2016 07 28

Rūta Burbaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Olimpinių žaidynių šešėlyje – sunki brazilų kasdienybė

EPA nuotrauka

Jau skaičiuojamos paskutinės dienos iki vasaros Olimpinių žaidynių Rio de Žaneire atidarymo ceremonijos. Tačiau nuo pat 2009 metų, kai Brazilijai atiteko garbė rengti 2016 metų vasaros Olimpines žaidynes, daugelis užsienio apžvalgininkų ir komentatorių reiškė abejones, ar šalis bus pajėgi įveikti tokio didelio masto tarptautinio renginio organizavimo iššūkius, ir ar išvis derėjo suteikti galimybę šiai šaliai pretenduoti į Olimpinių žaidynių šeimininkes. Juk kalbame ne apie išsivysčiusią Vakarų pasaulio valstybę, o apie Lotynų Ameriką, kuri daugeliui, žvelgiant paviršutiniškai, veikiausiai asocijuojasi su telenovelėmis, narkotikų karteliais, nusikalstamumu ir lūšnynais. Kur rasime Braziliją šiame peizaže? Be spalvingojo kasmetinio Rio karnavalo bei turistų pamėgtų smėlėtų paplūdimių, ši šalis, kaip ir visa Pietų Amerika, priskiriama vadinamajam „trečiajam pasauliui“. Tad vargu, ar galima stebėtis, jog per sekančius kelerius metus iki Olimpinių žaidynių pradžios viena už kitą labiau neraminančios naujienos iš Brazilijos pasiekdavo užsienio žiniasklaidą kone kas mėnesį. O štai pastarosiomis savaitėmis pranešimai apie šalies pasirengimą žaidynėms bei kiti susiję tarptautiniai incidentai plūsta kas dieną. Kilęs ažiotažas pakabino juodą debesį virš įprastai nuotaikingos ir nekantriai laukiamos olimpinės šventės, o taip pat nutapė šalies portretą dar tamsesnėmis spalvomis.

Tačiau ne tokie skandalai kaip įtarimai dėl Rusijos vyriausybės remiamos dopingo programos bei Olimpinio komiteto sprendimo dėl Rusijos olimpinės rinktinės likimo, ar garsių sportininkų ir nacionalinių rinktinių pasitraukimas iš žaidynių baiminantis Zikos viruso bei visuomenės sveikatos ekspertų iš viso pasaulio raginimai perkelti ar bent atidėti žaidynes dėl pandemijos grėsmės yra tai, kas galimai turės išliekamąjį poveikį pačiai Brazilijos visuomenei. Žinoma, jei eilinių brazilų gyvenimo kasdienybė pasaulį iš vis domina, be netrukus čia sublizgėsiančių penkių olimpinių žiedų, kurie simbolizuoja, be kita ko, „penkių pasaulio kontinentų“ vienybę. Šie skandalai ir negatyvios nuotaikos bei skeptikų prognozės įeis į Olimpinių žaidynių istorijos puslapius, tačiau, kas vyko ir tebevyksta Brazilijoje iki olimpinio deglo įžiebimo bei kas lauks šalies jam užgesus, yra kita istorija, verta ne ką mažiau dėmesio.

Paskutinius kelerius metus Brazilija išgyveno ekonominę ir politinę krizę, kurios našta, kaip visuomet, tenka eiliniams šalies gyventojams. Įvairiais duomenimis, Brazilijos BVP sumažėjo beveik dešimtadaliu. Kai kurie analitikai dabartinę šalies ekonominę padėtį vadina ne ekonomine recesija, o depresija. Biudžeto apkarpymai palietė visas visuomeninio gyvenimo sritis, net ir Olimpinių žaidynių organizavimą. Pati Olimpinių žaidynių sostinė – Rio de Žaneiras – išgyvena krizę. Regiono valdža neseniai paskelbė bankrotą, kuris be abejonės pakirs organizatorių pajėgumą įvykdyti visus Olimpinius ir Parolimpinius įsipareigojimus. Štai rugpjūčio 5 dieną Rio de Žaneire įvyksianti atidarymo ceremonija turėtų būti kuklesnė negu ta, kurią stebėjome 2012 metais Londone. Renginiui bus išleista dešimtadalis sumos, kuri buvo skirta Londono Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai. Toks organizatorių apdairumas pagirtinas, tačiau tai nenuramina daugumos brazilų, kurie piktinasi, jog finansiniai resursai mesti, o kai kurių manymu, ir visiškai švaistomi, žaidynių organizavimui, galėtų būti geriau panaudoti sprendžiant esmines šalies problemas.

