Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Pranciškus jaunimui: Susitiksime Panamoje! Kiekvienas gali būti Kristaus liudytoju!

Dievo Apvaizda jau nusprendė, kad būsimos Pasaulio jaunimo dienos, po dviejų diecezinių, įvyks Panamoje 2019 metais, džiaugdamasis pranešė popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas kalbėjo užbaigiamajame PJD susitikime Krokuvos Gailestingumo parke, kuriame per pusantro milijono jaunimo po sekmadienio Mišių su popiežiumi sukalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą.

PJD Krokuvoje buvo „dvasinė deguonis“, kad sugrįžę į savo gimtines ir bendruomenes gyventumėte ir eitumėte Dievo gailestingume. Kiekvienas jūsų, su savo asmeniniu ribotumu ir trapumu gali būti Kristaus liudytoju ten, kur gyvena, šeimoje, asociacijose ir grupėse, mokslo, darbo, tarnybos, laisvalaikio aplinkoje, visur, kur Apvaizda nuves jūsų gyvenimo kelyje, sakė jaunimui popiežius Pranciškus.

Padėkojęs visiems PJD rengėjams popiežius ypatingai dėkojo dienose dalyvavusiam jaunimui: pripildėte Krokuvą savo užkrečiančiu tikėjimo entuziazmu. Patyrėme visuotinę brolystę Kristuje, kuris yra mūsų gyvenimo ir vilies centras. Jis kalbėjo kiekvienam širdyje; jus atnaujino savo meile, leido išvysti jo atleidimo šviesą, jo malonės galią, patirti maldos tikrovę.

Popiežius kalbėjo apie Pasaulio jaunimo dienas pradėjusio šv. popiežiaus Jono Pauliaus II dangišką globą: Šv. Jonas Paulius II džiaugiasi Danguje! Jis jums padės, kad visur neštumėte Evangelijos džiaugsmą!

Dar kartą kreipdamas jaunimo dėmesį į Gailestingumo parko Mišių altorių, popiežius Pranciškus paaiškino, kad prie jo iškeltas Kalvarijos Marijos paveikslas, kurį ypač gerbė šv. popiežius Jonas Paulius II. Ji, mūsų Motina, moko mus kokiu būdu Krokuvoje išgyventos patirtys gali tapti vaisingomis. Ji kviečia daryti taip, kaip ji: neišsklaidyti gautos malonės dovanos, o ją branginti širdyje, kad Šventosios Dvasios veikimu sudygtų ir neštų vaisių.

Prašykime, kad Šventoji Dvasia, Marijos užtarimu, apšviestų ir palaikytų jaunimo ėjimą Bažnyčioje ir pasaulyje, sakė popiežius Pranciškus, ir kad būtumėte Dievo gailestingumo mokiniais ir liudytojais.

Vidudienio malda įvyko po Mišių, kuris popiežius Pranciškus koncelebravo su visais PJD sielovadininkais – kardinolais ir vyskupais ir šimtais kunigų, jam prie altoriaus asistavo Krokuvos  arkivyskupas Stanislovas Dziwisz ir Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas Stanislovas Rylko. Abu lenkai kardinolai, arkivyskupas Dziwisz Mišių pradžioje, Stanislaw Rylko pabaigoje, dėkojo Šventajame Tėvui už jaunimo dienas Krokuvoje, jo padrąsinančius žodžius jaunimui.

Pasaulio jaunimo dienų uždarymo Mišių homilijoje popiežius Pranciškus komentavo Evangelijos sceną apie Jėzaus susitikimą su Zachiejumi.

Jėzus su savo mokiniais keliauja per Jericho miestą. Į gatves išeina daug žmonių, norinčių jį pamatyti. Matyti Jėzų nori ir žmonių nekenčiamas muitininkas Zachiejus. Jis, būdamas žemo ūgio, kad geriau matytų Mokytoją, įkopia į sikomoro medį. Jėzus jį pastebi, ne tik pakviečia prisiartinti, bet sutinka apsilankyti Zachiejaus namuose.

