„Gyvenimas nelegaliai“ – taip gimė ir gyveno „Fluxus“

Taip pat Lietuvos publikai buvo pristatyta ir ką tik anglų kalba JAV pasirodžiusi autorių Roslyno Bernsteino ir Shaelos Shapiros knyga „Gyvenimas nelegaliai: Wooster g. 80 ir SoHo evoliucija“, išsamiai pasakojanti „SoHo“ kvartalo bei 80 numeriu pažymėto namo, kuriame J. Mačiūnas sėkmingai suorganizavo pirmąjį Fluxnamio kooperatyvą, biografija.

Praėjus 6 metams po šios istorijos, Jono Meko fondas išleido šią knygą ir lietuvių kalba. Šis naujas leidinys papildo mūsų bibliotekėlę apie Jurgį Mačiūną bei jo inicijuotą meno judėjimą „Fluxus“.

Be jokios abejonės, svarbiausias J. Mačiūno „sugrąžinimo“ Lietuvai iniciatorius yra filmininkas ir poetas Jonas Mekas, pats aktyviai dalyvavęs „Fluxus“ judėjime. Pirmosios užuominos apie J. Mačiūno gyvenimą ir darbus pasirodė jo „Laiškuose iš Niekur“, rašytuose 1994–1995 metais „Valstiečių laikraščiui“. Čia jis autentiškai apmąstė savo bičiulio ir bendražygio paskutinius gyvenimo metus, sulygindamas jį su M. K. Čiurlioniu ir Viliumi Orvidu. 1997 metais pasirodė J. Meko sudaryta knyga „Trys draugai“, kurioje smagiai pasakojama J. Mačiūno, buvusio Bitlo Džono Lennono ir Yoko Ono bičiulystė, bendri darbai ir kūrybinės išdaigos.

2002 metais išleista Tomo Sakalausko knyga „Jurgis Mačiūnas, Fluxus kūrėjo gyvenimas“, kurioje nuosekliai pasakojamas J. Mačiūno gyvenimas ir veikla, tiesa, dažniausiai per jo mamos, žiūros tašką. Nors knygos autorius asmeniškai ir nepažinojo J. Mačiūno, nedalyvavo jo žaidimuose, vis dėlto, ši knyga Lietuvos skaitytojams tapo pirmąja išsamia pažintimi su „Fluxus“ ir atvėrė langą į kitonišką meno sampratą, kurią propagavo šis judėjimas.

Neabejotinai didžiausią džiaugsmą ir malonumą „Fluxus“ gerbėjai Lietuvoje patyrė skaitydami 2009 metais lietuvių kalba pasirodžiusią knygą „Mr. Fluxus“, kurioje Emettas Williamsas ir Anna Noel atkuria J. Mačiūno biografiją. Knygos pirmajame puslapyje pateikiamas didžiulis sąrašas žmonių, prisidėjusių prie šio leidinio gimimo, tik iliustruoja žinovams jau seniai akivaizdų faktą, kad J. Mačiūnas – viena iškiliausių XX amžiaus antros pusės meno istorijos asmenybių.

Anot Jono Meko, „Fluxus – mūsų pasaulinės kultūros dalis, kuri išreiškia tai, kas mes esame. Anuomet menas buvo tapęs labai akademiškas, labai rimtas, todėl Jurgis atėjo su šypsena. Jurgis šypsojosi, lengvai žvelgdamas į gyvenimą ir pasaulį. Jis buvo labai pozityvus. Futuristai, siurrealistai protestavo, svaidėsi akmenimis ir dirbtiniais kardais, o Jurgis tik žaidė ir šypsojosi. To reikėjo anuomet, to reikia ir dabar. Kiekvienas menininkas, kiekvienas meno judėjimas į pasaulį įneša tai, ko nebuvo iki tol. Jurgis savo mintimis ir žaidimais ne tik keitė meną ir suvokimą apie tai, kas yra menas, bet jis pakeitė ir Niujorką – tai jo pradėtas įgyvendinti SoHo kvartalo apgyvendinimas išsaugojo šią unikalią urbanistinę miesto erdvę.

