2016 08 11

Matas Baltrukevičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis: žlugę per vieną dieną?

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Artėjant Seimo rinkimams, „Bernardinai.lt“ kviečia atidžiau pažvelgti į pagrindinių šalies partijų perspektyvas rinkimų kovoje.

Vos prieš tris mėnesius Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) tikėjosi triumfuoti Seimo rinkimuose. Pagrindo lūkesčiams buvo apstu – sėkmingi Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimai ir stabiliai augantys reitingai leido tikėtis užimtą vieną iš trijų pirmųjų vietų rinkimuose ir galbūt po rinkimų tapti didžiuoju centro dešinės koalicijos partneriu. Tačiau Eligijaus Masiulio skandalas per vieną naktį LRLS nubloškė atgal, ir dabar svarbiausias uždavinys bus patekti į Seimą.

Atslūgęs dėmesys

Tik kilus skandalui, viešųjų ryšių specialistai iškart atkreipė dėmesį į tai, kad jis įvyko pačiu netinkamiausiu laiku – prieš prasidedant vasarai. Tad net jeigu per paskutinį vasaros mėnesį paaiškėtų naujų detalių, palankių E. Masiuliui, ši žinutė būtų ištransliuota gerokai mažesniam žmonių skaičiui.

Pirmosios LRLS reakcijos į skandalą buvo teisingos. E. Masiulis nedelsė sustabdyti narystės partijoje ir atsisakyti Seimo nario mandato, visi liberalų lyderiai kalbėjo apie tai, kad reikia bendradarbiauti su teisėsauga ir bus priimti teisingi sprendimai. Smūgį partijos reputacijai sudavė ir vėlesnės kratos Gintaro Steponavičiaus fondo patalpose.

Deja, visą teisingą darbą nubraukė keletas į Lietuvos žiniasklaidos aukso fondą pateksiančių interviu, kuriuose laikinasis partijos vadovas Antanas Guoga siūlė visai partijai tikrintis poligrafu (kartu ir jį kalbinusiam Edmundui Jakilaičiui), viešai kalbėjo, jog seniai jautė, kad kažkas partijoje supuvę, deklaravo, jog rinkimuose balsuos už Tėvynės Sąjungą (TS LKD). Tad nereikėtų stebėtis, jog, sujudus partijos nariams, LRLS per šešias dienas neteko dviejų pagrindinių partijos vadų – A. Guoga taip pat paliko LRLS.

Atrodė, kad, atsikračius skandalisto A. Guogos, LRLS galės ramiai gesinti krizę. Eugenijus Gentvilas ir Remigijus Šimašius demonstravo vienybę ir ryžtą imtis lyderystės. Kalbėta, kad R. Šimašius bus LRLS pirmininkas, o E. Gentvilas ves partijos sąraše Seimo rinkimuose. Tačiau jau po kelių savaičių jie susikirto dėl partijos audito reikalingumo, o galiausiai E. Gentvilas, prieš tai rėmęs R. Šimašiaus kandidatūrą į partijos pirmininkus, kandidatavo ir pats bei Vilniaus merui pralaimėjo gana nedideliu skirtumu. Kaip kompensaciją, E. Gentvilas gavo pirmąjį numerį partijos sąraše.

Tačiau liberalai greitai pradingo iš dėmesio centro. Tai lėmė ir iki 5–6% ištirpę jų reitingai. Iškalbingas faktas yra tai, kad liepos 2-osios naujiena, jog LRLS taryba patvirtino kandidatus Seimo rinkimuose, netgi nepateko į nacionalinio transliuotojo pagrindinę naujienų laidą „Panorama“.

LRLS anksti pradėjo savo reklamos kampaniją, tačiau skandalas privertė permąstyti priemones. Garsioji #MilijonasRankų iniciatyva, per kurią E. Masiulis planavo paspausti rankas milijonui žmonių (spėjo 50 344), buvo sustabdyta. Dabar partija mėgina pasitelkti kovos už skaidrumą lozungus – patvirtintas skaidrumo standartas, atidaryta speciali telefono linija. Tad dabar partijos svarbiausias uždavinys yra parodyti, jog jie nusiteikę išplauti mundurą ir įrodyti, kad daugiau jokių korupcijos skandalų nebus.

Guogos efektas ir kitokia komunikacija

Iki pat E. Masiulio skandalo LRLS pozicijos buvo pavydėtinos. 2012 m. Seimo rinkimai partijai buvo sėkmingesni negu 2008 m., nors jie buvo nepopuliarius sprendimus priėmusios valdančiosios koalicijos dalis.

