2016 07 04

bernardinai.lt

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 9, 18–26 „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“

Jėzui bekalbant su Jono mokiniais, prisiartino vienas sinagogos vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“. Jėzus tuoj pat nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais. 

Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėsiu jo drabužį – išgysiu“. 

Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo. 

Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirus, o miega“. Jie tik juokėsi iš jo. Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė. Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

Kiti skaitiniai: Oz 2, 14–22; Ps 144, 2–9


 

Evangelijos skaitinį komentuoja S. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandienos Evangelijos skaitinys pasakoja du jaudinančius nutikimus, kurie atskleidžia gilią Jėzaus meilę ir atjautą. Taipogi pamoko mus, ko Jėzus prašo iš mūsų. Tikėti ir pasitikėti. Abiejuose stebukluose Jėzaus atliepo susilaukia būtent žmogaus tikėjimas. Įsižiūrėkime į tėvo tikėjimą: jo dukrelė mirė. Jis, būdamas sinagogos vyresnysis, visgi yra bejėgis ir savąjį bejėgiškumą pripažįsta, prašydamas Jėzų ateiti ir suteikti vaikui gyvybę! Kitas – dvylika metų kenčiančios moters pagydymo stebuklas: ji taip pat yra bejėgė, tačiau tiki ir pasilenkia, nusižemina idant tikėdama paliestų Jėzaus drabužio kraštelį, vildamasi išgijimo.

Tikėjimas, pasitikėjimas ir nuolankumas atveria mus mylinčio Tėvo meilę ir gailestingumą. Joks tėvas nesidžiaugia savojo vaiko bejėgyste, jis lenkiasi prie jo, rūpinasi juo ir myli savo vaiką. Taip ir su Dievu. Visi esame Jo vaikai, ar kūdikiai, ar suaugę, visi esame Jo vaikai. Dievas atidavė mums savo Sūnų Jėzų, nes mus pamilo. Jėzus už mus atidavė save, ir dalija save Eucharistijoje. Kiekvieną dieną Mišiose priimdami eucharistinį Jėzų, ,,paliečiame Jėzų“, ,,paliečiame Dievą“. Jis teikia mums gyvybę ir gydo iš visokių silpnybių, jeigu prisiartiname nuolankiai tikėdami ir pasitikėdami.

Šiandien melskime malonės branginti tikėjimo dovaną, melskime nuolankumo ir pasitikėjimo. Dėkokime Tėvui, kuris mus taip myli, kad atsiuntė Jėzų pasilikti su mumis. Nepaliaujamai dėkokime už šį Jo dovanojimąsi Eucharistijoje.  

Bernardinai.lt