Būtent šis aspektas tapo atspirties tašku Niujorke gyvenantiems Roslynui Bernsteinui ir Shaelai Shapiro 2010 metais parašyti knygą „Gyvenimas nelegaliai: Wooster g. 80 ir SoHo evoliucija“. Joje apžvelgiamas nepakartojamas kūrybinis „Fluxus“ vyksmas, kuriame dalyvavo šimtai menininkų, įskaitant Trisha Brown, Richardą Foremaną, Alleną Ginsbergą, Philipą Glassą, Johną Lennoną, Yoko Ono, Namą June Paiką ir Andy Warholą, kurie septintajame-aštuntajame dešimtmečiuose pristatė savo darbus Wooster g. 80 bei SoHo rajone.

SoHo – menininkų gyvenamojo kvartalo idėjos autorius buvo Jurgis Mačiūnas puikiai supratęs, kad menininkams reikia ypatingos aplinkos gyvenimui ir kūrybai, todėl su aistringu atkaklumu siekė, kad ši vizija virstų tikrove. Nelegaliai užėmę apleistus ir tuščius pramoninius pastatus ir įkūrę juose pirmąsias studijas – loftus, fluxininkai ne tik sukūrė unikalią pasaulyje žinomų menininkų bendruomenę, bet ir padėjo išsaugoti ištisą miesto rajoną, vėliau tapusį tikru Niujorko simboliu.

Knygos autoriai per vieno pastato istoriją pasakoja ne tik SoHo, tačiau ir šio rajono tėvo, kaip jis vadinamas „Fluxus“ bendruomenėje, J. Mačiūno istoriją, jo kovą už savo vizijas istoriją, Niujorko miesto istoriją, galiausiai ir paties „Fluxus“ istoriją, kuri neatsiejama nei nuo J. Mačiūno, nei nuo Wooster g. 80 numeriu pažymėto namo istorijos.

Šioje knygoje skaitytojai turės puikią galimybę susitikti su aktyviausiais „Fluxus“ dalyviais, su kuriais galėjo susipažinti jau ankstesnėse knygose, pamatyti akcijų, meninių performansų užgimimo aplinkybes bei užkulisius. Iš esmės viskas šioje knygoje sukasi apie vieną pastatą, iš kurio į pasaulį išėjo „Fluxus“. O kartu čia veriasi ir žymiai platesni miesto, žmonių ir idėjų pjūviai, kurie egzistavo SoHo rajono kaitos zenite.

„Gyvenimas nelegaliai“ – tai vieno pastato 40-ies metų istorija. Knygoje išsamiai nušviestos problemos, kurias teko spręsti menininkų kooperatyvui, verčia susimąstyti apie tai, kad miesto rajonų bei jų bendruomenių raidos negalima vertinti supaprastintai. Wooster g. 80 gyvenę menininkai paliko ryškų pėdsaką muzikos, kino, vaizduojamųjų ir atlikėjų menų istorijoje, o unikalus pasakojimas apie jų gyvenimą ir bendradarbiavimą skaitytojui neleis nuobodžiauti.

Žvelgiant į šį pasakojimą tampa akivaizdu, kad kiekviena istorija – tai nuolatinė kaita, vyksmas laike. Nuo pavojingo iki prabangaus – toks SoHo pokytis įvyko per maždaug 100 metų, o šio pokyčio epicentre, be jokios abejonės, buvo Jurgis Mačiūnas ir jo bičiuliai avangardininkai, stovėję savo laiko priešakyje ir neįtikėtinomis išdaigomis sukūrę meno judėjimą, padariusį ir tebedarantį įtaką šiuolaikiniam pasaulio menui bei būsimų kartų mąstymui.