2016 08 22

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Reformacijos 500 metų jubiliejus: „Daugeliu klausimu nebeliko Bažnyčias skaldančių dalykų“

Artėjant Reformacijos 500 metų jubiliejui, kurį minėsime 2017 m., netrūksta rimtų ekumeninių žingsnių. Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje erdvėje pasirodė du svarbūs pareiškimai, kalbantys apie nedviprasmišką liuteronų ir katalikų ryžtą drąsiau siekti regimos vienybės.

Štai didžiausia liuteronų denominacija JAV patvirtino deklaraciją, pripažįstančią, jog daugeliu klausimų su Romos Katalikų Bažnyčia „nebeliko Bažnyčias skaldančių dalykų“.

Kaip rašo katalikų portalas Cruxnow, „Deklaracija pakeliui“ („Declaration on the Way“) buvo priimta per Evangelikų Liuteronų bažnyčios Amerikoje (ELCA) visuotinę asamblėją, vykusią praėjusią savaitę Naujajame Orleane.

Savo pareiškime, kuris pasirodė po rugpjūčio 10-osios balsavimo, ELCA pirmininkaujanti vyskupė Elizabeth A. Eaton deklaraciją pavadino „istorine“: „Nors mes dar nepasiekėme tikslo, tačiau teigiame, jog esame pakeliui į vienybę“, – sakė ji.

„Ši ‘Deklaracija pakeliui’ padeda geriau suvokti mūsų vienybę Kristuje su katalikų partneriais, išryškina mūsų įsipareigojimą siekti vienybės su visais krikščionimis“, – sako Eaton.

Deklaracija, kaip minėta, pasirodė Liuteronų ir Katalikų Bažnyčioms ruošiantis minėti Reformacijos 500 metų jubiliejų.

Įprastai Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31-oji, kai Lutheris, kaip teigiama, prismeigė 95 tezes prie Vitenbergo bažnyčios durų. Tezėse jis išdėstė 95 klausimus ir pasiūlymus, apie kuriuos, jo manymu, derėjo diskutuoti Katalikų Bažnyčioje. Pavyzdžiui, išsakytos abejonės dėl indulgencijų pardavinėjimo ir evangelinio popiežiaus autoriteto pagrindimo.

Tuo tarpu „Deklaracija pakeliui“ apima 32 „sutarimo pareiškimus“, kuriuose teigiama, jog liuteronai ir katalikai nebemato skaldančių skirtumų, kalbant apie Bažnyčią, sielovadinę tarnystę ir eucharistiją.

Teiginius prieš tai patvirtino JAV Katalikų vyskupų konferencijos ekumeninių ir tarpreliginių reikalų komitetas.

Dokumente išvardinami taip pat ir skirtumai tarp abiejų Bažnyčių bei tolesni žingsniai, siekiant juos įveikti.

Eaton atkreipia dėmesį į ankstesnius ELCA ir Katalikų Bažnyčios pasiektus susitarimus, tarp kurių ir 1999-aisiais pasirašyta „Bendroji deklaracija dėl mokymo apie nuteisinimą“.

Pernai lapkritį popiežius Pranciškus sukėlė kontroversiją, kai savo žodžiais tarsi teigė, jog liuteronai gali priimti komuniją Katalikų Bažnyčioje, sakydamas, jog „gyvenimas yra didesnis nei paaiškinimai bei interpretacijos“.

Planuojama, kad šių metų spalio 31 d. popiežius aplankys Švediją, kur vadovaus bendroms ekumeninėms pamaldoms su liuteronais.

Vatikanas bei Pasaulinė liuteronų federacija 2013-aisiais paskelbė bendrą dokumentą, pavadintą „Nuo konflikto prie bendrystės“, kuris labiau susitelkia į pažangą liuteronų-katalikų dialogo per pastaruosius 50 metų, nei į šimtmečius besitęsusius konfliktus.

ELCA yra viena iš 10 didžiausių protestantų denominacijų JAV, skaičiuojanti daugiau nei 3,7 milijono narių, primena Cruxnow.

Vokiečių vyskupai: „M. Lutheris buvo tikėjimo mokytojas“

Savo ruožtu neseniai išplatintame Vokietijos vyskupų konferencijos ataskaitoje teigiama, jog Reformacijos 500 metų jubiliejus kviečia į abipusę atgailą. Vokiečių vyskupai giria Martiną Lutherį kaip „Evangelijos liudytoją ir tikėjimo mokytoją“, kviesdami puoselėti artimesnius santykius su protestantais, rašo britų katalikų dienraštis Catholic Herald.

Daugiau nei 200 puslapių dokumente „Reformacija ekumeninėje perspektyvoje“ Magdeburgo vyskupas Gerhardas Feige, Vokietijos vyskupų ekumeninės komisijos vadovas, sako, jog „Reformacijos istorija buvo įvairiai priimama Katalikų Bažnyčioje, kur jos įvykiai bei pagrindiniai veikėjai ilgai buvo matomi neigiamoje, menkinančioje šviesoje“.

