Art Vilnius’16: Neriame į modernaus meno farvaterį

Guda Koster

Jau šeštą kartą „Litexpo“ rūmų salėse modernaus meno mėgėjai galės net keturias dienas gyventi modernaus meno apsuptyje, pajausti jo pulsą tiek lietuviškame, tiek tarptautiniame kontekste. Organizatorių teigimu, būtų neprotinga praleisti progą tiek laiko praleisti su menu, juolab, kai ši galimybė kainuoja netgi pigiau nei paprasčiausias kino seansas, kurį galima pamatyti bet kuriuo metu.

Teiginys pirmoje pastraipoje galėjo nuskambėti kaip reklama, tačiau jokio panašaus sumanymo nebuvo, tai galbūt daugiau asmeniškai kilęs klausimas, ar mes kada sąmoniningai renkamės praleisti dieną su menu, ar modernaus meno mugei ruošiamės tiek pat, kiek knygų mugei ir kitiems panašiems renginiams, kiek menas figūruoja mūsų gyvenime.

Mugės išvakarėse daug kalbama ir apie meno rinką, kuri kol kas Lietuvoje plačiajai visuomenei nėra itin aktuali. Akivaizdu, kad modernus menas yra tik labai siauroje rinkoje įsitvirtinusi prekė, įprasta manyti, kad tai yra galerijų arba elitinių kolekcionierių reikalas.

Šįmet pagrindinė viešnia iš užsienio – Lenkija. Iš šios šalies atvyksta net dvylika galerijų ir muziejų. Organizatoriai lenkų modernų meną įvardija kaip vieną iš pasaulio lyderių, o iš lenkų galerijų patirties šio to pasimokyti galėtų ir mūsų galeristai. Daugiausiai galerijų atvyksta iš Varšuvos, keletas iš Krokuvos, Poznanės, Gdansko.
Raminta Jurėnaitė pastebi, kad lenkų šiuolaikinis menas lyderiauja, šios šalies autoriai dažnai matomi pasaulio modernaus meno muziejuose. Manoma, kad šie pasiekimai yra palaipsnio proceso rezultatas, nes puikiai vystėsi ir menotyrinė veikla, palaipsniui išsivystė turtinga galerijų scena.

Filip Berendt

Tačiau, anot organizatorių, reikia nepamiršti, kad mes esame kito dydžio šalis nei Lenkija, negalime lygintis su ja, kaip mažos šalies, mūsų meninis gyvenimas yra turtingas. Kur mes kalbame apie kelis šimtus, lenkai gali kalbėti apie kelis tūkstančius. Tačiau labai svarbus aspektas, ko turėtume pasimokyti iš lenkų ir tam skirti daugiau diskusijų – galerijų strategijų įvairovė. Reikėtų labiau sintezuoti menotyros, leidybos ir meno institucijų veikimą.

Pagrindinis lenkų gebėjimas, anot R. Jurėnaitės, yra iš anksto planuoti ne lokaliai, o globaliai. Mes taip pat šioje srityje turime daug potencialo, mūsų šalyje kuria daug profesionalių menininkų, yra daug išsilavinusių menotyrininkų, kritikų. Tačiau dėl to, kad nesame sintezavę visų savo sugebėjimų į vieną organizmą, negalime sau leisti tokios įvairovės kaip lenkai.

Eglė Rakauskaitė. Žydėjimas

Taip pat, anot organizatorių, labai svarbus galeristų intelektualinis pasiruošimas, gebėjimas interpretuoti meno kūrinius, bendravimas su lankytojais bei kolekcionieriais. Svarbu suvokti, kad vien turėti modernaus meno neužtenka, reikia formuoti kritikos, fundaticijos tradicijas.

Andriaus Kerulio teigimu, buvo daug abejonių, ar pavyks pakviesti visas lenkų meno galerijas, sumanymas nuo pat pradžių atrodė gan ambicingas. Esą beveik visos į mugę pakviestos galerijos paprastai savo veiklą būna suplanavę keleriems metams. Organizatorių teigimu, mugės metu svarbiausi lenkų modernaus meno reiškiniai bus pateikti kaip ant padėklo, todėl susipažinti su bendru vaizdu, lyginti, bus kur kas paprasčiau negu nuvykus į Lenkiją ir atsitiktinai keliaujant po galerijas.
Lenkijos galerijų programa numatoma labai skirtinga, bus platus įvairių medijų spektras. Žiūrovai matys tapybos, grafikos, videodarbų. Viena šiuolaikinio meno galerija iš Krokuvos pristatys programą, kurios tema – vampyras, iš Krokuvos atkeliaujantis į Vilnių. Organizatoriai tai įvardiją kaip romantišką, tačiau vienu metu ir šiuolaikišką ekspoziciją.

