2016 07 29

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Petras Jurgis Frasatis – palaimintasis, išgarsėjęs per vieną naktį

„Visa savo siela raginu jus artintis prie Eucharistijos stalo kaip tik įmanoma dažniau. Maitinkitės šia angelų duona, kuri suteiks jums jėgos nugalėti sieloje siaučiančias kovas.“ Pier Giorgio Frassati

Petras Jurgis Frasati

Pasaulio jaunimo dienose, vykstančiose Krokuvoje, popiežius Pranciškus svajoja padėti pažinti Kristaus meilę daugiau nei milijonui jaunimo iš viso pasaulio. Šiemet į jas iš viso pasaulio kampelių sugužėjo daugiau nei milijonas karštai plakančių širdžių.

Popiežius, kaip geras mokytojas, žinodamas, kad didžiausią įtaką daro ne žodžiai, o tikras gyvenimiškas pavyzdys, šioms Pasaulio jaunimo dienoms pasirinko jauno vaikino, studento pavyzdį, kuris jaunimui galėtų būti artimas. Tai italas Petras Jurgis Frasatis.

Besikreipdamas į jaunimą Rio de Žaneire vykusių praėjusių Pasaulio jaunimo dienų metu ir paskelbdamas, kad kitos Jaunimo dienos vyks Krokuvoje, popiežius Pranciškus kalbėjo: „Petras Jurgis buvo jaunas vyras, supratęs, kas yra gailestinga, jautri stokojantiems širdis. Jis vargšams atidavė daug daugiau, nei materialinius dalykus: save, savo laiką, žodžius, gebėjimą išklausyti. Jis rūpinosi vargšais su didžiuliu atsidavimu, be lašo puikybės.  Įsivaizduokite – likus dienai iki jo mirties, sunkiai sirgdamas, Petras mokė savo seserį, kaip padėti tiems, kuriems reikia pagalbos“, – dalijosi popiežius.

Petro Jurgio Frasačio relikvijos, kurios įprastai laikomos Turino katedroje, buvo atgabentos į Krokuvos Domininkonų Šv. Trejybės bažnyčią, kad Jaunimo dienų dalyviai turėtų galimybę parodyti pagarbą ir pasimelsti kreipiantis į palaimintąjį.

Petras Jurgis Frasatis savo šeimai ir giminaičiams atrodė kaip ir daugelis tų dienų vaikinų: atletiškas, mėgstantis linksmintis su draugais ir neypatingai atsidavęs mokslams. Jis turėjo daugybę artimų draugų, su kuriais labai mėgdavo organizuoti išvykas, piknikus ir krėsti pokštus. Petras Jurgis buvo aistringas alpinistas – dažnai keldavosi anksti rytais ir keliaudavo į kalnus, o vos tik pasitaikius galimybei, leisdavosi į ilgesnes keliones. Be to, jis buvo labai aktyviai įsijungęs į įvairių visuomeninių organizacijų veiklą ir labai rūpinosi socialinėmis problemomis savo šalyje.

Petras Jurgis Frasati (trečias iš dešinės) su bičiuliais. Nuotrauka išpiergiorgio.ca

Petro Jurgio mama buvo menininkė, o tėvas – agnostikas, progresyvių pažiūrų laikraščio La Stampa savininkas. Nė vienas iš jų nebuvo religingas, tačiau jo motina, kuri rūpinosi, kad sūnus priimtų visus sakramentus, net nenutuokė, į kokią derlingą žemę pasėjo tikėjimo sėklą. Kadangi tėvai nuolat buvo pernelyg užsiėmę savais reikalais ir darbais, net nepastebėjo, kad sūnaus rytiniai pasivažinėjimai su dviračiu buvo suplanuoti taip, kad jis spėtų į šv. Mišias kalnuose esančiose bažnytėlėje.

Tik keletas Petro Jurgio artimų draugų, vieno atsitiktinumo dėka, žinojo, kuo jis užsiima laisvu metu. Vienas iš jų, pamatęs Petrą Jurgį einantį gatve ir besinešantį ryšulėlį, pasekė jį iki lūšnos, stovėjusios pačiame vargingiausiame Turino rajone, kur Petras Jurgis buvo šiltai pasitiktas kaip draugas ir pagalbininkas. Štai, koks buvo Jurgio Petro slaptas užsiėmimas – lankyti Turino vargšus, būti jų draugu, rūpintis ir netgi vykdyti jų nurodymus.

Petras Jurgis Frasati (viduryje)

1922 metais P. J. Frasatis tapo Domininkonų tretininku, o praėjus trejiems metams, liga prikaustė jį prie lovos. Kai jo tėvai suprato, kaip sunkiai sūnus serga, jau buvo per vėlu. 1925 metų liepos 4 dieną Petras Jurgis mirė nuo poliomielito, kuriuo, tikėtina, užsikrėtė lankydamas vargšus. Jis mirė ramia širdimi, laikydamas rožinį rankoje ir Kotrynos Sienietės atvaizdą šalia. Prieš paskutinį atodūsį Petras Jurgis dar pergyveno dėl keleto neišpildytų pažadų dviems savo vargšams bičiuliams. Petras Jurgis mirė būdamas 24-erių.

Jo laidotuvių metu bažnyčia buvo pilna giminaičių, šeimos draugų ir kolegų, priklausančių Turino elitui, tačiau gatvės aplink bažnyčią buvo perpildytos paprastų darbininkų, benamių, elgetų ir bedarbių, atėjusių atsisveikinti su žmogumi, kuris taip juos mylėjo ir nuoširdžiai jais rūpinosi. Šis vaizdas, kurį išvydo Petro Jurgio tėvai, visiškai pakeitė jų gyvenimą. Jų santykiai visuomet buvo pašliję ir santuoka beveik byranti, tad mirus sūnui jie planavo pasukti skirtingais keliais. Tačiau suvokę, kad jų sūnus tiesiai jiems po nosimis gyveno kaip tikras šventasis, jie nusprendė susitaikyti ir atgaivinti savo santuoką. Tėvas vėl tapo praktikuojančiu kataliku.

Petras Jurgis Frasatis per vieną naktį tapo žinomu visoje Italijoje. 1989 metais šventasis popiežius Jonas Paulius II pavadino jį „palaiminimų vyru“ ir po dvejų metų paskelbė jį palaimintuoju.

Pagal Aleteia.org parengė Marija Keršanskienė