iš mūsų, nes visi esame kurios nors šeimos dalis (sūnus, dukra, vaikaitis, sutuoktinis, mama, senelis).

Mano įsipareigojimai šioje srityje

1.Padarysiu viską, kad būtų patikslintas Konstitucijos straipsnis, kuriame pateikiamas šeimos apibrėžimas. Nors absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių akivaizdu, kas yra šeima, kai kuriems Konstitucinio Teismo teisėjams ir  daliai politikų – ne. Todėl būtina, kad konstitucinis apibrėžimas negalėtų būti skirtingai interpretuojamas. Būtina baigti ginčus dėl apibrėžimų, nes svarbiausia – reali pagalba šeimoms. Deja, būtent tie, kurie apsimeta, kad nesupranta, kas iš tiesų yra šeima, sukelia daug sumaišties ir  verčia nereikalingai švaistyti jėgas, laiką ir išteklius.

2.Reali pagalba šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą. Valstybė privalo  prisidėti prie to, kad šeima galėtų gyventi savame būste. Ši pagalba – tai lengvatinių kreditų suteikimas ir  įtraukimas į socialinio būsto programas  taip pat ir pirmąjį būstą siekiančių įsigyti šeimų. Siekiant skatinti jaunas šeimas gyventi savo gimtose vietose, o ne  vien Vilniuje ir Kaune, parama būstui įsigyti regionuose turi būti didesnė.

 3. Vaiko krepšelis – reali pagalba šeimoms.  Vaiko gimimas neturi tapti šeimai ekonominiu sukrėtimu, gerokai pabloginančiu materialinę gyvenimo kokybę, todėl svarbu, kad šeimoms, sulaukusioms vaikelio, būtų skiriami rūpinimosi vaikais  piniginiai krepšeliai. Tėvai patys spręstų, ar juos investuoti į valstybinį, ar privatų darželį, auklės samdymą, o gal į ugdymo priemones, kurios padėtų geriau vaiku rūpintis mamai, tėčiui ar seneliams. Taip pat atskiras vaiko krepšelis turėtų būti skiriamas ir tėvams, kurie leidžia vaiką į mokyklą. Jo tikslas – padėti tėvams įsigyti reikiamas mokyklines prekes, nes šiandien daugeliui šeimų tai sunki našta. Labai svarbu tai, kad vaiko krepšelis būtų skiriamas ne už vaiko turėjimą, bet už rūpinimąsi vaiku. Jis būtų siejamas su reikalavimais pozityviai tėvystei. Tokiu būdu valstybės paramą šeimai perorientuotume nuo dažniausiai nesėkmingo „gaisrų gesinimo“ asocialiose šeimose prie paramos vaikais besirūpinančiomis šeimomis.

 4. Tėvams turi būti suteikta galimybė daugiau pagalbos sulaukti iš savo tėvų. Pavyzdžiui, susirgus vaikui, būtų galimybė nedarbingumą vaiko priežiūrai suteikti ne tėvams, kurie tuo metu negali pasitraukti iš darbo, bet kuriam nors vaiko seneliui.

 5.  Geresnės galimybės derinti profesinę veiklą ir vaikų auginimą. Formaliai darbdaviai  privalo išlaikyti besilaukiančios moters darbo vietą, taip pat vėliau suteikti mamadienių, išleisti iš darbo, jei reikia vaiką parodyti gydytojui. Deja, neretai mamos jaučiasi nepageidaujamos darbovietėse ir bijo reikalauti savo teisių, taip pat ir darbdaviams finansiškai nepatogi darbuotojos motinystė. Valstybė šiuo atveju turi ne tik griežtai ginti mamos teises, tačiau ir Darbo kodekse sudaryti lankstesnio  darbo grafiko galimybę, taip pat darbdaviams valstybė turi kompensuoti tas sąnaudas, kurias šie patiria dėl papildomų vaikus auginančių mamų teisių. Darbdaviai turi būti suinteresuoti turėti tokias darbuotojas.

 6. Valstybės institucijos turi rodyti pagarbos šeimai ir vaikus auginantiems tėvams pavyzdį. Priimant į valstybės tarnybą,  kai pretendentai surenka po lygiai balų, turi būti priimtas tas, kuris augina daugiau vaikų. Taip pat prie valstybės įstaigų turi būti vaikus auginančioms mamoms (tėčiams) skirtos automobilių stovėjimo vietos, valstybinėse įstaigose jos turi būti priimamos be eilės.

 7.  Darysiu viską, kas tik įmanoma, kad senatvės pensija Lietuvoje taptų kur kas didesnė nei dabar.  Vienas iš būdų ją padidinti – mokėti tam tikru nuošimčiu didesnę pensiją tiems senjorams, kurie užaugino valstybei mokesčius mokančius vaikus. Priemokos prie pensijos dydis turi būti nustatomas pagal tai, kiek mokesčių sumoka vaikai.

 8. Valstybės rūpinimasis šeima neturi apsiriboti vien pagalba, auginant vaikus. Labai svarbu, kad vaikai gebėtų būti tikra atrama savimi pasirūpinti negalinčiais tėvais. Tam jiems turi būti skiriama finansinė pagalba, taip pat turi būti visiems prieinama specialistų konsultacija, kad senjorams būtų suteikiama tikrai kokybiška priežiūra ir pagalba.

 9. Šiandien labai daug santuokų baigiasi skyrybomis. Neretai net ir santuoką išsaugojusiose šeimose trūksta darnos ir savitarpio supratimo. Daug šeimų kenčia nuo įvairių priklausomybių. Būtina investuoti į visaverčio pagalbos krizę patiriančioms šeimoms tinklą.  Kiekviena šeima prireikus turi gauti profesionalią psichologų, socialinių konsultantų, kitų specialistų pagalbą.

 10. Lietuvoje yra daug šeimų, kurios nori, bet negali susilaukti vaikų.  Naujausi veiksmingi nevaisingumo gydymo būdai turi tapti prieinami šioms šeimoms ir kompensuojami iš ligonių kasų. Labai svarbu, kad valstybės parama būtų skirta padėti sutuoktiniams, o ne kuriai nors  paslaugų industrijos sričiai.  Dar vienas svarbus žingsnis – įsivaikinimo proceso supaprastinamas, nesumenkinant vaiko teisių apsaugos, bet atsisakant nereikalingų biurokratinių barjerų.