2016 09 19

Matas Baltrukevičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

„Tvarka ir teisingumas“: beveidžiai žvėrelių mylėtojai?

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL
Baltijos fotografijos linija

Artėjant Seimo rinkimams, „Bernardinai.lt“ kviečia atidžiau pažvelgti į pagrindinių šalies partijų perspektyvas rinkimų kovoje.

„Tvarka ir teisingumas“ (TT) rinkimus pasitinka per pastaruosius metus praradę ne vieną gerai žinomą veidą ir kol kas kampanijoje garsėja tik tuo, kad Remigijus Žemaitaitis ir Kęstas Komskis plakatuose vaizduojami su gyvūnijos pasaulio atstovais.

Nokdaunas, per rinkimus galintis peraugti į nokautą

Būti TT nariu pastaruosius ketverius metus buvo labai sunku. Jau po 2012 m. Seimo rinkimų partijos sprendimas jungtis į valdančiąją koaliciją atrodė keistai. Iki šiol šiai partijai santykinę sėkmę garantuodavo valdančiųjų, kad ir kas jie būtų, kritika.

Visgi kadencijos pradžioje (daugiausia Valentino Mazuronio dėka) TT nustebino tuo, jog gali konstruktyviai dirbti, o ne tik kritikuoti tuos, kurie yra valdžioje.

Vis dėlto gana greitai ėmė dėtis keisti dalykai. Pirmiausia vyko politinių vedybų planavimas. Tuo užsiėmė Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas. Tačiau galiausiai meilė išblėso, ir ši idėja, netikėtai užgimusi, netikėtai buvo ir numarinta. „Darbotvarkės“ partija netapo politine realybe.

2014 m. Europos Parlamento rinkimuose partija pasirodė sėkmingai, tačiau jau netrukus prasidėjo kone atviras R. Pakso spaudimas Valentinui Mazuroniui, kad pastarasis liktų dirbti Vyriausybėje, o į Briuselį TT deleguotų partijos vedliui lojalesnį Juozą Imbrasą.

Tada Mazuronių šeimos atstovai ėmėsi atviros partijos lyderio kritikos ir po kurio laiko abu paliko partiją. Jų pėdomis pasekė Jolita Vaickienė, kuri turi gerų šansų būti išrinkta į Seimą Kretingos–Palangos vienmandatėje apygardoje.

Rimtas smūgis TT buvo ir netikėta Juliaus Veselkos mirtis, nes tai buvo vienas matomiausių partijos veidų.

Nuo partijos buvo nusisuko ir parlamentaras Remigijus Ačas. Jį papiktino būtent kalbos apie jungtuves su Darbo partija. Liberalu jam tapti nepavyko ir 2015 m. po dvejų su puse metų pertraukos politikas apsisprendė vėl grįžti į partijos frakciją Seime, tačiau rinkimuose dalyvauja savarankiškai.

Kurį laiką atrodė, kad R. Paksas mėgins gelbėti partiją, pasitelkdamas buvusius „Drąsos kelio“ narius Povilą Gylį ir Valdą Vasiliauską, pastarajam buvo netgi patikėtos TT rinkimų štabo vadovo pareigos. Šis sprendimas virto dar vienu kone viešu santykių aiškinimusi, tačiau galiausiai V. Vasiliauskas pasitraukė, P. Gylys rinkimuose su TT taip pat nedalyvaus, o R. Žemaitaitis, kuris buvo didžiausias jų oponentas, tapo sąrašo lyderiu.

Partiją supurtė ir viešųjų pirkimų skandalas, kurio epicentre buvo vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas, įtarimai pareikšti ir partijai. Be to, Rolandui Paksui norima pareikšti įtarimus dėl prekybos poveikiu byloje, kurioje analogiški kaltinimai jau pareikšti „Lietuvos ryto“ savininkui Gedvydui Vainauskui. Atsižvelgiant į lietuviškąsias tendencijas, nereikėtų stebėtis, jeigu prieš rinkimus būtų matomas proveržis šių bylų tyrimuose.

„Tvarkiečių“ ministrai sulaukė daug kritikos. D. A. Barakauskas buvo priverstas palikti postą dėl jau minėto viešųjų pirkimų skandalo. Jį, manoma, kad pirmiausia Prezidentūros iniciatyva, pakeitė populiarusis Saulius Skvernelis, tačiau politikas sąmoningai save atribojo nuo partijos ir rinkimuose dalyvaus kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vedlys. O galiausiai viską apvainikavo ilgos ir daug triukšmo sukėlusios įpėdino paieškos.

