2016 06 13

Simona Stanaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

M. Jastramskis: „Žmonės nori ir politikų skaidrumo, ir profesionalumo“

Mažvydas Jastramskis. Evgenios Levin nuotrauka

Jau spalio mėnesį lietuviai rinksis prie balsadėžių Seimo rinkimuose. Šių metų rinkimai gali būti sunkiai prognozuojami, ką puikiai įrodė Liberalų sąjūdžio skandalas, kai per trumpą laiką iš lyderių virto ties patekimo į Seimą riba balansuojančia jėga. Apie partijų perspektyvas kalbėjome su politologu, VU TSPMI dėstytoju dr. Mažvydu Jastramskiu.

Jūsų nuomone, kokios perspektyvos TS-LKD? Atsižvelgus į partijos padidėjusį matomumą viešumoje, ar galima prognozuoti jai dar daugiau vietų Seime, palyginti su 2012 metų rinkimais?

Iki liberalų skandalo sunku buvo prognozuoti TS-LKD gerokai sėkmingesnį pasirodymą, nes jiems išaugo stiprus konkurentas. Ir taip ji iki tol neturėjo didelio potencialo skverbtis į platesnius visuomenės sluoksnius. Be to, reikia žinoti vieną dalyką, kad TS-LKD yra viena iš labiausiai kitų rinkėjų nemėgstamų partijų, tai reiškia, jog prioritetuose jie yra vieni iš paskutinių partijų, už kurias galėtų žmogus balsuoti. Dabar po šio liberalų skandalo jų pozicijos lyg ir geresnės. Dalis rinkėjų gali pereiti, bet partija neturėtų turėti iliuzijų, kad populiarumas labai išaugs. Bet kuriuo atveju, manau, kad jeigu nemaža dalis nusivylusių politika žmonių neateis į rinkimus, partijos šansai gerėja. Sulig rinkimų aktyvumo kritimu jų šansai gerėja, bet jeigu tai bus rinkimai, kuriuose aktyvumas sieks per 50 procentų, aš neabejočiau, kad dabartinėmis sąlygomis jie galėtų gauti dar daugiau mandatų, negu turi šiuo metu, nes tai jau reikštų, kad jie turėtų pasirodyti panašiai kaip socialdemokratai 2012 metų rinkimuose.

Ką tik įvykęs liberalų skandalas koreguoja visą proceso eigą prognozuojant rinkimų perspektyvas, kai kurie balsai gali persirikiuoti kitoms partijoms. Kokios prognozės Liberalų sąjūdžiui?

Taip, iš dalies balsai gali persirikiuoti. Iš tikrųjų iki šio skandalo liberalai reitinguose nebuvo pirmi, priklausomai nuo reitingų jie buvo antri–ketvirti. Tai buvo partija, kuri galėjo labai gerai finišuoti, ką parodė ir EP, ir savivaldos rinkimuose. Jie buvo minimi tarp tų, kurie galėtų daugiamandatėje apygardoje gauti daugiausia balsų. Bet dabar pati partija neturi tokių vilčių, ir manau, kad liberalai pateks į Seimą, bet laimės tikrai ne pirmą ir ne antrą vietą. Tai yra ta partija, kuri turės frakciją Seime. O dėl liberalų balsų – jie niekada neturėjo nuolatinių rinkėjų, ir tie žmonės, kurie planavo už juos balsuoti ir dabar galbūt atkris, gali pasiskirstyti visomis kryptimis: dalis – konservatoriams, dalis iš viso neateis į rinkimus, dalis galbūt gali atitekti socdemams ar valstiečiams.

2012 m. Seimo rinkimuose daugiausia sėkmės sulaukė Socialdemokratų partija (išrinkti 37 atstovai). Tačiau, atsižvelgiant į apklausų naujausius duomenis, per tokį trumpą laiką jų populiarumas sumažėjo 5 procentais. Kokios, Jūsų nuomone, šios partijos rinkimų prognozės?

