Tikroji religija – Gera Širdis

Dėl savo mokymų apie atjautą ir altruizmą skirtingų pasaulio tautų, religijų bei kultūrų žmonių simpatijas užsitarnavęs vienuolis jau beveik šešis dešimtmečius gyvena tremtyje Indijoje, tačiau, net ir būdamas garbaus amžiaus, jis nepailsdamas keliauja po pasaulį, dalindamasis išmintimi ir užkrečiamu juoku. Nors tibetiečiai neturi tradicijos kasmet minėti savo gimtadienį, mums tai yra proga pasidalinti Dalai Lamos mintimis ir kartu prisiminti Tibeto tautos tragediją, kuri tęsiasi ir šiandien.

Būkite geresni, kai tai įmanoma, o tai įmanoma visada.

Mes visi iš prigimties neatsiejamai susiję tarpusavyje. Kadangi mums tenka gyventi kartu, turėtume būti geranoriški ir rūpintis vieni kitais. Žmonių visuomenės tikslas turėtų būti nepaliaujama visų jos narių atjauta ir tobulėjimas.

Pradžioje žmogus aukoja savo sveikatą siekdamas uždirbti pinigų. Paskui jis leidžia tuos pinigus sveikatai sugrąžinti. Jis taip nerimauja dėl savo ateities, kad niekada neturi laiko mėgautis dabartimi. Tad jis negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Žmogus gyvena taip, lyg niekada nemirtų, o mirdamas gailisi, kad taip ir negyveno.

Prisiminkite, kad ne visada to, ko norite, jums išties reikia.

Kvaili žmonės visą laiką galvoja apie save ir nieko gera nepasiekia. Išmintingieji rūpinasi kitais, kiek galėdami jiems padeda ir tampa laimingi. Meilė ir atjauta naudinga ne tik kitiems, bet ir mums patiems. Jei būsime geri aplinkiniams, mūsų protai bei širdys atsivers ir prisipildys ramybės.

Puoselėjant pozityvų požiūrį galima būti laimingam net pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis.

Kantrus ir tolerantiškas žmogus gyvenimo keliu eina ramiai ir taikiai. Toks žmogus yra ne tik laimingas ir emociškai stabilus, tačiau net ir jo sveikata stipresnė, jį mažiau kamuoja ligos. Jis turi tvirtą valią, gerą apetitą, jis lengvai užmiega, nes jo sąžinė rami.

Kai nevertinamas gerumas, visuomenė žlunga.

Priešai mums suteikia nuostabią galimybę praktikuoti kantrybę, pakantumą ir atjautą.

Prieš teisdami kitą, apsimaukite jo batus ir nueikite jo kelią iki šios akimirkos: pajuskite jo skausmą ir raudokite drauge su juo, parklupkite ties kiekvienu akmeniu, ties kuriuo suklupo ir jis. Tik po to galite žmogui sakyti, kad žinote, kaip reikia teisingai gyventi.

Jei gali padėti – padėk. Jei ne, tuomet bent nekenk.

Jei problemą išspręsti galima – nereikia dėl jos nerimauti. Jei problemos išspręsti negalima – nerimauti beprasmiška.

Žmonės – bendruomeninės būtybės. Gimstame šiame pasaulyje kitų žmonių dėka, jiems padedant išgyvename. Norime to ar ne, tačiau mūsų gyvenimuose sunku rasti akimirkų, kai nepriklausome nuo kitų. Tad neverta stebėtis, kad ir žmogiška laimė – mūsų santykių su aplinkiniais rezultatas.

Net ir pralaimint jūsų patirtis auga.

Ko jūs ieškote? Laimės, meilės, dvasios ramybės. Nereikia to ieškoti kitame pasaulio krašte, nes grįšite nusivylę ir nelaimingi. Geriau ieškokite to savyje, savo širdies gelmėje.

Būk pasirengęs keisti savo tikslus, bet niekada nekeisk savo vertybių.

Žinokite, kad didelė meilė ir dideli pasiekimai susiję su didele rizika.

Šiame nuolatos kintančiame pasaulyje yra du svarbūs dalykai, kuriuos būtina prisiminti. Pirma – savianalizė: mes turime nuolatos tikrinti savo požiūrį į kitus ir suvokti, ar elgiamės teisingai. Prieš pirštais rodant į kitą, pirma reikia pažvelgti į save pačius. Antra – turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir jas taisyti.

Suvokimas, kad viskas laikina, skatina mus būti drausmingus ir tramdyti protą. Sutramdę protą tampame ramūs, atsipalaidavę ir laimingi, o kai protas įsiaudrinęs, net nuostabiausios išorinės sąlygos neišvaduos mūsų nuo rūpesčių ir nuogąstavimų. Supraskite, kad jūsų laimės ir gerovės pagrindas – taikus ir sutramdytas protas.

Aš manau, kad tikroji religija – Gera Širdis.

Gerąsias savybes reikia pasėti ir auginti mėnesių mėnesius, metų metus. Nesitikėkite, kad, šiąnakt nuėję miegoti kaip paprasti žmonės, rytoj atsikelsite pasiekę didelių dvasinių laimėjimų.

Kad ir kas nutiktų – niekada nepasiduokite! Ugdykite savo širdis. Bėda ta, kad daugelyje šalių nemažai energijos išnaudojama ugdant protą, o ne širdį. Ugdykite savo širdį, būkite gailestingi ne tik savo draugams, bet ir kiekvienam sutiktajam. Dirbkite dėl pasaulio savo širdyje ir visame pasaulyje. Nesvarbu, kas vyksta aplink jus, nesvarbu, kas įvyko su jumis pačiais – niekada nepasiduokite.

Parengė Gediminas Kajėnas