2014 m. Europos Parlamento rinkimai virto neįtikėtina sėkmės istorija. Jie užėmė trečią vietą po socialdemokratų (LSDP) ir TS-LKD, tačiau nuo rinkimus laimėjusių konservatorių atsiliko vos kiek daugiau negu 10 000 balsų, o į Europos Parlamentą išsiuntė tiek pat atstovų, kiek ir rinkimų nugalėtojai – du. Ši sėkmė buvo itin netikėta, ypač dėl to, kad pirmą kartą istorijoje LRLS sugebėjo mesti rimtą iššūkį konkurentams ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Nors LSDP ir jos koalicijos partnerės rajonuose taip pat pasirodė sėkmingai, bet žymiai svarbiau buvo tai, kad daug kur laimėtas centro dešinės mūšis prieš TS-LKD.

2015 m. savivaldybių tarybų rinkimai buvo dar viena sėkmės istorija. Laimėti 9 merų postai, pagal rinkėjų balsus užimta trečioji vieta (TS-LKD liberalus pralenkė mažiau nei 5 000 balsų). Dar svarbiau tai, kad puikiai pasirodyta didžiuosiuose miestuose – Vilnius ir Klaipėda dabar valdomi liberalų merų, Kaune LRLS taip pat yra valdančiosios koalicijos dalis.

Šios pergalės sietinos ne su tuo, jog Lietuva staiga tapo liberalia tauta. 2014 m. rinkimuose itin buvo ryškus A. Guogos asmenybės efektas. Jis daug važinėjo po Lietuvą, skyrė laiko susitikimams su rinkėjais. Dar iki politinės karjeros pradžios buvo populiarus Lietuvoje dėl paramos krepšiniui.

2015 m. savivaldos rinkimuose reikėtų atkreipti dėmesį į kardinaliai pasikeitusią partijos komunikaciją. Iki tol LRLS buvo viena tų, kurios rinkimų kampanija solidi, o savivaldos rinkimuose strategija atrodė kaip nužengusi iš vadovėlių populistams. R. Šimašius daužė langus, buvo viešai skelbiami tikri ar tariami lyderių telefono numeriai. LRLS netgi užsakė reklaminius plakatus, kuriuose E. Masiulis ir R. Šimašius vilniečių vardu buvo sveikinami gimtadienių proga, pirmajam siūlant tapti prezidentu, antrajam – Vilniaus meru. Net ir rinkimų kampanijos šūkis buvo apolitiškasis: „Viskas bus gerai“.

Tad vargu ar LRLS sėkmę reiktų sieti tik su tuo, kad galbūt pavyko persivilioti dalį TS-LKD rinkėjų. Panašiau, kad savo dalį liberalai atsiriekė nuo populistinių Darbo partijos (DP) bei „Tvarkos ir teisingumo“ (TT).

Rengiamasi sporto žaidynėms ar rinkimams?

Savo situaciją LRLS mėgina gerinti pasitelkdama… sportininkus. Viena vertus, iki skandalo LRLS buvo traukos centras politikos naujokams ar norintiems užtikrinto kelio į Seimą, o dabar liberalams yra proga parodyti, kad juos į priekį ves nesusitepę kandidatai. Kita vertus, tai galima laikyti ir desperacijos ženklu, nes anksčiau garsenybių gausa labiau pasižymėdavo vienadieniai projektai ir populistinės partijos.

Virgilijus Alekna kandidatų sąraše įrašytas 2 numeriu, šachmatininkė ir Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 4-oji, 9-oji vieta atiteko ilgamečiam Artūro Zuoko šalininkui Žydrūnas Savickui. Likusias dešimtuko pozicijas užima žinomi politikai – buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Seimo narys Vitalijus Gailius, Simonas Gentvilas, Gintaras Steponavičius, Kęstutis Glaveckas (beje, jau prieš 2012 m. svarstęs galimybę baigti politinę karjerą) ir Dalia Kuodytė.

Garsių pavardžių yra ir žemesniuose sąrašo sluoksniuose. 20 vieta sąraše atitiko apžvalgininkui Romui Sadauskui-Kvietkevičiui, 63-ioji – buvusiam TV laidų vedėjui Vaidui Kukarėnui, 86-oji – Lietuvos žaliųjų partijos nariui, energetikos ekspertui Martynui Nagevičiui, 102-oji – tinklaraštininkui Skirmantui Tumeliui.

Dauguma kandidatų didžiuosiuose miestuose yra gerai žinomi politikai, nors yra ir keletas išimčių. Lazdynuose kandidatuoja politologė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Aušrinė Armonaitė, Paneriuose – bajoriškos kilmės kylanti liberalų žvaigždė, biologė Julija Mackevič, Vilijampolės-Aleksoto – vadybininkė Ona Balžekienė, Petrašiūnuose – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas. Beveik visi likusieji didžiųjų miestų kandidatai puikiai žinomi visuomenei. Tad labai daug kas priklausys nuo to, kiek jų asmeninį populiarumą paveiks E. Masiulio skandalas, kirtęs partijos reitingams.