Aplinkos ministras šiemet buvo labai garsus taip pat ne iš gerosios pusės – Kęstutį Trečioką visų pirma prisiminsime kaip „zadanijų“ skandalo herojų.

Galiausiai liko ir galybė tragikomiškų neįvykdytų 2012 m. rinkimų pažadų, tokių kaip funduoti pensininkų keliones po pasaulį.

Nebuvo rimtų pavojaus skambučių

Partijai gali pakišti koją ir tai, kad šie per nuo 2012 m. vykusius rinkimus išvengė didelių sukrėtimų.

2014 m. Europos Parlamento rinkimai buvo netikėtai sėkmingi – pralenkta Darbo partija ir ne tiek daug atsilikta nuo liberalų (LRLS), socialdemokratų (LSDP) ir Tėvynės sąjungos (TS LKD).

Visgi jau tada partijos viduje virė aistros dėl Prezidento rinkimų. TT eilinį kartą mėgino kelti Rolando Pakso kandidatūrą, žinodami, jog baigtis bus tradicinė ir partija liks be jokio kandidato.

Savivaldos rinkimai nebuvo sėkmingi, tačiau tai didelio sukrėtimo partijos viduje nesukėlė. Nors toks lyginimas nėra visai korektiškas, tačiau, palyginus su Europos Parlamento rinkimais, TT sulaukė daugiau negu 100 000 balsų mažesnio palaikymo. Pagal surinktų balsų skaičių juos pralenkė net Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir tuomet dar ne tokia populiari LVŽS, pastarieji – ir pagal mandatų skaičių. Partija kontroliuoja vos tris savivaldybes, mažiau negu Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga. Vienas skaudžiausių smūgių buvo suduotas Kaune, kur garsi teisininkė Aušra Ručienė pralaimėjo net ir Vytautui Šustauskui.

Tad, palyginus situacijas, kuriose po rinkimų atsidūrė permainų keliu pasukusios DP ir TS-LKD, TT padėtis yra žymiai niūresnė, tačiau permainų vėjo nesulaukta.

Veidų trūkumas

Partijos sąrašas šįsyk atrodo gana blankiai, tai galima susieti su tuo, jog procesai partijoje buvo vienakrypčiai – išėjo ne vienas gerai žinomas veidas, o naujų žmonių neiškilo.

Partijos sąrašo lyderis – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Ne itin ryški figūra, tačiau, atsižvelgiant į bendrą kontekstą, TT vargu ar turėjo geresnį pasirinkimą. Pirmame dešimtuke dominuoja partijos veteranai, tik trečia vieta patikėta teisininkui Rimui Andrikiui, 10-oji – visuomenininkui Kęstučiui Pūkui.

Antrajame dešimtuke vietas gavo dar keli naujokai, tarp jų ir klimatologė, tragiškai žuvusio partijos nario, lakūno Vytauto Galvono sesuo Audronė Galvonaitė, buvęs Lietuvos banko vadovas ir ambasadorius Romualdas Visokavičius, buvęs LSDP narys Andrius Šedžius, švietimo viceministrė Natalija Istomina.

Didžiuosiuose miestuose partija kelia gana silpnus kandidatus. Vilniuje – vos penkios žinomesnės pavardės: verslininkas Gediminas Imbrasas, dizainerė Daiva Urbonavičiūtė, Seimo narė Ona Valiukevičiūtė, aplinkos viceministras Almantas Petkus, LIDL pardavėjas, buvęs Tautininkų sąjungos vedlys Julius Panka.

Panaši padėtis Kaune – be Ručių šeimos, geriau žinomi yra tik K. Pūkas ir R. Visokavičius.

Partija po savo sparnu priglaudė ir buvusį Žemaičių partijos aktyvistą Egidijų Skarbalių bei buvusią realybės šou „Kelias į žvaigždes“ dalyvę Agnę Petravičienę.