„Kadangi žaizdos yra jaučiamos iki šios dienos, džiugina, kad per šį laikotarpį katalikų teologijai pavyko blaiviai permąstyti 16 amžiaus įvykius“, – sakoma dokumente, kurį praėjusią savaitę paskelbė Bonoje savo būstinę turinti Vokietijos vyskupų konferencija.

Vyskupas Feige’as teigia, kad Reformacijos „istorija ir pasekmės“ bus aptariamos per artėjantį 500 metų jubiliejų, tačiau priduria, jog ankstesnius abipusius pasmerkimus abi pusės laiko negaliojančiais.

„Reformacijos atmintis ir iš jos kilęs Vakarų krikščionybės skilimas neatsiejamas nuo skausmo, – sakė vyskupas Feige. – Tačiau per ilgą ekumeninį dialogą teologiniai tame periode įsišakniję skirtumai buvo iš naujo įvertinti – tai liudija ir mūsų ekumeninės komisijos darbas.“

Deja, reformacija vis dar yra įtampos šaltinis Vokietijoje, ypač tose šeimose, kurias „atskiria religija“, kaip teigė Martinas Lazaras, Magdeburgo vyskupijos atstovas spaudai.

Vyskupų dokumente sakoma, kad „Katalikų Bažnyčia šiandien gali pripažinti, ką svarbaus atnešė Reformacija – o būtent, kad Šventasis Raštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo centras ir standartas.

„Su tuo susijusi Martino Lutherio pamatinė įžvalga, kad Dievo Apsireiškimas Jėzuje Kristuje vardan žmonių išgelbėjimo yra paskelbtas Evangelijoje – kad Jėzus Kristus yra Šventojo Rašto centras ir vienintelis tarpininkas.“

Kaip žinoma, Lutherį ekskomunikavo popiežius Leonas X 1521 m. sausį, o Šventosios Romos imperatorius Karolis V paskelbė jį esant už įstatymo ribų

Šiandien vokiečių vyskupai Lutherį apibūdina kaip „religinį vedlį, Evangelijos liudytoją ir tikėjimo mokytoją“, kurio „susirūpinimas dėl atsinaujinimo per atgailą ir atsivertimą“ nebuvo „adekvačiai išgirstas“ Romoje.

Reformatoriaus darbas, anot vyskupų, vis dar kelia „teologinių ir dvasinių iššūkių“ bei turi „ekleziologinių bei politinių implikacijų, siekiant suprasti Bažnyčią ir jos mokymą“.

Ataskaitoje teigiama, jog bendras katalikų ir liuteronų pareiškimas 1980-aisiais minint Augsburgo išpažinimo, apibrėžusio naująjį liuteronų tikėjimą, jubiliejų buvo ypač svarbus bažnyčių suartėjimui, o 1983-iųjų ekumeninis pareiškimas, minint Lutherio gimimo 500-ąsias metines, pradėjo „intensyvų gilinimąsi“ į reformatoriaus darbą.

Istorinė 1999-ųjų deklaracija apie nuteisinimo doktriną buvo „ekumeninio dialogo naujos eros pradžia“, sakoma ataskaitoje, pripažįstant, kad liekantys skirtumai „nebeturėtų daryti Bažnyčioms skaldančio poveikio“.

Vyskupų dokumentas mini ir 2015-ųjų birželį įvykusį apsikeitimą susitaikymo laiškais tarp Vokietijos vyskupų konferencijos prezidento, kardinolo Reinhardo Marxo ir Evangelikų Bažnyčios Vokietijoje pirmininko, liuteronų vyskupo Heinricho Strohmo, kuriame, išsakomas ketinimas 2017 m. kartu dalyvauti ekumeninėje piligriminėje kelinėje į Šventąją Žemę, o Gavėnios pamaldas paskirti „atminties gydymui“.

Interviu CNS, ekumeninės komisijos pirmininko pavaduotojas Fuldos vyskupas Heinzas Algermissenas sakė, jog katalikų ir liuteronų saitai labai sustiprėjo po Vatikano II Susirinkimo, tačiau Bažnyčios privalo toliau dirbti, siekdamos „regimos vienybės, o ne tik sutaikytų skirtumų“.

„Tai reiškia ne vien kartu melstis, bet pasitikti iššūkį kalbėti vienu balsu kaip krikščionys, kai mums visiems metą iššūkį agresyvus ateizmas ir sekuliarizmas, taip pat ir [radikalizuotasis] islamas. Priešingu atveju, mes prarasime vis daugiau ir daugiau patikimumo“, – sakė jis.

„Minėdami Reformaciją, negalime apie ją galvoti tik kaip apie jubiliejų, bet turėtume pripažinti ir savo praeities klaidas bei abipusiai apgailėti jas už praėjusius 500 metų“, – pridūrė vyskupas.

Katalikai sudaro apie 29 % Vokietijos 82 milijonų gyventojų, o Evangelikų Bažnyčia – 27%, nors abi denominacijos patiria narių mažėjimą.

Pagal užsienio spaudą parengė S. Žiugždaitė 

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.