Reitingai yra nukritę, bet jie krenta jau ilgai – nuo to laiko, kai viešoje erdvėje buvo eskaluojami su jais susiję skandalai. Dabartinėje situacijoje, kai realiai atsirado gerokai stipresnis skandalas, susijęs su liberalais, nėra jokių žinių apie socdemus. Taigi nuo jų dėmesys nukreiptas, ir manau, kad kaip ir buvo, taip yra ir dabar, kad jie yra vieni iš esminių pretendentų. Socdemai yra svarbiausi pretendentai gauti daugiamandatėje daugiausia balsų ir vietų Seime, bet, aišku, viskas labai priklausys nuo to, kokie bus skirtumai tarp partijų pirmos, antros ir trečios vietos.

Darbo partijos taip pat kaip ir Liberalų sąjūdžio neapleidžia skandalai. Juodosios buhalterijos skandalo atsinaujinimas, lyderio pasikeitimas – kokios įtakos šie veiksniai turės partijos sėkmei rinkimuose?

Jau turėjo įtakos. Pasižiūrėjus į Darbo partijos reitingą ir pasirodymą per pastaruosius kelerius metus, jis tolygiai krito. Pastaraisiais metais reitingas stabilizavosi apie 7–8 procentus. Tai ypač nesikeičia, ir Darbo partija tikrai turės problemų, pritraukdama rinkėjus. Tai partija, kurios santykis tarp to, ką ji žada prieš rinkimus, ir to, ką padaro, yra bene vienas blogiausių, palyginti su kitomis Lietuvos partijomis. Todėl visada nubyra daug rinkėjų, kurie per kitus rinkimus gali ir nebegrįžti. Be to, jų pasirinkta rinkimų kampanija iki šiol nelabai duoda rezultatų, ir tikėtina, kad prastokai yra priimama pačių už darbiečius galinčių balsuoti rinkėjų.

Nors partija „Tvarka ir teisingumas“ bene vienintelė nepakeitė lyderio, tačiau pastebima ryški lyderystės krizė. Ar įmanoma jai likus tiek nedaug laiko iki rinkimų atsitiesti?

Sunku prognozuoti, ar jie pateks į Seimą, ar ne, nes vienas procentas gali lemti, ar jie turės frakciją, ar neturės, ar turės vieną, ar du žmones. Tačiau esmė ta, kad jų vidiniai resursai iš tikrųjų yra labai riboti – R. Paksas negali vesti sąrašo, vienas ryškesnių politikų – P. Gražulis, pasitraukęs iš frakcijos seniūnų, irgi neves sąrašo. Taigi iš tikrųjų man būtų labai sunku prognozuoti šiai partijai sėkmę. Be to, ji ir taip visiškai mėtosi tarp savo idėjinio pagrindo. Lyg ir mėgdavo save pristatyti kaip nacionalistinę ar euroskeptišką partiją, bet ta kryptimi ji nieko nedarė. Iš tikrųjų nematau, kodėl kas nors apskritai už juos turėtų balsuoti, nebent vis dar tiki R. Paksu. Tai būtų vienintelis veiksnys.

Kalbant apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, viešumoje nebuvo plačiai kalbama apie būsimą R. Karbauskio ir S. Skvernelio galimą tandemą. Taip pat su šia partija į Seimą kandidatuos buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė. Kaip šios partijos iškilimas dabartinėje situacijoje koreguoja rinkimų rezultatų perspektyvas?

