Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kaišiadoryse ses. Rozanos Graulich įžadų 50-metis ir naujos kongregacijos įsteigimas

Vienuolė Rozana Graulich. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Liepos 2 d. į Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią gausiai rinkosi tikintieji dėkoti Dievui už jiems brangią seserį Rozaną Graulich, švenčiančią savo vienuolinių įžadų 50-ies metų jubiliejų.

Šv. Mišių aukai vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas, Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius ir Ukmergės šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. Robertas Urbonavičius. Dalyvavo keturios Krikštėnuose įsikūrusios seserys vienuolės, iš Belgijos atvykę s. Rozanos giminaičiai, Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, grojo ir giedojo ukmergiškė vargoninkė Dalia Sližytė, psalmę giedojo iš Vilniaus atvykusi Marijos Dangun Ėmimo kongregacijos sesuo Benedikta Rollin Ra.

Šv. Mišių pradžioje vysk. J. Ivanauskas nuoširdžiai dėkojo s. Rozanai, kuri Atgimimo pradžioje atvyko į Lietuvą, iš tikrųjų ieškodama Dievo valios, įkūrė bendruomenę, kur gyvenant pagal Karmelio dvasingumą būtų tarnaujama Dievui ir žmonėms. Vysk. Juozui Matulaičiui rūpinantis, atvyko į Krikštėnų parapiją, čia apsigyveno, įsikūrė. Pamažu, įvairiais metais, prie bendruomenės prisijungė kitos sesutės ir ištvermingai rengėsi tapti vienuoline kongregacija.

Atsižvelgdamas į s. Rozanos ir kartu kapitulos prašymą, po ilgos daugiau kaip dviejų dešimtmečių kelionės Lietuvoje kaip Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės religinės bendruomenės, vysk. J. Ivanauskas 2016 m. gegužės 31 d. dekretu Kaišiadorių vyskupijoje įsteigė pašvęstojo gyvenimo institutą – Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregaciją ir patvirtino jos konstituciją. Kongregacijos vadove paskyrė s. Rozaną Graulich ir pavedė vadovauti šiai kongregacijai iki naujų rinkimų. Ganytojas perskaitė dekretą ir įteikė s. Rozanai kongregacijos konstituciją.

Pamoksle vysk. J. Ivanauskas kalbėjo apie pasaulio logiką – galios, laimės, turto, garbės, ir visai kitokią Dievo logiką: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“.

„Paulius apie Jėzaus logiką, kaip labai gilų, autentišką supratimą, laiške korintiečiams parašys: „Mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį… Mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones… Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius, Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akims žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo“.

Kur šitos Dievo logikos esmė ir visas kvailumas? Tai, kad Dievas yra meilė, kad Dievas myli. Ir ši Dievo meilė Jėzų ryžtingai atvedė ant kryžiaus. Ši Dievo meilė, nežiūrint mūsų nuodėmingumo,  prisiliečia kiekvieną akimirką prie kiekvieno iš mūsų.

Krikščioniška prasme amžinybė – tai dalyvavimas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios nuolat vykstančiame meilės santykyje. Mūsų būsima amžinybė bus ne kas kita, kaip dalyvavimas šioje meilės patirtyje tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Būtent dėl šito amžinojo gyvenimo žemėje vyksta nuolatinė drama, kur žmogaus gyvenimą bandoma susiaurinti iki biologinio gyvenimo ciklo, žmogų suvilioti vien tik šio gyvenimo siekiais, suklaidinti, atimti tikėjimą į Dievą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien


Pašvęstas vienuolinis gyvenimas yra mums, keliaujantiems žemėje, vienas iš ženklų, kuris rodo į Švč. Trejybę, kuris kartu yra Dievo meilės, gailestingumo, pasišventimo, kad ir silpnas, tačiau atšvaitas. Kiekvienas artimo meilės darbas yra Švč. Trejybės atspindys. Jėzus sakė: „kas dėl manęs kitam žmogui paduos stiklą šalto vandens, nepraras atlygio“, arba, sakytume, meilės dovanos. Meilės logikoje nėra menkų dalykų. Meilės logika yra kita. Kiek meilės logikoje yra du kart du? Tiek, kiek reikia.“ – sakė ganytojas bei linkėjo: „Tegul Jėzus visuomet leidžia patirti savo meilę ir tegul per mūsų meilę kitiems žmonėms Jėzus paliudija, kad kiekvieną žmogų tikrai labai myli“.

Po bendruomeninės maldos s. Rozana naujai įsteigtoje kongregacijoje padarė vienuolinius įžadus, tuo pačiu atnaujindama asmeninius vienuolinius įžadus.

Pasibaigus šv. Mišioms, jubiliatė savo žodyje dėkojo visų pirma Dievui, kuris pasitikėjo ja, bendruomene ir visada buvo ištikimas. Dėkojo savo tėvams, jau esantiems pas Dievą danguje, už gautą tikėjimą, be kurio ji tikriausiai nebūtų buvusi Lietuvoje; vyskupui J. Ivanauskui, kuris – kaip tėvas ir be kurio seserys nebūtų kongregacija; savo šeimai; sesutėms, kurios labai sunkiai dirbo; visiems bičiuliams ir krikščionių bendruomenei. Ypatingai dėkojo kun. Kęstučiui Rugevičiui, nes jo dėka seselė atsirado Lietuvoje. Kai s. Rozana sprendė klausimą, ar jai apsistoti mūsų šalyje, kun. Kęstutis pritarė ir ją lydėjo, nes kalbėjo prancūziškai. Ir šiose šv. Mišiose svarbiausius momentus į prancūzų kalbą vertė kun. K. Rugevičius.

Ukmergės rajono meras apdovanojo s. Rozaną mero padėkos ženklu už labdaringą veiklą, bendruomeniškumo stiprinimą, dvasingumą ir meilę žmogui. Administracijos direktorius perskaitė apdovanojimo raštą.

Krikštėnų kultūros namuose jubiliatės laukė sveikinimai, koncertavo Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „Dagilėlis“ (vad. Jūratė Marcinkutė), vyko nuotraukų apie s. Rozanos pašaukimo kelią ir kongregacijos kūrimąsi peržiūra bei agapė.

Vatikano radijui Lina Kiršaitė iš Panevėžio