2016 08 22

Ieva Šiugždinienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Gailestingumas už spygliuotos tvoros

Lietuvos „Caritas“ jau daug metų vykdo projektą „Nuteistųjų globa ir reintegracija“. „Carito“ darbuotojai teikia konsultacijas pataisos namuose, padeda išėjusiems į laisvę grįžti į visuomenės gyvenimą bei lanko nuteistuosius įvairiuose Lietuvos pataisos namuose įgyvendindami programas. Viena iš Gailestingumo metais vykusių veiklų – ALFA kurso organizavimas Pravieniškių pataisos namuose.

ALFA kursas Pravieniškėse vyksta pagal ALFA programos rekomendacijas. Vieną dieną per savaitę savanorių grupė iš Kauno atvyksta į Pravieniškių pataisos namus. Perėję apsaugą, patikrinimus, jie susitinka su nuteistaisiais. Kiekvieną kartą jų ateina skirtingai. Kartais – 30, kartais – 40. Savanoriai veda mokymus, po jų – diskusijų grupeles, taip pat kartu geria arbatą, kalbasi įvairiais iškilusiais klausimais.

Pradžia

Savanoris Tomas Rakauskas, lankantis nuteistuosius jau metus, pasakoja, kad, išgirdęs kvietimą vesti ALFA kursą kalėjime, sutiko ilgai nedvejojęs. „Tai, kad galėsiu evangelizuoti, mane motyvavo“. Lietuvos „Carito“ darbuotoja Milita Žičkutė-Lindžienė, jau daugiau nei 2 metus lankanti nuteistuosius, sako, kad jai priimti šį projektą užtruko šiek tiek ilgiau: „Tuo metu dirbdama su nukentėjusiais asmenimis ir gavusi pirminį kvietimą ateiti dirbti projekte su nuteistaisiais sakiau: „Niekada“. Pirmuosius pusę metų svarsčiau, įvyko daug perversmų viduje. Galiausiai suvokiau, kad kaip tikintis žmogus aš negaliu atsirinkti žmonių pagal išankstines nuostatas.“

Sulaužė stereotipus

Daugelis žmonių bijo sutikti savanoriauti tokiose projektuose dėl įvairių stereotipų, sukurtų žiniasklaidos ir televizijos, kur matome dryžuotas pižamas ir nuolatinę agresiją. „Prisižiūri filmų ir susidarai bendrą vaizdą, kaip galėtų atrodyti kalėjimas. Bet tiesa ta, kad ten žmonės – tokie patys kaip mes. Nėra jokių dryžuotų pižamų. Pirmą kartą atėjęs net nesupratau, kur nuteistieji, o kur – ne. Jie paprastai apsirengę, net neišsiskiria“, – pasakoja Tomas.

Projekte „Nuteistųjų globa ir reintegracija“ Militai tenka ne tik lankyti nuteistuosius, bet taip pat juos konsultuoti. Anksčiau dirbusi su aukomis, dabar pradėjusi dirbti su nuteistaisiais, ji dalinasi pradžioje taip pat turėjusi daug stereotipų, kurie tuoj pat buvo sulaužyti: „Pirmosios konsultacijos man davė labai didžiulę pamoką. Nieko čia nėra kitaip. Tai yra žmogus, su kuriuo turi kurti santykį, gebėti su juo bendrauti.“

Pokyčių paieškos

Milita pasakoja, kad dažniausiai užduodamas klausimas yra apie tai, ar keičiasi kas nors nuteistųjų gyvenimuose po ALFA kurso. Per tuos dvejus su puse metų, ji sako, nėra mačiusi įvykusių didelių stebuklų, didelių persikeitimų, tačiau matyti nedideli, bet svarbūs žingsneliai: „Žvelgiant į patį ALFA kursą, jo vyksmą, yra labai daug gražių akimirkų, kai nuteistieji parodo, jog jiems tai rūpi, kad jiems tai svarbu. Keičiasi jų vertybinės nuostatos. Iki šiol buvo užsidaręs, nekalbėdavo, neprisileido prie savęs. Kurso pabaigoje leidžiasi į diskusijas, išsako savo nuomonę.“

Tomas taip pat pasakoja, kad nuteistieji dalinasi, jog jų gyvenimuose vyksta pokyčiai, jie ima melstis, dažniau skaito Šv. Raštą. Paklaustas, kas jam labiausiai įsiminė iš apsilankymų pataisos namuose, Tomas atsako, kad nuteistųjų pasidalinimai ir diskusijos su jais jam buvo įsimintiniausi. „Atsimenu, kai su vienu nuteistuoju ilgai diskutavom apie Dievą. Vyko aštri diskusija apie tai, iš kur atsirado Dievas, iš kur ta laisva valia.“

Tačiau pokyčiai vyksta ne tik ALFA kurso metu. Milita pasakoja, kaip nuteistieji dalinasi apie savo kasdienybę: „Jie sako, jog ateidami į susitikimus bent tas dvi valandas jie nesikeikia. Tai tas laikas, kuris yra kitoks. Jų būtyje, jų kasdienybėje, šis laikas yra kitoks. Ir kiekvienas savanoris paliudys, kad nei kokių keiksmažodžių sulaukiam, nei įžeidimų, nei pykčio ar agresijos protrūkio. Tai paprastas bendravimas, kaip su bet kokiu kitu žmogumi. Veikia tas veidrodinis principas – kaip mes bendraujame, taip ir su mumis. Kitas dalykas, jie tikrai dalinasi, kad ta visa diena po susitikimo būna kitokia. Aš tikiu, kad kiekvieno iš tų žmonių gyvenime, kurie ateina, būna, kalbasi, įvyksta maži širdies persikeitimai. Iš išorės tai sunku pastebėti.“

Ieškokim širdyje gailestingumo

Lietuvoje nuteistųjų situacija iš tiesų sudėtinga. Nuteistųjų sritis nėra prioritetinė gauti kažkokią paramą, o išėję į laisvę žmonės iš karto gauna etiketę, kurios negali atsikratyti. Tampa sudėtinga ieškotis darbo, pradėti gyvenimą iš naujo. Tačiau Milita nepraranda vilties: „Aš tikiu, kad yra kelias atgal. Tam reikia susivokti, reikia pažinti save. Žmogus yra didžiulis neatrastas lobynas ir suprasti, kas su juo vyksta, reikia nemažai laiko. Bet raskim atvirumo prieiti neteisdami. Tai, kas yra padaryta, visi baisūs nusikaltimai, tai – jau nebeatšaukiama ir yra didžiulės pasekmės visuomenei, skausmas ir netektys. Bet už viso to slepiasi žmogus, kuris yra sužeistas. Tai jokiu būdu žmogaus nepateisina. Aš niekada nesakau, kad jie yra nekalti. Tačiau turime suteikti jiems galimybę sugrįžti. Jie atliks tą bausmę, kurią gavo pagal mūsų šalies baudžiamąjį kodeksą, ir tada mes privalome turėti išminties ir gailestingumo savo širdyse padėti tiems žmonėms sugrįžti ar bent parodyti kelią, kuriuo jie galėtų eiti. Turim sustabdyti tą smurto ratą, kišti pagalius jam į ratus, ir turim padaryti tai pirmi, nes gali labai užtrukti, kol kas nors padarys tai už mus.“

Norintieji prisijungti prie projekto „Nuteistųjų globa ir reintegracija“, savanoriauti Alfa kurse, gali kreiptis:

Milita Žičkutė-Lindžienė

[email protected]

+37064647157