Tai yra partija, kurios pasirodymą sunku prognozuoti. Iš tikrųjų labai nemažai priklauso tiesiog nuo to, ką jie nuveiks per ateinančius kelis mėnesius. Jų pasirodymo prielaidos yra ganėtinai neblogos dėl to, kad tiek S. Skvernelis, tiek R. Karbauskis yra labai gerai vertinami visuomenės, dėl to partija turi didelį pliusą. Bet lyderio ir partijos pasirodymo sąrašo geras vertinimas nebūtinai turi sutapti, nes tai galima sieti ir su tuo, kad jų partija gali padaryti kai ką gero. Tai gana trivialūs dalykai, bet vien valstiečių pavadinimas yra tai, kas jiems uždeda tam tikras lubas ir labai aiškiai apibrėžia jų interesų grupes, į kurias apeliuoja. Kita vertus, jie dabar patenka į profesionalumo ir kompetencijos noro politikoje nišą. Jų formuojamas sąrašas, nors, iš vienos pusės, galima jį kritikuoti, kad jis nėra ideologinis/ vertybinis, bet iš kitos pusės, yra labai racionaliai suprantamas dėl to, kad jie nebando, pavyzdžiui, kaip socdemai siūlyti į vietas savo žmones, bet ten, kur jiems trūksta kompetencijos, partija juos kviečiasi. Kas žmones gali patraukti, tai – S. Skvernelis ir R. Karbauskis, o kiti kandidatai, kad ir savo sričių ekspertai, bet jie nėra visuomenei žinomi. Taigi bet kuriuo atveju valstiečių kampanija bus orientuota į lyderius, būtent į S. Skvernelį ir R. Karbauskį.

Kokias įsivaizduojate galimas koalicijas, susidarysiančias po rinkimų? Ar šios partijos tarpusavyje labiau sutars, ar galima numatyti būsimų konfliktų?

Manau, kad dabar prognozuoti koalicijas yra iš tikrųjų labai sudėtinga. Kadangi visų partijų populiarumas yra sumažėjęs. Pagal ankstesnius Vilmorus reitingus, socdemai turėdavo 20 procentų, antra partija – keliolika. Dabar socialdemokratai turi 16 procentų, antroje vietoje – valstiečiai su 12 procentų balsų. Kaip tai veiks Seimo rinkimus, kiek kas gaus mandatų, labai sudėtinga pasakyti. Viena aišku, kad jeigu pagal visuomenės norus būtų formuojama koalicija, tai labiausiai teigiamai būtų žiūrima (bent jau iki liberalų skandalo) į socdemų, valstiečių ir liberalų koaliciją. Bet vėlgi yra ir kitų dalykų – tai tarpasmeniniai ir partiniai santykiai. Galbūt nereikia nurašyti dar ir centro-dešinės koalicijos – tarp konservatorių, valstiečių ir liberalų, nors dabartinėje situacijoje tai ganėtinai sudėtingas dalykas. Bet kažkam koaliciją reikės sudaryti. Galbūt socdemai su valstiečiais dar prisijungs Darbo partiją. Kas pateks į Seimą, dabar tiksliai negalime prognozuoti, tai ir kalbėti apie koalicijas būtų labai nepagrįsta.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Šias kandidatuojančias partijas kamuoja panašios problemos. Kuriuos aspektus jos turėtų sustiprinti, kad jų pozicija visuomenėje pagerėtų, kad žmonės bent jau šiek tiek labiau pasitikėtų partijomis, nes dabar, apklausų duomenimis, jomis labiausiai nepasitikima, ir kad partijos būtų išrinktos į Seimą?

Lyderių kalbos, partijų pavadinimai, deklaruojama orientacija turi žmonėms parodyti tam tikrų signalų, kuriais būtų galima vadovautis. Lietuvoje yra problema – per mažai domimasi politika, net kai žmonių klausiama, ar jie domisi politika, tai dažniausiai teigia, kad nesidomi. Bet kuriuo atveju vis tiek lieka prielaida, kad, nekreipiant dėmesio į domėjimąsi, žmonės nori ir politikų skaidrumo, ir profesionalumo. Dabar neįmanoma ko nors pakeisti, nes daugelio partijų įvaizdžiui padaryta nemažai žalos, ir šių dalykų jau nelabai pataisysi.