2016 08 26

Algimantas ir Mindaugas Černiauskai

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Rotušės gimimas, arba Kada tai prasideda

Santa Andrūnaitytė ir Sandra Gembickaitė pjauna stiklus rotušės maketui. Nuotraukos autoriai Broliai Černiauskai

Daugiau kaip prieš 20 metų Lietuvai pasukus Nepriklausomybės ir valstybingumo atstatymo keliu TSKP generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas polemikoje su būsimais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarais Maskvoje iš tribūnos paniekinamai mestelėjo frazę: „Znajem vašu chutorskujų Litvu“ (žinom jūsų bakūžių Lietuvą). Man ta vienkiemių Lietuva, kurioje prelatas Mykolas Krupavičius tarpukario Lietuvoje padarė pavyzdinę žemės reformą, buvo pati gražiausia, bet komunistinės imperijos vadovas Michailas Gorbačiovas prastai išmanė istoriją. O juk visų pirma buvo Vilnius, pirma buvo Merkinė su savo bažnyčiomis ir rotuše – dvasinė ir istorinė Dainavos krašto sostinė – ir tik vėliau atsirado Peterburgas.

1997 m. balandžio 27 d. Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, kur juodu ant balto buvo parašyta: „Apsaugos požiūriu svarbiausios nacionalinio parko paveldo vertybės yra Merkinės teritorinis probleminis arealas /…/ Regeneruojama Merkinės istorinės teritorinės savivaldos centras ir atstatoma buvusi miesto rotušė.“

Nuo pirmųjų darbų, daromų Merkinės Kultūros centro kiemelyje, rotušės maketas susilaukė miestelėnų ir keliautojų dėmesio. Nuotraukos autoriai Broliai Černiauskai

Praėjo beveik 20 metų, per kuriuos keitėsi ministrų kabinetai, valdančios partijos, o dauguma gyvybiškai svarbių, pamatinių valstybės likimui sprendimų ir nutarimų ypač kultūros ir istorinės atminties srityje liko dulkėti stalčiuose ir lentynose. Šiaurės Atėnų kūrimo idėjos nuskendo turto dalybų pelkėse ir kovų ne vardan Lietuvos, o valdžios dulkėse.

Merkinė nuo seno garsėja Šv. Roko atlaidais. Netgi sovietmečiu, karingai siautėjančio ateizmo laikais, mechanizatoriai sustabdydavo techniką ir, palikę „javapjūtės frontą“, eidavo švęsti Šv. Roką. Merkinė jau seniai apsisprendė pagrindinę miestelio šventę skelbti Šv. Roko atlaidų fone. Šiemet ji buvo ypatinga, nes sutapo su Merkinės – mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginiais. Tame fone savo veiklos dešimtmetį paminėjo ir Merkinės futbolo klubas rugpjūčio 20 d. iš paties ryto surengdamas futbolo turnyrą, kuriame dalyvavo komandos iš Druskininkų (Druskininkai), Varėnos (Merkys), Linksmakalnio, Vilniaus (Oniksas), žurnalistų (PRESS‘as). Tuo metu Dzūkijos nacionalinio parko „Šalcinio“ svetainėje“ viešėjo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka su edukacine programa „Paslaptinga kolekcija bibliotekoje – Mickevičiana“. Merkinės kultūros centro kiemelyje improvizuotame turgelyje vaikai žaidė prekybinius žaidimus „Aš tau – tu man“, o kultūros centro laiptus puošė Merkinės dailės mokyklos plenero „Vasaros spalvos“ dalyvių darbų paroda.

Žygimantas Buržinskas, Vytenis – Jonas Sinkevičius ir Mindaugas Černiauskas ant statomos rotušės maketo bokšto. Nuotraukos autoriai Broliai Černiauskai

Dvi dienas Merkinės aikštėje klegėjo mugė, šurmuliavo miestelėnai ir svečiai, į sceną lipo vienas už kitą šaunesni ansambliai ir svečiai su koncertinėmis programomis atvažiavę iš kitų šių metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių: Juknaičių (Jurbarko r.) tautinių šokių kolektyvas ir Miežiškių (Panevėžio r.) populiariosios muzikos ansamblis „Pilnatis“. Graži buvo šventė ir smagu, kad Varėnos rajone, Lietuvoje tuo metu vyko daugybė didesnių ar mažesnių švenčių, bet šventė Merkinėje paliko ryškų ženklą, svarbų ne tik Merkinei, Dainavos kraštui, bet, drįstu sakyti, simboliškai ir Lietuvai.

Šventės išvakarėse Merkinėje išdygo įspūdingo dydžio rotušės (1×4) maketas, primenantis didžiosios Merkinės klestėjimo laikus, kai čia skambėjo keturių bažnyčių varpai, dviejuose vienuolynuose vienuoliai perrašinėjo šventąsias ir mokslo knygas, į sinagogas melstis rinkosi žydai, o rūmų menėje šoko gražiausios Lietuvos, ir, žinoma, Europos moterys. Viduryje miesto stovinčioje rotušėje posėdžiavo magistratas.

Nešama bokšto dalis į rotušės stovėjimo vietą. Žygimanto Buržinsko nuotrauka

Man teko didžiulė laimė matyti, su kokia meile XXI a. pradžioje buvo kuriamas šis įspūdingas rotušės maketo statinys – valstybingumo ir bendruomeniškumo simbolis. Jaunimas, tikrąja žodžio prasme, dirbo dieną naktį. Rugpjūčio 20 d. išvakarėse jie iš centrinės miestelio aikštės, kurioje 1648 m. mirė karalius Vaza – IV, išsiskirstė 5 val. ryto, o dar šventei neprasidėjus puolė glaistyti neužbaigiamas puošybos detales.