EPA nuotrauka

Analitikai pastebi, jog Olimpinės žaidynės kuriam laikui galimai sušvelnino ekonominio smukimo poveikį. Negalima paneigti naujų kelių, stadionų, metro išplėtimo įtakos kasdienio Rio de Žaneiro miesto gyvenimo kokybės gerinimui. Turizmo, viešbučių ir maitinimo įstaigų sektorius sukūrė naujas darbo vietas ir palaiko pinigų cirkuliaciją šalies ekonomikoje. Olimpinis miestas tikisi sulaukti didelio turistų skaičiaus, kuriuos domintų ne tik dalyvavimas stebint varžybas, bet ir galimybė aplankyti kitus didžiuosius Brazilijos miestus bei apkeliauti šalį, o tai reikštų užsienio pinigų įplaukas į šalies ekonomiką. Tačiau yra ir kita medalio, šiuo atveju ne olimpinio, pusė. Šiandien didžioji dalis statybos darbų, skirtų Olimpinėms žaidynėms, jau užbaigti. Tai reiškia, jog darbininkai neteks darbo. Toks pats likimas laukia ir laikinai įsidarbinusių Olimpiniuose miesteliuose bei stadionuose žaidynėms pasibaigus. Rio de Žaneire įsikūrusi iš dalies valstybinė Brazilijos naftos gavybos įmonė Petrobras, didžiausia visoje Lotynų Amerikoje, iki šiol buvo ir didžiausia šalies darbdavė, tačiau per daugiau nei du metus, smukus naftos kainoms, 61% įmonės darbuotojų buvo atleisti. Nedarbingumo lygis Brazilijoje jau šiandien siekia rekordinį skaičių, 11.4%. Tuo tarpu žaidynių organizatoriai vis dar bando įtikinti brazilus, jog žaidynės pakels šalies prestižą ir pritauks užsienio investicijas.

Rio de Žaneiras yra daug geresnėje padėtyje nei didžioji dalis Brazilijos. Čia 2013 metais lankėsi Popiežius Pranciškus pritraukęs milijonus tikinčiųjų Kopakabanos paplūdimyje. Tačiau menkiau išsivysčiusiose miesto rajonuose, Olimpinėms žaidynėms artėjant, juntamas pyktis ir desperacija. Didžiulio favelų tinklo, besitęsiančio išilgai pagrindinio greitkelio jungiančio tarptautinį oro uostą ir miesto centrą, gyventojai šias žaidynes regi kaip dar vieną eilinę atrakciją turistams ir turtingiesiems. Labiausiai marginalizuotos visuomenės grupės veikiausiai neturės naudos iš Olimpinių žaidynių. O būtent čia, miesto peizaže kylančiose favelose, galime rasti nevaldomą nusikalstamumo, skurdo ir taršos židinį. Per pastaruosius kelerius metus, rengiantis žaidynėms, Brazilijos valdžia siekė „suvaldyti“ liūdnai pagarsėjusias favelų bendruomenes, didžiąja dalimi valdomas narkotikų prekeivių ir apsiginklavusių gaujų. Vietas, kur net policija baiminasi įkelti koją arba į kurias ruošiasi kaip į karo zoną. Manoma, jog nusikalstamumas ne tik nesumažės, bet ir padidės Olimpinių žaidynių metu, išsiliedamas iš favelų akligatvių į pagrindines miesto gatves ir aikštes įvairiomis formomis: nuo vagysčių, prievartavimų ar prekiavimo narkotikais, iki grobimų už išpirką ar vergijai. Tačiau pastangoms malšinti nusikalstamumą ir žmogžudystes kliudo ekonominis nuosmukis. Po to, kai praeitą mėnesį Rio de Žaneiro valdžia vėlavo išmokėti policijos pareigūnų atlyginimus, streikuojantys pareigūnai pagrindiniame tarptautiniame oro uoste atvykstančiuosius pasitiko su užrašu „Welcome To Hell“ (angl. k., sveiki atvykę į pragarą) taip siųsdami žinutę savo viršininkams ir nuteikdami užsienio svečius apie jų neišgalėjimą apsaugoti atvykėlius. Atsidūrus kritiškoje padėtyje, Brazilijos vyriausybė skyrė paskolą padengti pareigūnų atlyginimams ir dislokuoti apie 20 tūkst. karinių pajėgų, tačiau tik saugoti pagrindines turistines ir Olimpines zonas. Po pastarųjų teroro aktų Europoje ir visame pasaulyje, negali nekilti mintis, jog Brazilija ir Rio de Žaneiras, iki šiol buvę toli nuo Vakarų karo su terorizmu fronto linijų, galėtų tapti dar vienu galimų išpuolių taikiniu.

