2016 07 27

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Popiežius Pranciškus Lenkijoje: „Pasaulis kariauja, tačiau tai nėra religijų karas“

Popiežius Pranciškus trečiadienį atvyko į Krokuvą, kur prasidėjo Pasaulio jaunimo dienos. Pakeliui į Lenkiją lėktuve popiežius kalbėjo apie paskutiniuosius įvykius, įskaitant ir kunigo nužudymą Prancūzijoje.

Pontifikas pareiškė, jog pasaulis kariauja, tačiau pridūrė, jog tai nėra religijų karas, o veikiau kova dėl galios.

„Yra vienas žodis, kurį noriu paaiškinti. Kai kalbu apie „karą“, tai mintyje turiu tikrą karą, o ne „religijų karą“. Tai yra karas dėl ekonominių interesų, pinigų, gamtinių išteklių ir dominavimo žmonėms“, – kalbėjo Pranciškus. Anot jo, visos religijos siekia taikos, tačiau kiti žmonės nori karo.

Pontifikas pastebėjo, kad šiandien, kalbant apie situaciją pasaulyje, dažnai vartojamas žodis nesaugumas, tačiau iš tiesų derėtų kalbėti apie karą. „Pasaulis kariauja. Buvo 1914 metų karas su savais metodais, tada buvo karas 1939-1945 metais ir dabar turime šį karą“, – teigė popiežius.

Anot jo, šis karas nėra labai struktūruotas, nėra organizuotas, tačiau tai vis tik yra karas. „Tas šventas kunigas buvo nužudytas kaip tik tą akimirką, kai meldėsi už taiką. Jis yra viena iš aukų, tačiau pagalvokime, kiek daug krikščionių yra nužudomi, kiek daug žūva nekaltų žmonių, kiek vaikų… Prisiminkime, pavyzdžiui, Nigeriją. Mes sakome, kad tai Afrika. Tai yra karas. Mes nesibaiminame pripažinti, kad pasaulis kariauja, nes prarado taikos perspektyvą“, – kalbėjo popiežius.

Kalbėdamas apie Pasaulio jaunimo dienas, Pranciškus pabrėžė, kad jauni žmonės moko mus vilties. Jis teigė tikįs, kad Krokuvoje iš jaunimo išgirs kažką, kas suteiks daugiau vilties mūsų laikams. 

Popiežiaus lėktuvas nutūpė 16 val. „Šv. Jono Pauliaus II“ tarptautiniame oro uoste Krokuva-Balicė. Iš lėktuvo išlipusį Šventąjį Tėvą pasitiko Lenkijos prezidentas Andrzej Duda su žmona, Krokuvos arkivyskupas Stanislaw Dziwisz ir du vaikučiai. Į Lenkiją atvykusį popiežių, be kitų Lenkijos valstybės ir vyriausybės atstovų, pasveikino Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Poznanės arkivyskupas Stanislaw Gadeckis, Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas kardinolas Stanislaw Rylko, Varšuvos arkivyskupas Kazimierz Nysz ir Popiežiškosios pasauliečių tarybos sekretorius arkivyskupas Joseph Clemens. Oficialioje ceremonijoje oro uoste Lenkijos prezidentas pristatė popiežiui jį lydėjusią delegaciją, o popiežius Pranciškus pristatė jį Apaštališkojoje kelionėje lydinčius asmenis.

Iš oro uosto popiežius nuvažiavo į Vavelį, į buvusią Lenkijos karalių pilį, kurios kieme įvyko jo oficialus susitikimas su Lenkijos valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais ir diplomatiniu korpusu. Susitikime su popiežiumi Vavelio pilies kieme dalyvavo iš viso apie aštuoni šimtai žmonių. Popiežių pasveikino Lenkijos prezidentas Andrzej Duda, kalbą pasakė popiežius Pranciškus.

Pirmą kartą lankausi Vidurio Rytų Europoje, džiaugiuosi pradėdamas nuo Lenkijos, tarp kurios nepamirštamų vaikų buvo Jonas Paulius II, Pasaulio Jaunimo dienų idėjos pradininkas, sakė popiežius Pranciškus kreipdamasis į susirinkusius. Pasak jo, lenkų tautą apibūdina atmintis. „Mane visuomet žavėjo gyvas istorijos jausmas, kurį turėjo Jonas Paulius II. Kai kalbėdavo apie tautas, jis pradėdavo nuo jų istorijos, paminėdamas jų žmogiškuosius ir dvasinius lobius“, sakė popiežius Pranciškus. Tautinei bendruomenei labai svarbu suvokti savo tapatybę, kuri remiasi žmogiškuoju, socialiniu, politiniu, ekonominiu, religiniu paveldu. Popiežius atkreipė dėmesį, kad šioje perspektyvoje Lenkija neseniai šventė 1050 Lenkijos krikšto metų.