Merkinės muziejaus Feisbuko paskyrojea parašyta trumpai: „Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projekto koordinatorius – Merkinės muziejus. Projekto vadovas – muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas. Vyr. inžinierius, darbų vadovas – muziejininkas Žygimantas Buržinskas.“ Šventės metu projekto vadovas nuoširdų ačiū tarė labiausiai prie projekto įgyvendinimo be jokio atlygio prisidėjusiems asmenims: Vyteniui Jonui Sinkevičiui iš Veisiejų, merkiniškiams Vaidui Gembickui, Margiriui Buržinskui, Kristupui ir Algimantui Černiauskams, Modestui Vaščilai. Algirdui Diburiui, kuris rotušės maketo statybą parėmė mediena ir jo sūnui Dariui, kuris atvažiavo su kranu ir padėjo užkelti bokštą, o už poros dienų kitą kraną – pakelti kupolui – atvarė Linas Čaplikas net iš Marcinkonių. Rotušės maketo langus stiklino Santa Andrūnaitytė ir Sandra Gembickaitė, dažymu užsiėmė Tomas ir Robertas Marcinoniai. Vėtrungę nukalė Venciūnų kaimo kalvis Kęstutis Valentinavičius. Erdvę darbams suteikė Merkinės kultūros centras, o bokšto kupolas buvo gaminamas Evelinos Buržinskienės dirbtuvėse. Aurimas Širvys padovanojo stendus su informacija apie rotušę. Kas akmenis atvežė, kas kupolą, kas smėlį kasė, bokštą nešė ar valyti padėjo, visiems tarė nuoširdų ačiū. Tik kartu galime padaryti tokius darbus, – sakė muziejaus direktorius Mindaugas, vildamasis, kad projektas sulauks tinkamo atgarsio, o politikai šiek tiek drąsiau ims galvoti apie Merkinės ateitį ir viziją…

Keliamas kupolas. Nuotraukos autoriai Broliai Černiauskai

Kuo gi taip jau svarbus tas Merkinės rotušės maketas? Savo tikslumu, kurio kruopščiai iš visų talkininkų reikalavo nenuilstantis Merkinės istorijos tyrinėtojas Žygimantas Buržinskas, ar pretenzija būti įrašytam į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausias Lietuvoje istorinio pastato maketas? Išties dydis įspūdingas – maketo aukštis daugiau kaip 6 metrai, o tikrasis rotušės aukštis buvo 26 metrai. 1887 m. pradėtos griauti rotušės vietoje pastatyta standartinė cerkvė gavosi žymiai žemesnė, nei sunaikinta miesto rotušė. Bet esmė ne dydžiai, o simbolių reikšmė. Mūsų ateitį, veiksmus didžiąja dalimi projektuoja atmintis.

Merkinės muziejus 2015 m. išleido Žygimanto Buržinsko knygą „Istorinė Merkinės rotušė“, kurioje galima ne tik sužinoti pastato istoriją, bet ir pamatyti rotušės rekonstrukcijos brėžinius, kuriuos padarė knygos autorius ir vilniškis architektas Aurimas Širvys. Šie du Tėvynės mylėtojai padėjo rimtus pagrindus rotušės atstatymui ne iš nuogirdų, o iš archyvinių dokumentų. Merkinės rotušės reikšmę sostų karų žaidimuose gerai atspindi ir tas faktas, kad stačiatikiškos cerkvės carizmo laikais Lietuvoje buvo statomos vietinės valdžios sprendimu, o Merkinės atveju dėl to, kad reikėjo griauti miesto rotušę, sprendimas buvo priimtas Peterburge. Lietuvos valstybingumo ir kultūros ženklų naikinimui visų okupacijų metu buvo skiriamas ypač didelis dėmesys.

2016 rugpjūčio 19 d. Merkinėje. Statomas rotušės maketas.Nuotraukos autoriai Broliai Černiauskai

Per tuos trapius Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečius mes už europinius pinigus savo kraštovaizdyje įtvirtinome standartizuotos sovietinės architektūros paveldą „barakai“, užuot iš esmės pakeitę vaizdą istorinių miestelių, kurie yra svarbūs ne tik atminties grąžinimui, bet ir turizmo industrijoje. Ir ne tik miestelių, bet ir miestų miegamuosius kvartalus. Sovietiniais laikais statytų kultūros namų, mirštančių kaimo mokyklų ir seniūnijų pastatų renovacija (reanimacija) primena numirėlio pudravimą ar bandymą uždėti kaliausei skrybėlę ir pavadinti ją princu ar princese. Žinoma, kaliausę su karūna gali pavadinti ir karaliumi, bet ji vis tiek liks kaliausė.

Klausimas, ar politikai priims ištiestą Merkinės jaunimo ranką ir, padėkoję už jų darbą ir meilę savo kraštui, imsis įgyvendinti 1997 m. duotus ir pamirštus pažadus, lieka atviras. Vyriausybės vizijos, planai ir pažadai turėtų būti įgyvendinami nepriklausomai nuo to, kokios partijos valdžioje, o stiprybės savo darbuose mums reikėtų semtis ne tik iš praeities, bet ir iš mūsų jaunimo.

Mažosios Lietuvos kultūros sostinės šventė Merkinėje rotušės papėdėje. Groja Reprezentacinis Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestras.. Nuotraukos autoriai Broliai Černiauskai
Gyvas istorijos pažinimas ir nauja atrakcija Merkinėje – fotografavimasis Rotušės maketo fone. Nuotraukos autoriai Broliai Černiauskai