Nataliya Lyakh

Lietuvos auditorijai bus įdomus Vilniuje 1927 m. gimusio Andrzejaus Wróblewskio, vieno iškiliausių Lenkijos menininkų, darbas. Kai šio dailininko paroda, šiuo metu eksponuojama Madride, buvo rodoma Vilniuje, ji tiesiog mušė lankomumo rekordus.
Ernesto Parulskio teigimu, lietuviškos galerijos, kurios dalyvauja mugėje, yra paradoksaliai demokratiškos. Tai yra vienintelė tokio žanro mugė dideliame ir gan komplikuotame regione. Pasiūla maksimaliai universali, į pirkėjus orientuojamasi pagal įvairius kriterijus – finansinius, socialinius, patirites. Paprastai visus šiuos kriterijus stengiamasi sutalpinti kiekvienoje atskiroje galerijoje. Institucinės galerijos rodo kuriamus projektus, ne tiek orientuotus į pirkėjus, o formuoja eksponatų simbolinį kapitalą, orientuojasi į kritikos ir meno žurnalistus, yra šviečiamoji dalis, taip pat tai skirta žiūrovams, kurių mugėje vis daugėja ir daugėja.

 

Egor Plotnikov

Svarbiausia galerijų misija – pateikti kūrinius jau akį paaštrinusiems ir patyrusiems diletantams bei kolekcionieriams. Tai yra kūriniai, kurie yra totaliai lokalūs ir absoliučiai globalūs. Tokių kūrinių ir menininkų sunku rasti, juos sunku prisivilioti į meno muges.

Jau antrus metus su muge bendradarbiauja „Lewben Art Foundation“ ir rodo savo kolekciją. Jono Meko vizualiųjų menų centras kvies lankytojus dalyvauti interaktyviame projekte. Numatoma Tarasavo muzikinė instaliacija, bus eksponuojama V. Jankūno fotografija, kuri neseniai buvo pristatyta ŠMC, Stasys Eidrigevičius iš Varšuvos pristatys savo piešinių, Svirnelis – interaktyvią instalaciją, taip pat projektų zonoje skraidys keturi dronai. Šiųmetėje ekspozicijoje, organizatorių teigimu, itin svarbus garsas, muzikinis aspektas bei judesys.

Donatas Stankevičius

Tradiciniame skulptūrų ir instaliacijų takelyje savo darbus pristatys net dvidešimt keturi menininkai iš įvairių šalių. Skulptūros bus iš pačių įvairiausių medžiagų, netgi ledo. Vienas įdomiausių eksponatų – latvio menininko sukurta interaktyvi penkių metrų aukščio skulptūra, į kurią galės užeiti žiūrovai, taip pat ten performansą atliks operos solistė.

Pristatomi devyni šiuolaikiniai užsienio menininkai. Iš viso bus pristatytos devynios skulptūros ir vienas video. Tai yra pasualinio garso menininkai, pristatyti MOMA, Britain, Modern, Venecijos, Berlyno ir Stambulo bienalėse. Labai svarbu, teigia organizatoriai, kad yra galimybė susipažinti su jais ir Lietuvoje.

Į mugę įvedęs lietuvių menininkės Monikos Dirsytės performansas truks dvidešimt valandų. Organizatoriai pasidžiaugė ir tais lietuvių menininkais, kuriems mugė tapo galimybe įsitvirtinti pasaulio ir šalies rinkoje.

Aija Zarina

Žilvinas Lanzberas prieš ketverius metus gavo už geriausią instaliaciją. Tais pačiais metais mugėje pastebėtas Vladas Urbonavičius. Debiutantas EKA, prekiaujantis senuoju menu, bet dirbantis ir su modernizmu, galėtų būti įdomus ir sukelti šurmulį.

Mugės metu žiūrovams bus rodomi ir pardavinėjami Vito Luckaus darbai. Taip pat bus galima pamatyti ir nusipirkti lietuvių auditorijai kol kas kiek mažiau pažįstamo Žibunto Mikšio darbų, Kauno galerija pristatys Eglės Rakauskaitės fotografiją. Prospekto galerija rodys naujus Gintauto Trimako kūrinius.

Kaip įvardijo ir patys organizatoriai, tai kol kas yra tik pažinties pradžia, tik paviršutiniškas panirimas į meno farvaterį. Norisi pagauti jį, nerti kuo gilyn ir žvelgti, kur nuneš. Net nesiimame pristatyti visos programos, aptarinėti kiekvieno mugėje pristatysiamo objekto. Belieka palinkėti smagaus nyrio į šių dienų meno srovę.