Garsus psichologas Dr Luiz Ainbinderis, dirbantis Rio de Žaneire, teigia, jog optimizmą, sekusį Brazilijai laimėjus varžytuves dėl 2016 metų Olimpinių žaidynių šalies šeimininkės statuso, pakeitė gilus, jei ir realistinis, pesimizmas. Brazilai vis dar prisimena skaudžią 2014 metų pasaulio futbolo čempionato patirtį, kai šalis buvo renginio šeimininke. Tokių futbolo legendų kaip Pelé tėvynė, tuomet dėjo didelius lūkesčius į savo visame pasalyje pagarsėjusią nacionalinę futbolo rinktinę. Tačiau pusfinalyje su Vokietijos rinktine, brazilai buvo sumušti rezultatu 7-1 ir save namuose turėjo stebėti, kaip jų priešininkai kelia čempionų taurę finale. Brazilijai iškovojus teisę rengti Olimpines žaidynes namuose, šalį valdė Prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva, didžiausias darbininkų klasės rėmėjas, turėjęs vieną aukščiausių palaikymo reitingų tarp valstybių vadovų visame pasaulyje. Tuo tarpu šįmet, Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai artėjant, šalį sudrebino dabartinei prezidentei Dilmai Rousseff iškelta apkaltos byla. Penkerius metus praleidusi už valstybės vairo, prezidentė iš Brazilijos visų laikų populiariausio prezidento įpėdinės ir labiausiai teikiančios vilčių moters lyderės tapo viena iš pasaulio labiausiai nuviliančių valstybės vadovių, patenkančių į gretas su tokiomis liūdnai pagarsėjusiomis figūromis kaip Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) vadovas Seppas Blatteris ir jo kolega Michelis Platini. Dilma Rousseff pasaulyje išgarsėjo jos tariamu valstybės biudžeto iššvaistymu ir kaltinimais korupcija, susijusia su minėtąja Petrobras kompanija. Šalyje netrukus kilo protestai ir demonstracijos siekiant išreikšti nepasitenkinimą Prezidente ir jos vyriausybe. Nepaisant Dilmos Rousseff ligšiolinio bet kokios kaltės neigimo, jos ilgametis užtarėjas buvęs prezidentas Lula da Silva taip pat buvo įtrauktas sniego gniūžties eigoje ir apklaustas dėl jo galimo vaidmens korupcijos byloje. Teismo procedūroms pasibaigus, Prezidentė galėtų netekti posto praėjus savaitei po uždarymo ceremonijos. Ją turėsiantis pakeisti laikinasis prezidentas Michel Temer taip pat turi itin žemus reitingus. Brazilai yra pavargę ir nusivylę savo šalies vadovais ir vienas po kito sekančiais korupcijos skandalais liečiančiais visus politinės hierarchijos lygmenis.