Senjorai Havajų nebematys, teks tenkintis Puntuku

Partija ketina skirti policijos komisarus, teismų pirmininkus ir prokurorus tik su „gyventojų pritarimu“. Šis sumanymas primena amerikietiškas tradicijas, tačiau stokoja konkretumo, ar tai reikštų, kad gyventojai tiesiogiai rinktų minėtus pareigūnus, ar su jais kokia nors forma būtų konsultuojamasi. Apie seniūnus kalbama aiškiau – jie būtų renkami tiesiogiai.

TT siūlo itin paprastą rinkimų reformą – Seimą rinkti tik vienmandatėse apygardose, o tai automatiškai sumažintų jo narių skaičių iki 71. Referendumui užtektų 100 000 parašų, atsirastų municipaliniai mokesčiai, elektroninis balsavimas.

Partija pamėgo pasikartojančius skaičius, tad minimalią algą žada 777 eurų, o vidutinę – 999. Žada įsteigti 55 000 naujų darbo vietų, mažinti naštą verslui.

TT pasisako už tripakopius progesinius mokesčius. Uždirbantiems iki 15 000 per metus tarifas siektų 5%, 15–30 tūkstančių – 20%, daugiau – 35%. Nesunku nuspėti, kad itin dideli tarifikavimo skirtumai neskatintų žmonių siekti daugiau uždirbti. TT steigtų valstybinį komercinį banką, ribotų maisto prekių antkainius.

Žada darbo dieną kariuomenėje, mokykloje, universitetuose ir valdžios institucijose pradėti nacionaliniu himnu.

Į Lietuvą grąžinti emigrantus TT sieks jiems mokėdama 5000 eurų už sprendimą palikti užsienį. Daug dėmesio skiriama imigrantams – TT persiderėtų dėl kvotos ir deportuotų nemokančius kalbos bei neužsidirbančius pragyvenimui. Taip pat būtų priimami tik tie, kurių gyvybėms gimtinėse gresia pavojus.

Vaikams TT žada po 100 eurų kas mėnesį, jų tėvams – 10% pajamų mokesčio tarifą. Motinystės (tėvystės) išmokos bus garantuotas trejiems metams.

TT nori atsigręžti į Tautinės mokyklos idėją. Bus skatinamas pradinių mokyklų išsaugojimas, skirtas didesnis finansavimas mažų miestelių mokykloms, trumpės profesinio rengimo laikas – darbininkiškos specialybės bus įgyjamos per 3–6 mėnesius.

TT pasisako prieš ES federalizaciją ir sieks gerų santykių su visais kaimynais, išskirdama ir Baltijos šalis, Lenkiją bei Baltarusiją.

Programa liudija ir sumažėjusias ambicijas. 2012 m. buvo žadama kelionių po pasaulį programa senjorams, o dabar jau tik kalbama apie nemokamas jų keliones po Lietuvą.

Kultūros politikos dalis labai abstrakti. Daugiausia kalbama apie sąsajas su švietimu ir būtinybe edukuoti jaunimą. Žadama skirti dėmesį tautinėms bendrijoms ir mėgėjų kultūrinei saviraiškai.

Nykios perspektyvos

Nuomonių apklausos žada, kad „tvarkiečiai“ į Seimą patekti turėtų, tačiau situacija visgi gana miglota. Metai iš metų partija savo rinkėjams pasiūlo vis mažiau naujų įdomių idėjų, o „erelio, kuriam Konstitucinis Teismas pakirpo sparnus“, mitas jau gerokai įkyrėjęs.

Partiją anksčiau gelbėdavo tai, kad šalia R. Pakso būdavo ir kitų gana solidžių, bet lyderiui visiškai lojalių veidų – dabar tenka verstis be mirusio J. Veselkos, tėvo ir sūnaus Mazuronių, R. Ačo, J. Vaickienės, kurie galėtų bent jau rimtai kovoti su konkurentais vienmandatėse apygardose. Partiją kankina skandalai, nors Petro Gražulio atveju vargu ar tai užkirs jam kelią į Seimą, tačiau bendra parama partijai tikrai gali nukristi žemiau kritinės 5% ribos. Tokiu atveju TT Seime veikiausiai atstovautų keletas politikų, kurie stiprūs savo vienmandatėse apygadose.

Jeigu ne šiemet, tai 2020 m. TT tikrai nebebus reikšminga politinio lauko žaidėja. Geriausiu atveju – regioninė Pagėgių ir Gargždų partija.