Dialogas neįmanomas, jei kiekvienas nesiremia savo tapatybe. Kiekvieno asmens kasdienybei, kaip ir kiekvienos visuomenės gyvenimui, būdingos dvi atminties rūšys: gera ir bloga, teigiama ir neigiama, sakė Šventasis Tėvas. Geroji tai tokia, kurią Biblija mums rodo „Magnificat“, kai Marija giedodama garbina Viešpatį ir jo išganymo darbus. Blogoji – ta, kuri kreipia žvilgsnį į blogį. Popiežius sakė dėkojąs Dievui, jog lenkai leido nugalėti gerajai atminčiai, pavyzdžiui, minint 50 metų atleidimo tarp lenkų ir vokiečių episkopatų. Iniciatyva, pradėta bažnytinių bendruomenių, palietė ir socialinius, politinius, kultūrinius procesus, keisdama dviejų tautų santykių istoriją. Taip lenkų tauta moko, kaip galima puoselėti gerąją atmintį. Tam reikia tvirtos vilties ir pasitikėjimo Tuo, kuris veda tautų likimus, atveria užvertas duris.

Žinojimas apie nueitą kelią ir džiaugsmas dėl pasiektų tikslų suteikia jėgų bei tvirtumo pasitikti šiandienos iššūkius, kurie reikalauja tiesai būdingos drąsos ir etinių įsipareigojimų įvairiose srityse – ekonomikos, aplinkosaugos ar migracijos. Popiežius pabrėžė, kad kalbant apie pastarąjį reiškinį reikia išminties ir gailestingumo, kad būtų galima įveikti baimę ir įgyvendinti didesnį gėrį.

Reikia nustatyti emigracijos iš Lenkijos priežastis, palengvinant grįžimą tiems, kas nori parvykti, sakė popiežius, pridurdamas, kad tuo pat metu reikia atvirumo priimant bėgančius nuo karo ir alkio, solidarumo tiems asmenims, iš kurių atimtos esminės teisės, tarp jų laisvai išpažinti savo tikėjimą.

Tūkstantmetės istorijos šviesoje kviečiu lenkų tautą žvelgti su viltimi į ateitį ir tuos klausimus, kuriuos reikia spręsti. Toks požiūris kuria pagarbią atmosferą tarp visų visuomenės elementų, konstruktyvią akistatą tarp įvairių požiūrių, padeda augti pilietiniam sąmoningumui, ekonomikai, demografijai. Popiežius priminė, kad valstybė, bažnyčia ir visuomenė turi lydėti ir konkrečiai padėti visiems, kas atsidūręs sunkiose situacijose, kad vaikas niekada nesijaustų kaip našta, o kaip dovana, kad nebūtų apleistos pažeidžiamos ir vargstančios šeimos.  

Popiežius užtikrino, kad kaip ir per visą ilgą istoriją, lenkų tauta gali toliau pasikliauti bendradarbiavimu su Katalikų Bažnyčia. Krikščionių principai, kurie įkvėpė Lenkijos istoriją ir tapatybę, keičiantis istorinėms sąlygoms padeda išlikti ištikimiems geriausioms tradicijoms ir pripildo vilties, net sunkiai momentais. Baigdamas kalbą popiežius prašė Čenstakavos Dievo Motinos užtarimo ir globos Lenkijai. 

Pasibaigus susitikimui Vavelio pilies kieme, popiežius privačiai aplankė Lenkijos prezidentą ir susitiko su jo šeimos nariais, tuo metu Šventąjį Tėvą kelionėje lydinti delegacija, vadovaujama Vatikano valstybės sekretoriaus kard. Pietro Parolin, susitiko su Lenkijos premjere Beata Maria Szydlo ir kitais vyriausybės nariais. 

Iš Vavelio pilies Šventasis Tėvas maždaug 18 val. 30 min. nuvyko į Krokuvos katedrą susitikti su Bažnyčios Lenkijoje vyskupais. Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Lenkijos vyskupijų ordinarais, augziliarais ir emeritais, iš viso apie 130 vyskupų, vyko už uždarų durų. 

Bernardinai.lt ir Vatikano radijo informacija