Kad tai įvyktų, sakė popiežius, Zachiejui reikėjo įveikti keletą kliūčių. Pirmoji kliūtis – žemas ūgis. Jis nematė Jėzaus, nes buvo žemo ūgio. Ir mums šiandien gresia pavojus pasilikti toli nuo Jėzaus, nes manome, kad esame per maži. Bet juk tikėjimas mums sako, kad „mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame“ (1 Jn 3,1). Mes esame sukurti pagal Dievo paveikslą; Jėzus susitapatino su mūsų žmogyste; mumyse gyvena Šventoji Dvasia. Dievas mus pašaukė į savo amžinąjį džiaugsmą, mes esme jo mylimi vaikai – toks yra mūsų „ūgis“.

„Kai gyvenime mums pasitaiko smukti žemyn, o ne kilti aukštyn, teguodžia mus žinojimas, kad Dievas yra ištikimas ir niekada mūsų neapleidžia. Jis visada mus lydi ir visada mūsų laukia, net ir tuomet kai užsidarome liūdesyje, kai galvojame tik apie patirtas skriaudas ir nuoskaudas“. „Neprisiriškime prie liūdesio, – sakė popiežius, – nes tai nesuderinama su mūsų dvasiniu „ūgiu“. Popiežius ragino jaunimą kas rytą kalbėti tokią malda: „Viešpatie, dėkoju Tau už tai, kad mane myli. Padėk man mylėti savo gyvenimą. Ne mano trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti, bet gyvenimą, kuris yra brangi dovana“.

Zachiejui teko įveikti ir kitą kliūtį – gėdą. Galime įsivaizduoti kas dėjosi Zachiejaus širdyje kai jis dar nebuvo galutinai pasisprendęs kopti į sikomorą. Jis labai norėjo pamatyti Jėzų, bet nenorėjo, kad žmonės iš jo juoktųsi. Tačiau galiausiai jis įveikė gėdą, nugalėjo troškimas pamatyti Jėzų. Popiežius ragino jaunimą nesigėdyti eiti pas Jėzų su visomis savo silpnybėmis, nuovargiu, nuodėmėmis, taip pat nebijoti jam drąsiais sakyti „taip“, kai jis kviečia sekti jo pėdomis.

Dar viena kliūtis, kurią įveikė Zachiejus, buvo murmanti minia. Pirmiausia per minią Zachiejus nematė Jėzaus; paskui minia ėmė murmėti ir prieš Jėzų, kai jis pasakė užeisiąs į nusidėjėlio Zachiejaus namus.

„Galbūt kas nors iš jūsų juoksis, kad tikite švelnia ir nuolankia gailestingumo jėga, – sakė Pranciškus, – bet jūs nebijokite, o verčiau mąstykite apie žodžius, kurie mus lydėjo pastarosiomis dienomis: „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5,7). Galbūt kas nors manys, kad jūs este svajotojai, nes tikite nauja žmonija, kurioje nebus neapykantos tarp tautų, o valstybių sienos nebus neįveikiami barjerai; tikite nauja žmonija, kuri puoselėja savo tradicijas be egoizmo ir priešiškumo. Nepraraskite drąsos: su šypsena ir ištiestomis rankomis skelbkite viltį ir būkite palaiminimas visai žmonijos šeimai“.

Galiausiai Pasaulio jaunimo dienų uždarymo Mišių homilijoje popiežius atkreipė dėmesį ir dar vieną esminį dalyką. Jėzus Zachiejų pavadino vardu. O tai reiškia, kad jis mus kiekvieną pažįsta asmeniškai, kad kiekvieno mūsų vardas jam brangus.

Mišių pabaigoje popiežius Pranciškus įteikė visų žemynų jaunimo atstovams vilties žibintus, simbolizuojančius Kristų, pasaulio Šviesą, kurią jaunimas siunčiamas nešti į visą pasaulį, kad būtų jo gailestingumo mokiniai ir liudytojai. PJD Krokuvoje užbaigė popiežiaus Pranciškaus apaštališkas Palaiminimas, kurį Krokuvos Gailestingumo aikštėje suteikė drauge su PJD dalyvavusiais Panamos vyskupais.