Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2016 08 29

bernardinai.lt

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO NUKANKINIMAS Mk 6, 17–19 „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“

Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. 

Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“. Taigi Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, nes Erodas Jono bijojo, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis jausdavosi neramus, tačiau mielai jo klausydavosi. 

Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems. 

Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“. Ir jis prisiekė: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“ 

Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ 

O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“ 

Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, ėmė prašyti: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“. 

Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl savo priesaikos ir dėl svečių nesiryžo atšaukti jai duoto pažado. Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto Jonui kalėjime galvą ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai. 

Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, pasiėmė jo kūną ir palaidojo kape.

Kiti skaitiniai: Jer 1, 17–19; Ps 70


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Bažnyčia šiandien mini Jono Krikštytojo nukankinimą. Šis šventasis yra vienintelis, kurį Bažnyčia per metus pamini du kartus: birželio 24d. – jo gimimo iškilmę ir šiandien, rugpjūčio 29d., prisimenant šio šventojo kankinystę.

Erodas Joną Krikštytoją įkalino todėl, kad jis turėjo drąsos išrėžti tiesą jam į akis. Jonas sakė, jog nevalia yra gyventi su savo brolio žmona, tačiau Erodas Jono nepaisė, nors ir laikė jį teisiu bei šventu vyru. Tačiau Erodiada visgi nepraleido progos Jonu atsikratyti. O Erodas dėl savo duoto žodžio pasiryžo šį pranašą nužudyti. Akivaizdu, kad Jonas Krikštytojas sumokėjo tokią žiaurią ir baisią kainą dėl savo tvirtos nuomonės. Galima sakyti, kad Jonas Krikštytojas šiuo klausimu nesileido į jokius kompromisus ir liko ištikimas tiesai bei savo pagrįstai nuomonei.

Kiekvienas katalikas turėtų mokėti savyje ugdyti būtent tokią – tvirtą, aiškią ir bekompromisę nuomonę, tiesos arba akivaizdaus fakto atveju. Nekalbu apie tai, jog reikia tapti agresyvia konfliktų priežastimi, bet kalbu apie tai, jog tiesą ir akivaizdžius faktus mes turime mokėti apginti. Akivaizdu, kad toks tvirtumas niekada nebus priimtinas ir vertinamas tų, kuriems jis yra adresuotas. Tačiau mūsų pareiga yra būti tikėjimo liudytojais ne vien ten, kur viskas gražu ir aišku, bet ypatingai ten ir tada, kur ir kada reikia nedvejojančios, drąsios ir ištikimos širdies. Jonas Krikštytojas savo mirtimi tai patvirtina ir tampa tinkamu pavyzdžiu mums, gyvenantiems šiandieniniame pasaulyje, kuris tikrai nenusileidžia savo klaidomis, Jono Krikštytojo laikų pasauliui.

Bernardinai.lt archyvas