Mažins biurokratiją ir liberalizuos darbo santykius

LRLS išskiria 10 pagrindinių tikslų.

Partija žada, kad vidutinis darbo užmokestis pasieks 1000 eurų. To bus siekiama minimalią algą prilyginant neapmokestinam pajamų dydžiui, mažinant socialinio draudimo mokestį, PVM (iki 18%), pajamų mokestį šeimoms, kurios augina vaikus, mokesčius naujas darbo vietas kuriančioms įmonėms.

Žadama didinti ir pensijas. SODROS išmokos priklausys nuo sumokėtų įmokų, bazinę pensiją žadama padidinti iki 190 eurų, išmokų dydis būtų susietas su atlyginimų dydžiu. Vidutinė pensija pasieks 400 eurų.

Trečiasis pažadas abstraktesnis –žadama, jog mokytojai paruoš vaikus sėkmingai karjerai. To LRLS sieks didindami pedagogų atlyginimus iki 1200 eurų į rankas vidurkio. Žadama suvienodinti finansavimą valstybinėms ir privačioms mokykloms, didinti mokyklų savarankiškumą.

Liberalai žada padaryti Lietuvą jaunų talentų traukos centru. Metodika, aišku, liberali – kliūčių mažinimas užsienio verslui perkelti ar įdarbinti kitų šalių piliečius. Žadama, kad kasmet į Lietuvą atvyktų dirbti 100 pasaulinio lygio mokslininkų.

Taip pat LRLS augins „meilutytes ir valančiūnus“. Žadama skatinti sportą ir sveiką gyvenseną, skaidriau skirstyti pinigus sportui, o vyšnia ant torto, be abejo, yra amžiaus statybų – nacionalinio stadiono užbaigimas.

Liberalai dėmesį skirs ir saugumui didinti. Žadama spręsti smurto šeimose problemas, vidutines policininkų algas kelti iki 1000 eurų.

Partija tikina, kad valdžia nesikiš į žmogaus asmeninį gyvenimą. Bus skiriamas dėmesys valstybės elektroninėms paslaugoms, nevyriausybinių organizacijų stiprinimui. Kuriantieji šeimą galėtų rinktis santuoką arba partnerystę.

Skiriamas dėmesys ir demografinėms Lietuvos problemoms – LRLS žada, kad Lietuvoje vėl gyvens 3 000 000 gyventojų. Tad LRLS įteisintų dvigubą pilietybę kuo didesniam žmonių skaičiui, liberalizuotų darbo santykius. Būtų įsteigta papildoma vienmandatė rinkimų apygarda užsienio lietuviams, įteisinamas elektroninis balsavimas, remiamas pagalbinis apvaisinimas.

Liberalai žada trumpinti eiles gydymo įstaigose. Būtų suvienodintas finansavimas valstybinėms ir privačioms gydymo įstaigoms, mažinamas sistemos biurokratizmas. Sieks gydytojus privilioti į mažus miestus, kompensuoti ne vaistus, o ligos gydymą. Bus liberalizuota prekyba nereceptiniais vaistais.

Paskutinis uždavinys – paversti regionus gera vieta gyventi. LRLS žada skirti dėmesį renovacijai, infrastruktūros projektams.

Pagrindinis programos leitmotyvas, atsikartojantis prie daugelio tikslų (net tada, kai aiškaus loginio ryšio nėra), – biurokratizacijos mažinimas ir lankstūs darbo santykiai.

Sugrįžimas į 2012 m. pozicijas?

Nors E. Masiulio skandalas sudavė rimtą smūgį LRLS reputacijai, visgi, vargu ar jis bus triuškinantis. Nuo partijos veikiausiai pirmieji nusigręš tie, kurie jos gerbėjais tapo neseniai, veikiami A. Guogos fenomeno ar gana populistinės komunikacijos. Tačiau vertybiniai liberalai nelabai turi alternatyvių pasirinkimų šiuose rinkimuose.

Aišku, kad liberalai bus priversti susitaikyti su kuklesniais rezultatais, tačiau galima laukti, jog jų delegacija parlamente bus panaši į dabartinę – šiuo metu frakcijoje yra 12 narių. Galbūt šis skaičius netgi gali nežymiai išaugti, nes itin sunku prognozuoti, kaip rinkimuose seksis LRLS vienmandatininkams.

Tad LRLS išliks įtakinga partija ir po rinkimų. O svajonės apie premjero postą ir pergalę prieš konservatorius nusikels į ateitį.