Viena didžiausių problemų, prisidėjusi prie šalies gyventojų nepasitenkinimo dabartine prezidente bei sukėlęs didelį galvos skausmą žaidynių organizatoriams, yra Zikos viruso protrūkis. Virusą platina tam tikros rūšies uodai, kurie labiausiai paplitę Pietų Amerikoje. Šis virusas gali sukelti kūdikių apsigimimus, vadinamąją mikrocefaliją, kuomet kūdikių kaukolės ir smegenys vystosi pernelyg lėtai. Nors Zikos virusas nėra naujas, skiepai neišrasti, o konkrečių priemonių jo plitimui sustabdyti nėra. Viruso pasekmėms iškilus į viešumą, dauguma Pietų Amerikos valstybių moterims patarinėjo susilaikyti nuo nėštumo mažiausiai dvejiems metams, o nėščiosioms pasidaryti abortą. Tačiau beveik visose Lotynų Amerikos šalyse abortai yra uždrausti ir tai veda prie dar vieno probleminio klausimo, susijusio su moterų teisėmis. Lotynų Amerikoje dėl įsigalėjusių visuomenės prietarų ir požiūrio į moterį, dažnai menko išsilavinimo ir didelės bažnyčios įtakos, moterys ir jų kūdikiai tampa viruso aukomis. Brazilija yra didžiausias viruso židinys šiame regione. Pranešama, kad nuo spalio šioje šalyje vaikų su mikrocefalija skaičius padidėjo iki 4 tūkst. Tačiau Brazilijoje abortai leidžiami tik išprievartavimo atveju arba iškilus pavojui motinos gyvybei. Prieš keletą mėnesių, Brazilijos vyriausybė ėmėsi dezinfekavimo akcijos nuo virusą pernešančių uodų Rio de Žaneiro rajonuose. Pasaulio sveikatos organizacija bei kitos visuomenės sveikatos organizacijos paskelbė apsisaugojimo nuo viruso gaires, tačiau jau vien šiais metais Zikos protrūkių užfiksuota daugelyje pasaulio šalių, o Olimpinės žaidynės gali šį rodiklį radikaliai padidinti. Išlieka atviras klausimas, ar, jei ne šios vasaros Olimpinės žaidynės, mokslininkai būtų suskubę skambinti pavojaus varpais apie viruso protrūkį ir Brazilijai gresiančią epidemiją.

Susidaro įspūdis, jog šios Olimpinės žaidynės užgožė ir tuo pačiu iškėlė į paviršių socialines šalies problemas, glaudžiai susijusias su sunkia ekonomine ir politine šalies padėtimi. Užsienio apžvalgininkai iki šiol polemizuoja, ar šios Olimpinės žaidynės Rio de Žaneire suteiks Brazilijai išeitį iš šalį apniukusios visokeriopos krizės, ar ją dar labiau pagilins. Brazilijos politikai, žaidynių organizatoriai ir Rio de Žaneiro miestas viliasi šalies gyventojų dvasios pakilimo ir tuo pačiu baiminasi, kas laukia paskutiniams atletams išvykus. Ir tam yra pagrindo. Olimpinio miesto meras Eduardo Paes šias žaidynes jau apibūdino kaip „prarastą progą“. Tačiau yra Rio ir yra visa likusi didžiulį plotą apimanti Brazilija. Vargu, ar šalis patirs teigiamą ir išliekamą poveikį Olimpinių žaidynių kontekste. Tačiau galbūt pasaulis atkreips dėmesį į šalies ir visos Pietų Amerikos problemas bei tiksinčias socialines, ekonomines ir politines bombas, kurios, vis labiau globalėjančiame pasaulyje, palies mus visus.